LRT FAKTAI
Protestas. Asociatyvi nuotrauka

Lietuvoje

2021.03.03 05:30

Atims vaikus, sukonstruos naujų lyčių ir viskas už ES pinigus: dekonstruoja populiariausius mitus apie Stambulo konvenciją

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.03.03 05:30

Kas yra ir kas nėra Stambulo konvencija, kuria naudojantis vėl keliamos aistros Lietuvoje? LRT.lt pateikia 5 atvejus, kai manipuliuojama tiesa ir konvencija vaizduojama taip, kaip palanku norintiesiems iškreipti realybę.

Teiginys: Stambulo konvencija skirta socialinės lyties sąvokai Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtinti.

Taip tvirtinama, pavyzdžiui, vadinamojoje peticijoje dėl Stambulo konvencijos stabdymo, tokį teiginį laiške Seimo nariams išsakė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Kaip yra iš tiesų? Stambulo konvencija, kaip yra pabrėžęs ne vienas komentatorius, skirta smurtui prieš moteris stabdyti ir prevencijai. Jos priešininkai rodo pirštu į kitas nuostatas, teigiančias, kad konvencijos priėmimas įpareigoja nediskriminuoti asmenų dėl lytinės tapatybės, tvirtinama, kad tai neva atvers kelią tokioms pasekmėms kaip vyrų dalyvavimas moterų sporte.

Lietuva pasirinks priemones, kuriomis sieks konvencijos tikslų.

Justinas Žilinskas, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorius, LRT.lt sako, kad socialinės lyties sąvoka, arba, kaip J. Žilinskas siūlo vadinti, „socialinis vaidmuo“, šiame dokumente yra operacinis terminas.

„Konvencija nėra tiesioginio taikymo dokumentas, konvencija yra gairės, kuriomis valstybės įsipareigoja sekti. Tai reiškia, kad tam tikri reiškiniai, vykstantys visuomenėje ir kuriuos siekia pagerinti konvencija, yra nulemti socialinių vaidmenų“, – profesorius pastebi, kad priimta konvencija nuo smurto artimoje aplinkoje saugotų tiek vyrus, tiek moteris.

„Jeigu <...> vyras kentėtų nuo prievartos šeimoje, jis irgi būtų konvencijos gynos objektas, nors konvencija nėra taikoma tiesiogiai, tad tą gyną galima realizuoti tik per nacionalines sistemas. Taigi, Lietuva pasirinks priemones, kuriomis sieks konvencijos tikslų. Kai kurie Lietuvos teisės aktai jau dabar turi vadinamąjį gender-neutral požiūrį, pavyzdžiui, Lietuvos baudžiamojo kodekso 150 straipsnis, kuris numato atsakomybę už seksualinį prievartavimą nevertinant žmogaus lyties“, – sakė J. Žilinskas.

Vertinant Stambulo konvenciją, dažnai sakoma ir tai, neva dokumentas pernelyg platus, o norint apsaugoti moteris nuo smurto pakaktų atskirų lietuviškų įstatymų, kuriuose nebūtų abejonių kai kam keliančių nuostatų.

Modernioje teisėje nėra tokių įstatymų, kuriuose būtų kalbama tik apie techninį smurto išnaikinimą, be kultūrinių normų, kurios yra diskriminuojančios, naikinimo.

Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Jungtinių Tautų CEDAW komiteto narė Dalia Leinartė LRT.lt sakė, kad kitoks su smurtu artimoje aplinkoje kovojantis dokumentas nei Stambulo konvencija modernioje teisėje sunkiai įsivaizduojamas.

„Jį ratifikuoti gali bet kuri pasaulio šalis. Iki šiol jis yra geriausiai parengtas [dokumentas], surinktos geriausios praktikos kovojant su smurtu artimoje aplinkoje ir viešose vietose. <...>

Neįmanoma išnaikinti smurto lyties pagrindu, jei nepradėsi naikinti stereotipų, negatyvių lyties normų, kurios veda žmones prie smurto. Todėl įstatymai, kai kalbame apie smurto išnaikinimą, beveik visada susiję su neigiamų stereotipų išgyvendinimu. Modernioje teisėje nėra tokių įstatymų, kuriuose būtų kalbama tik apie techninį smurto išnaikinimą, be kultūrinių normų, kurios yra diskriminuojančios, naikinimo. Tai modernios teisės pagrindai, Stambulo konvencija šiuo požiūriu absoliučiai neišsiskiria“, – LRT.lt sakė profesorė.

D. Leinartės teigimu, iš pat pradžių, verčiant konvencijos tekstą į lietuvių kalbą, vartotas netikslus terminas „socialinė lytis“, kurį, pasak profesorės, būtų tiksliau įvardyti kaip „lytis socialiniu aspektu“ arba „lyčių stereotipai“.

„Mes turime omenyje ne tai, kad bet kurią lytį galima sukonstruoti, o tai, kad vyro ir moters vaidmenys yra konstruojami kultūros“, – pridūrė ji.

Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė LRT.lt sakė, kad Stambulo konvencija skirta ir pagalbai nukentėjusiems asmenims užtikrinti, iš čia ir kyla nuostata nediskriminuoti jų įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, užtikrinti, kad ji būtų prieinama neįgaliems žmonėms, karantino metu.

„Platinama informacija, kad konvencija kažkokiu būdu sureguliuos ir pagerins, pavyzdžiui, homoseksualių asmenų teises. To ji, deja, nedaro, niekaip nepakeičia translyčių asmenų padėties, nors Lietuvai 2007 metais pralaimėjus bylą EŽTT buvo paminėta, kad turi būti parengtas lyties keitimo įstatymas. <...> Konvencija neįpareigoja pagerinti translyčių, homoseksualių asmenų teises, nors jie patiria didžiulį persekiojimą“, – teigia Žmogaus teisių centro vadovė.

Teiginys: Stambulo konvencija reiškia „privalomą lytinį švietimą“.

Socialiniuose tinkluose platinamame vaizdo įraše teigiama, kad moksleiviai, ratifikavus konvenciją, bus mokomi „mylėtis, masturbuotis, kaip pasikeisti lytį“, apie kontracepcijos priemones; tvirtinama, kad tai bus privaloma nuo 12 metų, be to, esą darželiuose vaikai bus mokomi persirengti priešingos lyties asmenimis.

Kaip yra iš tikrųjų: nuostatų dėl lytinio švietimo konvencijoje tiesiog apskritai nėra.

Europos Taryba yra išaiškinusi, kad Stambulo konvencijos nuostata apie mokyklose skatinamą nestereotipinį lyčių vaidmenų vaizdavimą reiškia, jog „berniukai ir mergaitės nuo pat mažens būtų skatinami daryti pasirinkimus, neapribotus tradicinių vyrų vaidmenų (pavyzdžiui, kaip šeimos maitintojai) ir tradicinių moterų vaidmenų (kaip motinos ir globėjos)“.

Tačiau 14 konvencijos straipsnis yra skirtas būtent švietimui ir jame nurodoma, kad turėtų būti mokoma apie lyčių lygybę, nestereotipinius lyčių vaidmenis.

Teiginys: Stambulo konvencija privers Lietuvą keisti Konstituciją.

Tame pačiame vaizdo įraše tvirtinama, esą jei Stambulo konvencijos normos nesutaps su Lietuvos teisės normomis, teks keisti Konstituciją, nes tarptautinės sutartys yra aukščiau už mūsų valstybės įstatymus.

Kaip yra iš tikrųjų: Lietuvos Konstitucija numato, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji teisinės sistemos dalis.

Tarptautinė sutartis negali prieštarauti Konstitucijai, nes būtent tam ir skirtas ratifikavimo procesas.

Profesoriaus J. Žilinsko teigimu, tarptautinių sutarčių ratifikavimo procesas Konstitucijoje numatytas būtent dėl to, kad būtų priimti tik Lietuvos įstatymams neprieštaraujantys dokumentai.

Šiuo metu Lietuva būtent tam ir ruošiasi – ketina ratifikuoti Stambulo konvencijos dokumentą.

„Dėl Konstitucijos – tikrai manau, kad jokio prieštaravimo nėra, – teigė profesorius, paklaustas, ar gali būti, kad konvencija prieštaraus mūsų šalies teisės aktams. – Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, ratifikuotos sutartys yra mūsų teisinės sistemos sudėtinė dalis ir, jeigu yra kolizija su įstatymais, tuomet tarptautinės sutartys turi pirmenybę.

Demokratinės valstybės į tarptautinius standartus kaip tik žvelgia kaip į aukštesnį lygmenį, pačios juos ir formuodamos, suteikdamos jiems turinį.

Teoriškai tarptautinė sutartis negali prieštarauti Konstitucijai, nes būtent tam ir skirtas ratifikavimo procesas: įvertinama, ar sutartis neprieštarauja Konstitucijai, ir tada prisiimami įsipareigojimai. Taigi, iškilus prieštaravimo klausimui vienintelis Konstitucinis Teismas gali tai spręsti“, – sakė J. Žilinskas.

Jis pastebi, kad tarptautinius susitarimus grėsme valstybingumui laikyti linkusios nedemokratinės valstybės.

„Pavyzdžiui, Rusija Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją jau laiko grėsme valstybei ir jos nevykdo, kaip matėme Aleksejaus Navalno procese.

Demokratinės valstybės į tarptautinius standartus kaip tik žvelgia kaip į aukštesnį lygmenį, pačios juos ir formuodamos, suteikdamos jiems turinį. Tarptautinė teisė kyla iš valstybių susitarimo, valstybė taip pat yra laisva pasitraukti iš tarptautinių sutarčių“, – LRT.lt sakė teisės profesorius.

Teiginys: ratifikavus Stambulo konvenciją, Lietuvoje lankysis speciali komisija (GREVIO); viena jos užduočių bus stebėti lytinio švietimo pamokas ir „atimti vaikus“.

Kaip yra iš tikrųjų: Stambulo konvencija numato, kad konvencijos įgyvendinimą prižiūri ekspertų komisija, tačiau šios komisijos vaidmuo – ne toks, koks dažniausiai piešiamas diskusijose lietuviškuose socialiniuose tinkluose, kur komisija lyginama su Lietuvoje taip pat gandais apipinta Norvegijos vaikų teisių priežiūros institucija „Barnevet“.

Kaip jau minėta, lytinis švietimas apskritai nėra konvencijos reguliuojama sritis. Minėta GREVIO komisija renka iš konvenciją ratifikavusių valstybių duomenis apie tai, kokie jose veikia įstatymai. Komisijos nariai keliauja į valstybes susitikti su valdžios atstovais, pareigūnais, nevyriausybinėmis ir pagalbos organizacijomis.

„Tai proga lankyti pagalbos aukoms įstaigas, tokias kaip laikinieji namai, terapija, prievartos krizių centrai. GREVIO taip pat gali lankytis tokiose vietose kaip prieglosčio ieškotojų ir pabėgėlių centrai“, – nurodoma šios komisijos veiklos gairėse.

Profesorė D. Leinartė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje jau veikia ne viena panaši komisija, stebinti mūsų šalies įstatymus ir praktikas. Ji pati yra būtent tokios komisijos, JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto, narė. Pašnekovė sako, kad kaltinimai komisijai, esą ji atims vaikus, yra absurdiški.

„[Komisijos] nariai prižiūrės įstatymus, ar jie atitinka nediskriminavimo principus.

Tai ne pirma konvencija, turinti savo įgyvendinimo priemones. Praktiškai visos konvencijos, kurias Lietuva yra ratifikavusi nuo 1990 metų, turi savo priežiūros ir įgyvendinimo komitetus. Tada mums reikia kelti klausimą ne tik dėl Stambulo konvencijos“, – Lietuvoje sklandantį mitą komentavo profesorė.

Teiginys: Stambulo konvencijos ratifikavimas yra finansuojamas Norvegijos ir Europos Sąjungos.

Socialiniuose tinkluose dalijamasi dokumentu, kuriame tvirtinama, esą „jau seniai sutartyje su Norvegijos Karalyste numatyta, kad iš norvegų gaunami pinigai bus naudojami Stambulo konvencijos propagandai ir realizavimui“, taip pat esą „[jau] apmokomi policijos pareigūnai, kaip reikės su kitaip manančiais kovoti, vyksta kursai“.

Kaip yra iš tikrųjų: Minimi pinigai nėra Stambulo konvencijai skirta finansavimo priemonė – Norvegijos Lietuvai skiriamos lėšos yra dalis pinigų, nuolat skiriamų jai ir kitoms ES valstybėms (Norvegija nėra ES narė, tačiau priklauso Europos ekonominei erdvei, todėl yra įsipareigojusi skirti finansavimą įvairiems Lietuvoje vykdomiems projektams). Internautų minimi pinigai yra verslo plėtrai, profsąjungoms, aplinkosaugai ir teisingumo sistemai skiriamos dotacijos.

Finansavimas sričiai „Smurtas šeimoje ir dėl lyties“ reiškia, kad Lietuvos teisėsauga gali gauti finansavimą tam, kad būtų geriau ištirti smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai: tarp šiuo metu įgyvendinamų projektų galima rasti tokių, kuriuose finansuojami policijos pareigūnų mokymai reaguoti į smurto artimoje aplinkoje iškvietimus ir paprasčiausios pareigūnų kasdienio darbo priemonės, pavyzdžiui, kūno kameros.

Kad tai problema, pripažįsta ir Lietuvos teisėsauga.

Renkant parašus iniciatyvoje, esą turinčioje sustabdyti Stambulo konvencijos ratifikavimą, dažnai minima, kad tai Europos Sąjungos Lietuvai nurodytas įgyvendinti dokumentas. Tai taip pat nėra tiesa – Stambulo konvenciją sukūrė Europos Tarybos šalys, tai organizacija, kuriai priklauso ir tokios valstybės kaip Rusija, Balkanų ir Kaukazo valstybės (palyginimui – jai nepriklauso Baltarusija). Europos Tarybai priklauso ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Pinigų už tai, kad ratifikuos Stambulo konvenciją, Lietuva negaus.

„Lietuva negali gauti daugiau pinigų, nes tas dokumentas nesiskiria nuo kitų direktyvų, kurias privalome pervesti į nacionalinę teisę, – gauname nei daugiau, nei mažiau pinigų“, – LRT.lt sakė profesorė D. Leinartė.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt