Lietuva tapo Rusijos taikiniu ir kalbant apie COVID-19 bei vakcinas, teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Tomas Čeponis. Specialistas pabrėžia, kad įdomus lūžis melo skleidimo grandinėje buvo tuomet, kai Rusija paskelbė pati pagaminusi vakciną. Tuomet Kremliaus režimą palaikantys skiepų neigėjai pritilo. Be to, strateginės komunikacijos ekspertas įžvelgia ir Kinijos įtaką, jis patarė saugotis ir kai kurių informacijos šaltinių Lietuvoje.
Savo įžvalgomis T. Čeponis pasidalijo per Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengtą klausimų-atsakymų renginį mokytojams „Kaip atskirti faktus apie vakcinas nuo melagienų?“
Strateginės komunikacijos departamentas nuo pandemijos pradžios stebi komunikaciją viešojoje erdvėje.
„Nuo pat pirmų dienų pastebėjome, kad mūsų oponentai nuo pirmų dienų savo tikslams pasiekti pradėjo išnaudoti susidariusią situaciją. Pamatėme, kad visos iki tol naudotos priešiškos informacinės žinutės, kad „Lietuva yra neįvykusi valstybė“, kalbant apie vidaus, užsienio politiką, ekonomiką ar energetiką, mūsų buvimas ES ir NATO, išliko tokios pačios, tik apsirengė COVID-19 rūbą. Tik dar pridedama, kad Lietuva nesugeba tvarkytis su esama situacija. Kalbant apie NATO ar ES, prie anksčiau buvusių negatyvių žinučių pridedama informacija, kad „matote, viskas ir pasirodė, vos iškilus kokiai nors problemai, vienybė NATO ir ES subyrėjo“, – padėtį apibūdino T. Čeponis.
Jis sakė, kad pandemijos pradžioje pagrindinė negatyvi informacija buvo tokia: esą viruso iš tikro nėra, nėra ko saugotis, o jei ir yra, tai jis neva nėra pavojingesnis už vieną ar kitą ligą, o visos saugumo priemonės yra visiškai nereikalingos.
„Puikus pavyzdys, kaip investuojant į tokią komunikaciją galima pasiekti apčiuopiamų rezulatatų. Žmonės nesisaugo, nesilaiko reikalavimų, sergamumas didėja, sveikatos apsaugos sistema yra apsunkinama. Akivaizdus pažeidimas“, – apie padarytą poveikį sakė T. Čeponis.
Jis įžvelgia ir kitų valstybių poveikį, pavyzdžiui, Kinijos.
„Galima prisiminti, kiek kaukės, antbačiai, kitos apsaugos priemonės kainavo anksčiau, iki pandemijos. Ir kiek jos kainavo prasidėjus COVID-19. Pabrangimas labai aišku ir akivaizdus“, – sakė strateginės komunikacijos specialistas, turėdamas omenyje poveikį ekonomikai.
T. Čeponio teigimu, ilgainiui, galvojant, kaip kovoti su koronavirusu, buvo suprasta, kad vienas iš „karių“ šioje kove bus vakcinavimas, o tai ir vėl taps propagandininkų taikiniu.
„Nereikėjo labai didelės analizės, kad suprastume padėtį. Antivakserių judėjimas ir taip egzistavo pasaulyje. Taip pat valstybių kišimasis su dezinformacija ir propaganda dėl vakcinavimo buvo pastebėtas.
Dar praėjusiais metais supratome, kad kai tik atsiras vakcinos, nors ir nesitikėjome, kad taip greitai atsiras, komunikacinis iššūkis taip pat iškils labai didelis. Nes autoritariniai režimai nepraleis progos to išnaudoti, siekdami savo tikslų ir siekdami apsunkinti mūsų tikslus apsisaugoti. Praktiškai taip ir atsitiko“, – kalbėjo T. Čeponis.
Pasak specialisto, buvo įdomu stebėti padėtį, kai Rusija pristatė savo vakciną, tuomet propagandos specialistai sekė, kaip elgsis prieš skiepus nusiteikusiųjų grupės, kurios pritaria Kremliaus režimui.
„Jie truputį nutraukė savo komunikaciją. Suorganizuota komunikacija yra lengvai patikrinama. Negatyvi komunikacija, susijusi su Vakarų šalių pagamintomis vakcinomis, buvo transliuojama iš federalinių Rusijos televizijos kanalų, kurie šimtu procentų finansuojami Kremliaus režimo. Tai net nėra slepiama. Be abejo, ne visi Lietuvos gyventojai žiūri šiuos kanalus. Taigi tai organizuojama toliau. Tam tikros pagrindinės žinutės yra paleidžiamos per didelius, įtakingus, gerai mokamus, profesionalų valdomus kanalus, vėliau – per socialinę mediją. Taip jos pasiekia mūsų kraštus. Verčiama į vietos kalbas – nuo Suomijos iki Ukrainos“, – aiškino T. Čeponis.
Jis pabrėžė, kad skleidžiant melagienas, veikia sniego gniūžtės efektas – ji greitai apauga kitais nepagrįstais dalykais.
Be to, anot T. Čeponio, atlikus tyrimąmatyti, kad už kai kurių Lietuvos leidinių, kurie esą „apsimeta esantys rimti“, stovi tas pats Kremliaus režimas ar kiti totalitariniai režimai.
„Kalbant apie Izraelį, šis atvejis buvo masinis. Bet išplatinti gana dideliu tiražu vieno žmogaus istoriją, manau, objektyvaus situacijos suvokimo nesuteikia. Tokių šaltinių taip pat saugočiausi“, – kalbėjo strateginės komunikacijos situacijos.
Demokratinėse valstybėse mes turime susitaikyti, kad bus daug skirtingos informacijos, pabrėžė T. Čeponis.
Kariuomenėje kol kas vakcinuojami karo medikai ir į tarptautines misijas vykstantys kariai. T. Čeponis nesiskiepijo, nes persirgo COVID-19 kartu su savo šeima. Jis pabrėžė, kad tai nebuvo maloni patirtis.
„Jei vykstame į tarptautines misijas Irake, Afganistane, Šiaurės Afrikoje, gauname 17 (dozių – LRT.lt), o kartais – 28 vakcinas. Asmeniškai aš esu gavęs septyniolika, per dieną esu gavęs keturias. Tai vakcina nuo COVID-19 nebegąsdina“, – sakė T. Čeponis.
