Dvi šalys ir dvi skirtingos reakcijos į Stambulo konvenciją. Kroatai Konvencijos ratifikavimą pasitiko aršiau nei lietuviai – čia protestai sukviesdavo tūkstančius žmonių, buvo baimintasi, kad pradinėse klasėse moksleiviai galės pasirinkti lytį, o trečioji lytis taps naujai pripažinta kategorija. Kitokia situacija vyravo taip pat religingoje Airijoje – čia Konvencija buvo ratifikuota kaip paprastas teisės aktas ir didesnio visuomenės susidomėjimo nesulaukė.
Portalas LRT.lt apžvelgia, kaip Stambulo konvenciją sutiko dvi šalys – Kroatija ir Airija, kokie buvo oponentų argumentai ir kaip pasikeitė visuomenės nuomonė praėjus keleriems metams.
Kroatijoje – skambūs šūkiai protestuose
„Nenorime, kad mūsų vaikai mokyklose mokytųsi, jog jie nėra nei „ji“, nei „jis“, o yra „tai“; „Nenorime, kad Briuselis sakytų mums, ką daryti čia, savo šalyje. Stambulo konvencija nėra apie moterų apsaugą, tai skirta pinigams iš kairiųjų nevyriausybinių organizacijų gauti.“
Tokius argumentus prieš Stambulo konvenciją iš 2018 m. mitingo Kroatijos sostinėje Zagrebe citavo portalas „Equal Times“. 2018 m. kovo 24 d. daugiau kaip 5 tūkst. žmonių iš visos Kroatijos Zagrebe susirinko į eiseną prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą.
Stambulo konvencijos ratifikavimas sulaukė ir palaikymo. 2018 m. vasario 10 d. Zagrebe surengta akcija už konvencijos ratifikavimą – ji dar vadinta „tarnaitės eitynėmis“, kadangi moterys buvo apsirengusios kaip Margaret Atwood knygų veikėjos.
Šios akcijos Kroatijoje nebuvo vienintelės „už“ ir „prieš“ Konvenciją.
Kaip rašė „Equal Times“, vienose Europos šalyse šis dokumentas prieš smurtą artimoje aplinkoje sulaukė palaikymo, o Kroatijoje jis buvo sutiktas su nuožmia opozicija, kurią palaikė žiniasklaida ir konservatyvios grupės, kai kurios glaudžiai susijusios su Katalikų bažnyčia.
Kroatų baimės prieš kelerius metus primena ir lietuvių – buvo baimintasi, kad pradinėse klasėse moksleiviai galės pasirinkti lytį, trečioji lytis taps naujai pripažinta kategorija, o Konvencijos ratifikavimas netiesiogiai įteisins ir tos pačios lyties porų santuokas.
Stambulo konvenciją Kroatija pasirašė 2013 m. sausį, ratifikavo 2018 m. birželį – 110 parlamentarų balsavo „už“, 30 – „prieš“, o du parlamentarai susilaikė.
Taip pat skaitykite
Ardys šeimos pamatus, ištrins skirtumus tarp lyčių
Kroatijos moterų teisių organizacijos „B.a.B.e.“ projektų asistentė Bojana Guberac teigia, kad įvairios asociacijos, pavyzdžiui, „Šeimos vardu“, „fanatiškai skelbė“, kad Konvencija neturėtų būti ratifikuota.
„Jie sakė, kad socialinės lyties konceptas yra probleminis, kad tai – „genderinė ideologija“. Buvo tvirtinama, kad ši sąvoka vartojama su tikslu ištrinti „natūralius“ skirtumus tarp lyčių ir ardyti šeimos pamatus“, – LRT.lt sako B. Guberac.
Kroatijoje vykusius protestus prisimena ir 11 metų čia gyvenanti LRT bendradarbė Renata Pelenokaitė. Padėtį Kroatijoje ji lygina ir su Lietuva – argumentai prieš konvencijos ratifikavimą buvo panašūs, portalui LRT.lt sako R. Pelenokaitė.
Anot jos, prieš Konvenciją pasisakiusios iniciatyvos tvirtino smerkiančios smurtą artimoje aplinkoje ir kitas smurto formas, tačiau nemanė, kad Konvencija padėtį pakeis. Šių iniciatyvų atstovų teigimu, vertėtų efektyviau įgyvendinti esančią įstatymų bazę arba ją koreguoti.
„Iniciatyvos manė, kad, prisidengus kova su smurtu, į įstatymų bazę, žiniasklaidą bei švietimo sistemą bus įvesta lyčių ideologija. Buvo manoma, kad tėvai negalės spręsti dėl savo vaikų ugdymo, kuris atitiktų jų vertybes ir nuostatas.
Taip pat manyta, kad tarptautinis dokumentas [Stambulo konvencija] taptų viršesnis už nacionalinius įstatymus, todėl, jį ratifikavus, kiltų grėsmė kertinėms kroatų tautos vertybėms, nacionaliniam ir kultūriniam identitetui.
Iniciatyvos atstovų manymu, Konvencija siekiama pažaboti arba išguiti stereotipines visuomenės nuostatas – ne tik neigiamas, bet ir teigiamas, pavyzdžiui, klasikinę šeimos arba tėvystės, motinystės sampratą“, – portalui LRT.lt pasakoja R. Pelenokaitė.
Protestuose taip pat buvo dažnai remiamasi nacionalinėmis vertybėmis, buvo skanduojami įvairūs tautiniai šūkiai, dainuojamos uždegančios patriotinės dainos: „Buvo akcentuojama, kad Konvencija gali pasikėsinti į tautinį identitetą“, – tvirtina pašnekovė.
Siekė surengti referendumą
Pasipriešinimo protestų būta ne tik sostinėje, bet ir mažesniuose Kroatijos miestuose, veikė iniciatyva „Tiesa apie Stambulo konvenciją“. Kaip sako LRT bendradarbė Kroatijoje, ši iniciatyva, dar neratifikavus Konvencijos, pradėjo rinkti parašus referendumui – buvo siekiama užkirsti kelią Konvencijos ratifikavimui arba, tuo atveju, jei referendumas vyktų jau ratifikavus Konvenciją, kad ji būtų paskelbta negaliojančia.
Vis dėlto buvo užfiksuota parašų rinkimo pažeidimų, dalis parašų buvo laikomi negaliojančiais, tad referendumas neįvyko, o Konvencija buvo ratifikuota.
Organizacijos „B.a.B.e.“ atstovė B. Guberac priduria, kad anksčiau įvairios dešiniosios asociacijos ir iniciatyvos, susijusios su Katalikų bažnyčia, išleido ir peticiją prieš Konvencijos ratifikavimą.
„Jie argumentavo, kad kai kuriose šalyse, kuriose Konvencija buvo ratifikuota, socialinės lyties ideologija pradėjo vyrauti žiniasklaidoje, švietimo sistemoje ir įstatymų bazėje“, – prisimena B. Guberac.
Konvencijos klausimą užgožė kitos problemos
Nors nuo Konvencijos ratifikavimo praėjo beveik treji metai, pasak R. Pelenokaitės, kalbėti apie visuomenės nuomonės pasikeitimą sunku. Vis dėlto, teigia ji, ratifikavus Konvenciją diskusijos visuomenėje nurimo, o pandemija ir kova su jos sukelta ekonomikos krize Stambulo konvencijos klausimą nustūmė į kitą planą.
Pokyčiai nenutinka savaime – turi praeiti laiko, kad žmonės su tuo susigyventų ir pamatytų, ar tai gerai, ar negerai, kas yra blogo, priduria R. Pelenokaitė.
Su ja sutinka ir B. Guberac. Pasak jos, kai referendumo organizavimas ir kitos kampanijos prieš Stambulo konvenciją nepasiteisino, žiniasklaida nustojo apie tai kalbėti, o visuomenė beveik pamiršo apie Konvenciją ir tolesnius žingsnius iki jos įgyvendinimo.
„Dauguma kroatų labai paviršutiniškai informuoti apie Konvenciją – taip yra dėl to, kad žiniasklaida daugiausia dėmesio skyrė polemikai apie lyčių problematiką, o daug mažiau dėmesio buvo skiriama pačiam Konvencijos tikslui ir uždaviniams“, – pažymi B. Guberac.
Vaikai neverčiami pasirinkti lyties, vertybės nežlugo
Organizacijos „B.a.B.e.“ atstovės B. Guberac teigimu, ratifikavus Stambulo konvenciją, teisinė sistema kiek keitėsi, tačiau dar reikia žengti daug žingsnių pirmyn, kad Konvencija būtų iki galo įgyvendinta, o įsipareigojimai ivykdyti.
„Daugybė ekspertų dirba šiame lauke ir šviečia visuomenę, rengia pokalbius, kad žmonės suprastų Konvencijos turinį, kad būtų numatyti tolesni žingsniai. (...) Manome, kad visiškas Konvencijos įgyvendinimas yra viena svarbiausių užduočių šiandien“, – pabrėžia B. Guberac.
Pasak R. Pelenokaitės, ir kitos nevyriausybinės organizacijos, pasisakančios už lyčių lygybę ir moterų teises, atkreipia dėmesį, kad Konvencija vis dar nėra vykdoma tokia apimtimi, kokia norėtųsi, kovos su smurtu artimoje aplinkoje sistema dar šlubuoja, o bausmės už tokius nusikaltimus per švelnios, trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo.
Kokią realią įtaką padarė Stambulo konvencijos ratifikavimas? Abi pašnekovės pabrėžia, kad žmonių baimės nepasiteisino – mokyklose vaikai nėra verčiami pasirinkti lyties, tradicinės vertybės taip pat nebuvo sugriautos. Tačiau, anot B. Guberac, konvencija padėjo sisteminius pamatus.
Pavyzdžiui, 2020 m. pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo šioje srityje, buvo užtikrinta nemokama pagalbos skambučio linija 24 valandas per parą ir septynias dienas per savaitę. Buvo pasirašytos sutartys steigti dvejus „saugius namus“, kurie metus smurto aukoms ir jų vaikams užtikrins pastogę, maistą, psichologinę pagalbą, teisę į nemokamas teisines paslaugas ir sveikatos apsaugos sistemą.
B. Guberac teigimu, ratifikavus Konvenciją, buvo padaryti būtini teisiniai pokyčiai. Pavyzdžiui, seksualiniai santykiai be sutikimo pripažinti išžaginimu, o bausmė už išžaginimą buvo sugriežtinta – nuo minimalaus vienerių iki minimalaus trejų metų įkalinimo.
Bet kokie fiziniai veiksmai prieš šeimos narį, kai lieka sužeidimų, pradėti reglamentuoti Baudžiamajame kodekse, ši veika nebėra laikoma tik nusižengimu, už nusikaltimą baudžiama nuo vienerių iki trejų metų įkalinimo.
LRT.lt kreipėsi komentaro į Kroatijos bažnyčios atstovus, tačiau atsakymo nesulaukė.
Airiai slaptų Konvencijos tikslų neįžvelgė
Airijoje Stambulo konvencija buvo sutikta visai kitaip. Tiksliau, kaip LRT.lt sako Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis, Konvencija buvo ratifikuota kaip įprastas teisės aktas, o airiai jos nesureikšmino.
„Aš apie Konvenciją sužinojau ir ją perskaičiau tik dėl to, kad Lietuvoje dėl jos kilo tiek daug triukšmo. Airijoje buvo keletas pranešimų spaudoje, kad priimta Konvencija prieš smurtą šeimoje, ir viskas praėjo gana nežymiai. (...) Konvencija buvo ratifikuota be didesnių fanfarų, bet ir be didesnių protestų, kaip normalus teisės aktas“, – portalui LRT.lt pasakoja A. Teišerskis.
Nors didesnių diskusijų Stambulo konvencija Airijoje nesukėlė, airiai teigiamai vertino tai, kad Konvencija siekia spręsti smurto artimoje aplinkoje problemą, kadangi smurtas artimoje aplinkoje – sena ir skaudi Airijos problema, sako A. Teišerskis.
„Visiems puikiai žinomo humoristinio animacinio serialo „Simpsonai“ vienoje serijoje Mardžė kažkaip susižeidžia, ir jai po akimi atsiranda mėlynė. Priėjęs policininkas pradėjo klausinėti, ar ne vyras tai padarė, paminėjo, kad tai vadinama „airišku bučiniu“. Mane net nustebino, pasirodo, ta problema tiek žinoma, kad net JAV folklore yra toks pasakymas, kur tai vadinama Airijos vardu“, – kalba A. Teišerskis.
Tad apie Stambulo konvenciją Airijoje ir buvo diskutuojama per smurto artimoje aplinkoje prizmę.
„Tai, kad kažkas susiję su daugybinėmis lytimis, mane nustebino, nes Airijoje nieko apie tai negirdėjau, su tuo jokios informacijos nebuvo ir iki šiol nėra. Kodėl Lietuvoje tai išlindo, neturiu supratimo. Airijoje ir homoseksualios santuokos buvo patvirtintos referendumu dar iki Konvencijos – gal tai susiję, kad nėra kaip bandyti jų susieti ir ieškoti paslėptų prasmių“, – svarsto A. Teišerskis.
Pasak pašnekovo, ir politikai Lietuvoje, ištraukę žodį „gender“, „ieško paslėptų prasmių“. Dėl vaikų tvirkinimo, ratifikavus Konvenciją, airiai taip pat nesibaimino.
„Vienintelis dalykas apie vaikų tvirkinimą, tai parašoma, reikia vaikus informuoti, kad smurtas yra negerai. O jie įžvelgia, kad vaikai bus mokomi pasikeisti lytį. Tam reikia nemažai fantazijos“, – ironizuoja A. Teišerskis.
Suprato Konvencijos naudą
Nacionalinės moterų tarybos komandos narė dr. Hayley Mulligan sutinka, kad Airijoje Konvencijos ratifikavimas nesulaukė opozicijos – buvo nebent atskirų nedidelių prieštaraujančių grupių, o bendrai šis klausimas sulaukė plataus palaikymo ir entuziazmo.
Nedidelė opozicija savo nepritarimą konvencijai argumentavo tuo, kad čia smurtas artimoje aplinkoje suprantamas per lyties prizmę. Kai kurie manė, kad toks suvokimas neapsaugos vyrų, bet tai – netiesa, kadangi Airijos įstatymai nurodo, kad Konvencija bus ratifikuota kaip lyčiai neutrali, aiškina H. Mulligan.
Nacionalinės moterų tarybos atstovė pažymi, kad Stambulo konvencija buvo be galo svarbi organizuojant ir rengiant Vyriausybės atsaką į smurtą artimoje aplinkoje.
„Artėjame link antrosios Nacionalinės strategijos dėl smurto artimoje aplinkoje, seksualinio smurto ir smurto dėl lyties pabaigos, ruošiame trečiąją nacionalinę strategiją. Pagrindinis kiekvienos strategijos tikslas – iki galo įgyvendinti Konvenciją“, – LRT.lt sako H. Mulligan.
Pasak jos, pastebėta ir tai, kad pastaraisiais metais visuomenė daugiau žino ir supranta apie smurtą artimoje aplinkoje, žmonės labiau linkę kreiptis pagalbos. Pavyzdžiui, nuo pandemijos pradžios 25 proc. išaugo pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje.
Sugriežtintos bausmės, atvertas kelias diskusijoms
Svarbi įstatymų reforma pritraukė visuomenės dėmesį ir buvo gerai priimta, tvirtina H. Mulligan. Airijoje nuo vasario mėnesio kriminalizuotas kontroliavimas ir dalijimasis intymiomis nuotraukomis be kito žmogaus sutikimo. Anot pašnekovės, dėl kontroliavimo jau buvo nubausti keli žmonės, o tai atvėrė kelią diskusijoms dėl smurto artimoje aplinkoje.
„Stambulo konvencija kaip niekada nušvietė smurtą artimoje aplinkoje, seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties. Konvencija susiejo įvairias smurto formas, patiriamas dėl lyties, ir leido iš esmės spręsti šias problemas jų neišskaidant“, – teigia H. Mulligan.
Ji pažymi, kad, ratifikavus Konvenciją, sustiprinta pareigūnų specializacija policijoje ir prokuratūroje, buvo sukurta naujų įstatymų, apsaugančių moteris ir mergaites nuo smurto ir leidžiančių patraukti smurtautojus atsakomybėn.
„Svarbiausia, kad tikslas spręsti smurto artimoje aplinkoje ir seksualinio smurto problemas tapo Vyriausybės prioritetu – buvo įsipareigota įtvirtinti nacionalinę strategiją“, – akcentuoja H. Mulligan.
Nors dar liko sričių, kuriose reikalinga reforma, Nacionalinės moterų tarybos atstovė teigia, kad svarbiausia tai, jog problema daugiau nebeignoruojama ir nebesumenkinama, o daugiau žmonių praneša apie smurto atvejus ir ieško pagalbos.
„Tai milžiniškas žingsnis teisinga kryptimi. Kai žmonės prabyla ir pradeda ieškoti pagalbos, reiškia, kad pradedame spręsti problemą“, – argumentuoja H. Mulligan.
