Lietuvoje

2021.02.27 13:47

Raskevičius: per tris mėnesius komitete aptarėme tik vieną klausimą, susijusį su LGBT

Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „Svarbus pokalbis“, LRT.lt2021.02.27 13:47

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus šiose pareigose dalis matyti nenori, dėl to pradėta iniciatyva, kurios autoriai teigia sulaukę daugiau kaip 365 tūkst. piliečių palaikymo, politinę paramą jai išreiškė ir Seimo „valstiečiai“. Teigiantiems, kad atstovauja tik vienos „grupės“ interesus T. Raskevičius atsako, kad per tris mėnesius komiteto darbotvarkėje atsidūrė vos vienas su LGBT susijęs klausimas.


Tačiau bendruomenei aktualius klausimus jis tikrai žada kelti ateityje. Įskaitant partnerystės įstatymą, dėl kurio teigia esant planą A, B ir C.

Grupė visuomenininkais prisistatančių asmenų Seimui savaitės pradžioje perdavė kreipimąsi, kuriam palaikymą, pasak jų, išreiškė per 365 tūkst. Lietuvos piliečių. Patys iniciatoriai pripažįsta, kad peticijos kriterijų ši iniciatyva neatitinka, tačiau tikisi, kad į jų nepasitenkinimą T. Raskevičiaus politine veikla bus sureaguota.

Pats politikas sako nematantis priekaištų savo veiklai – tik tapatybei.

„Kalbant politiškai, vertinu ir branginu šių žmonių teisę reikšti savo įsitikinimus, kita vertus, ketinu tęsti savo darbą Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigose. Kalbant žmogiškai, situacija man vienareikšmiškai sudėtinga, nes, mano įsitikinimu, ši peticija nukreipta prieš mane kaip homoseksualų asmenį, homoseksualų Lietuvos Respublikos pilietį“, – LRT RADIJO laidai „Svarbus pokalbis“ sakė Laisvės partijos parlamentaras T. Raskevičius.

Pirmadienį vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinės Vyriausybės posėdyje iniciatyvai išreikštas palaikymas, o iš Seimo pasitraukęs partijos lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį LRT RADIJUI sake, kad iniciatyvininkų rašte kalbama „apie žmogaus elgesį būnant komiteto pirmininku, o ne tai, kokios jis yra orientacijos“, tačiau koks yra tas nepasitikėjimą keliantis elgesys, politikas neįvardijo.

Pasak T. Raskevičiaus, iš maždaug dešimties Žmogaus teisių komiteto posėdžių, įvykusių per tris naujojo Seimo darbo mėnesius, su LGBT susijęs klausimas svarstytas tik kartą, ir jis nėra apie kokią nors įstatyminę iniciatyvą. Todėl priekaištus, jog atstovauja tik esą siaurai daliai visuomenės, jis atmeta.

„Sudėtinga atremti tuos argumentus ar kaltinimus, kai nieko blogo nepadarei. Kvestionuojamos mano kompetencijos, bet žinote, aš visą gyvenimą praleidau dirbdamas žmogaus teisių srityje ir būtent tas įdirbis ir atvedė mane į politiką.

Kai yra kvestionuojama, kad Žmogaus teisių komitete esą nėra svarstomi jokie kiti klausimai, tik LGBT klausimai, bet nagrinėjant darbotvarkę, per šiuos tris mėnesius mes apskritai tik vieną kartą aptarėme klausimą, susijusį su LGBT tema – tai buvo nevyriausybinės organizacijos kreipimasis su prašymu Seimo patalpose organizuoti konferenciją. Labai sunku komentuoti kaltinimus, kurie neturi jokio faktinio pagrindo“, – kalbėjo T. Raskevičius.

Feisbuke jis neretai viešai dalijasi žinutėmis, kurių asmeniškai sulaukia. Tarp reiškiamo palaikymo dažnos ir neapykantos žinutės, kartais – grasinimai.

„Šiuo metu gyvenu savotiškoje neapykantos lavinoje. Galbūt kartais ir sunku būna su tuo susidoroti, bet man atrodo, tai yra savotiška kaina, kurią aš, kaip LGBT asmuo, moku už tai, kad išdrįsau į politinį lygmenį sugrąžinti ir pakelti šiuos klausimus“, – sakė parlamentaras.

Tiesiog nepagarbių žinučių jis sakė nesureikšminantis, tačiau dėl grasinančių kreipiasi į policiją. Jo teigimu, šiuo metu vyksta ar yra pasibaigę maždaug penki ikiteisminiai tyrimai dėl tokių žinučių.

„Svarbiame pokalbyje“ T. Raskevičius sakė dėl patiriamo spaudimo iš pareigų trauktis niekada nesvarstęs, juolab kad nėra aišku, kokia dalis iš tiesų išreiškė palaikymą iniciatyvai jį pašalinti iš komiteto.

„Kalbėdami apie tą kreipimąsi, mes dažnai vis linksniuojame, kad tai parašai, tai aš gal tik pasakysiu, kad ten nėra jokių parašų, ten yra „Google“ forma surinkti tokie asmens duomenys: vardas, pavardė ir elektroninis paštas. Praktiškai norint patikrinti tuos duomenis, reikėtų kiekvienu elektroniniu paštu rašyti laišką ir prašyti žmogaus patvirtinti tapatybę, tai akivaizdu, kad niekas to nedarys, nes tai neracionalus ir bereikalingas veiksmas“, – sakė Seimo narys.

T. Raskevičiaus vertinimu, piktybiško nusiteikimo LGBT žmonių atžvilgiu Lietuvoje nėra tiek daug, kiek kartais linkstama manyti.

„Diskutuodami šiais klausimais mes bandome sumenkinti Lietuvos žmones, sakyti, kad jie yra tamsūs, neapsišvietę, šiuo konkrečiu atveju – homofobai. Aš to nedarysiu. Aš manau, kad Lietuvoje yra labai daug šviesių žmonių, yra įvykę labai daug pozityvių pokyčių, šią peticiją aš traktuoju kaip tam tikrų tamsos jėgų valios išraišką ir man atrodo, kad mūsų visų priedermė yra tai tamsai pasipriešinti ir labai aiškiai pasakyti kokioje – atviroje, tolerantiškoje, 21-ojo amžiaus visuomenėje – mes norime gyventi“, – sakė parlamentaras.

Diskutuodami šiais klausimais mes bandome sumenkinti Lietuvos žmones, sakyti, kad jie yra tamsūs, neapsišvietę, šiuo konkrečiu atveju – homofobai. Aš to nedarysiu. Aš manau, kad Lietuvoje yra labai daug šviesių žmonių, yra įvykę labai daug pozityvių pokyčių, šią peticiją aš traktuoju kaip tam tikrų tamsos jėgų valios išraišką ir man atrodo, kad mūsų visų priedermė yra tai tamsai pasipriešinti ir labai aiškiai pasakyti kokioje – atviroje, tolerantiškoje, 21-ojo amžiaus visuomenėje – mes norime gyventi

Dėl partnerystės įstatymo – A, B ir C planai

Seimo pavasario sesijoje ketinama imtis politiškai jautraus partnerystės įstatymo – valdantieji rengia projektą dėl lyčiai neutralios partnerystės instituto. Pasak T. Raskevičiaus, svarstymai juda link pabaigos.

„Iš esmės dėl teisių ir pareigų apimties koalicijos formate yra sutariama, tiesiog dabar yra iškilę tam tikri klausimai dėl formos ir dėl atskirų teisių, pareigų, dėl kurių mes diskutuojame. Bet ta diskusija yra labai konstruktyvi ir, man atrodo, artėjame prie konsensuso“, – sakė jis.

Tiesa, keturi konservatorių frakcijos atstovai – Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Audronius Ažubalis – šią savaitę kreipėsi į Seimo pirmininkę, siūlydami į darbotvarkę grąžinti 2017 m. registruotą projektą, kuriuo kaip alternatyvą partnerystės institutui siūloma įteistinti sutartį dėl bendro gyvenimo. T. Raskevičiaus asmeniniu vertinimu, tokia traktuotė daliai porų yra žeidžianti.

„Tai nėra politinės daugumos pozicija, tai yra pavienių Seimo narių iniciatyva ir jie, kaip Seimo nariai, aišku, gali tokią iniciatyvą reikšti, bet koalicijos partneriai tokio pasiūlymo nėra nei svarstę, nei aptarę. O mano asmenine nuomone, nesusituokusių porų – ar tos pačios lyties, ar skirtingų lyčių – prilyginimas verslo partneriams, visiškai ignoruojant tų santykių pobūdį, yra ne kompromisas, bet pasityčiojimas iš tų žmonių orumo“, – sakė jis.

Pabaigti partnerystės įstatymo projekto rengimą ir pateikti jį svarstymui Seime tikimasi kovo mėnesį. Kalbėdamas apie šį klausimą T. Raskevičius akcentuoja, kad nereikėtų jo suvesti tik į tos pačios lyties asmenų santykius.

„Kai mes diskutuojame apie partnerystę, dažnai redukuojame diskusiją iki tos pačios lyties porų. Aš norėčiau įgarsinti, kad Lietuvoje kas ketvirtas naujagimis gimsta ne santuokoje. Tai reiškia, kad yra aibė skirtingų lyčių porų, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių renkasi santuokos nesudaryti ir manau, kad partnerystės institutas būtų puikus šios problemos sprendimo būdas, nes tos poros tiesiog galėtų jaustis teisiškai saugesnės“, – laidoje „Svarbus pokalbis“ dėstė T. Raskevičius.

Šiuo metu partnerystės institutas Lietuvoje nėra įteisintas nei homoseksualioms, nei heteroseksualioms poroms, o akligatvyje šie klausimai atsiduria, pasak politiko, todėl, kad „partnerystės klausimą vertiname ne per empatiją žmogui ar konkrečiai situacijai, o per ideologinius ar idėjinius karus“.

Jis sakė besitikintis, kad viešumoje kalbėdami apie partnerystės įstatymą politikai akcentuos ne skirtybes ir priešpriešas, o bendrumus.

„O pagrindinis bendrumas yra tai, kad šis įstatymas, partnerystės institutas kaip toks, niekam nieko nekainuoja, iš nieko jis nieko neatima, tik kuria papildomą pridėtinį gėrį, nes įvairios visuomenės grupės tampa labiau apsaugotos“, – sakė T. Raskevičius.

O pagrindinis bendrumas yra tai, kad šis įstatymas, partnerystės institutas kaip toks, niekam nieko nekainuoja, iš nieko jis nieko neatima, tik kuria papildomą pridėtinį gėrį, nes įvairios visuomenės grupės tampa labiau apsaugotos

Politikas atkreipia dėmesį, kad partnerystės instituto turinys nėra sulaukiantis didelio pasipriešinimo ir nėra skaldantis, tą esą rodo ir apklausos.

„Savaitės pradžioje buvo įdomi visuomenės nuomonės apklausa, kurioje prašyta visuomenės pateikti nuomonę šiais klausimais. Man buvo labai įdomus skaičius – 41 procentas Lietuvos gyventojų sako, kad tos pačios lyties poroms reikia suteikti teisinę apsaugą ir įvardijamos konkrečios situacijos, pavyzdžiui, paveldėjimo teisė, teisė sužinoti apie partnerio sveikatos būklę ir panašiai.

Bet ta pati 41 proc. dalis sako, kad tokie santykiai nėra šeiminiai. Tada man kyla klausimas, kodėl visuomenė sako, kad teises ir pareigas, kurios savo prigimtini yra šeiminės teisės ir pareigos, reikia suteikti, bet taip aistringai priešinasi to darinio vadinimui šeima. Man atrodo, čia tiesiog yra komunikacijos ir visuomenės dialogo su visuomene, arba to dialogo trūkumo, pasekmė“, – kalbėjo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.

Šiuo metu Europos Sąjungoje yra šešios valstybės, įskaitant ir Lietuvą, kuriose partnerystės institutas nėra įteisintas.

Kaip dalis valdančiosios koalicijos politikų minėjo jau anksčiau, pritarimo partnerystės įstatymui bus ieškoma ir tarp opozicijos.

„Nuomonių įvairovė yra demokratinės visuomenės turtas ir didelis privalumas. Kai mes praeityje aptarinėdavome LGBT klausimus, politikai vengdavo išsakyti aiškią savo poziciją, prasidėdavo įvairios insinuacijos apie jungtinės veiklos sutartis, apie tai, kad tokių porų interesai jau yra apsaugoti ir panašiai.

Pavasario sesijoje mes svarstysime aiškų, konkretų įstatymo projektą, kuris iš kiekvieno politiko pareikalaus užimti tam tikrą vertybinę poziciją. Ir aš tikiuosi, kad ta pozicija bus palanki šiam įstatymo projektui, bet jeigu nutiktų taip, kad netyčia nepavyks, bent jau turėsime pliusą, kad visuomenė žinos, kas yra už, o kas yra prieš. Ir tada, atsispirdami nuo to taško, dirbsime toliau“, – kalbėjo T. Raskevičius.

Jis užsiminė, kad siekiant priimti partnerystės įstatymą yra keli alternatyvūs planai, tačiau neišsiplėtė, kokie jie.

„Galiu tik atskleisti, kad yra jau ir planas B, ir planas C. Galiu patikinti ir klausytojus, ir kolegas politikus, kad partnerystė bus ne tik pavasario sesijos prioritetas, bet manau, kad mes šiuo klausimu diskutuosime ir visus ateinančius ketverius metus“, – sakė T. Raskevičius.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidoje „Svarbus pokalbis“.

Populiariausi

Medikai dirba Alytaus Stasio Kudirkos ligoninėje karantino metu
COVID-19 TRUMPAI

Lietuvoje

2021.04.20 09:34
COVID-19 TRUMPAI

Lietuvoje patvirtinti 1138 nauji koronaviruso atvejai, mirė 9 žmonės, pirmąją skiepo dozę gavo 4541 asmuo

mirė 40–49 metų amžiaus grupei priklausantis asmuo; atnaujinta 10.00