Lietuvoje

2021.02.11 16:24

Atnaujinus COVID-19 sergamumo statistiką Pinskuvienė sako, kad savivaldybės gali siekti spartesnio karantino atlaisvinimo

Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „Svarbus pokalbis“, LRT.lt2021.02.11 16:24

Statistikos departamentui ir Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) prieš mėnesį ėmusis COVID-19 statistikos peržiūros, paaiškėjo, kad šiuo metu sergančių asmenų skaičius yra mažesnis kartais. Ketvirtadienį atnaujinti duomenys rodo pokytį nuo 62 586 ligos atvejų iki 11 096. Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė dėl to ketina raginti Savivaldybių asociaciją aktyviau siekti karantino laisvinimo.

Šią savaitę kai kurių savivaldybių merai viešai piktinosi, kad dalis žmonių, kurie statistikoje pažymėti kaip sergantys, jau seniai yra pasveikę. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) į tai atsakė, kad patikrinus kai kuriuos įtarimų dėl ligos trukmės sukėlusius atvejus, aptikta iš tiesų jau pasveikusių, bet formaliai sirgusiais laikytų asmenų.


Pasveikimo faktą sistemoje turi patvirtinti gydytojas, tačiau šis gali nežinoti, kad žmogus pasveiko, jeigu pacientas buvo gydomas ligoninėje ir to nepraneša pats. Automatiškai ši informacija ligonio šeimos gydytojui neperduodama.

Ž. Pinskuvienė, remdamasi savo savivaldybės duomenimis, svarsto, kad sergamumo skaičiai ir po šio atnaujinimo iš tikrųjų gali vis dar būti mažesni.

„Šiandien mes matome, vėlgi žiūriu per savo rajono prizmę, kad Širvintų rajone koronastop.lt rodo, jog 45 šiuo metu yra sergantys, bet tikrai yra 23. Mes tą žinome, nes su žmonėmis kalbamės. Tai dar iki galo nesutvarkyti duomenys, aš manau, skaičiai dar keisis“, – LRT RADIJO laidai „Svarbus pokalbis“ sakė merė.

Ketvirtadienio duomenimis, statistinis sergančiųjų skaičius sudaro 11 096, o deklaruotas e.sveikatos sistemoje – 62 586. Statistinis skaičius mažesnis todėl, kad pasveikusiais asmenys pripažįstami po 28 dienų, net jei e.sveikatoje įrašo apie pasveikimą nėra. Nors atkreipiamas dėmesys į tai, kad ypač ilgos eigos susirgimų yra, statistikai didelės įtakos tai neturi.

Širvintų rajono merė sako esanti pasipiktinusi, kad tuo nepasirūpinta anksčiau.

„NVSC vadovas kalbėjo apie tai, kad jis dar praėjusiais metais žinojo šią problemą, bet jos visiškai nesprendė, tai turbūt SAM nebuvo informuota, kad yra tokia problema, kad visi dirba skirtingomis programomis ir tie duomenys nesueina“, – kalbėjo merė.

Ž. Pinskuvienės teigimu, šiuo metu savivaldybė negauna svarbių duomenų, reikalingų pandemijos suvaldymui, nors jai patikėtos atsakomybės tai daryti.

„Mūsų specialistai norėjo bendrauti su NVSC specialistais, bet labai aiškiai buvo pasakyta, kad mums bet kokią informaciją suteikti yra draudžiama. Tai tada nelabai suprantu, ką reiškia jų vieši pareiškimai apie bendradarbiavimą, nes būtent NVSC savivaldybei pateikia žmonių, kurie turi saviizoliuotis, sąrašą.

Mes, savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius, turime tikrinti tuos žmones, o dabar mums neduoda duomenų. Mes nuo penktadienio nieko nesame gavę, mes, kaip savivaldybė, šiandien neturime nė vienos pavardės, neturime, kur važiuoti, ką tikrinti, mes nežinome, kur yra sergantys, kur koks židinys – gal yra, gal darosi“, – laidoje „Svarbus pokalbis“ sakė Ž. Pinskuvienė.

Ji aiškina, kad Širvintų rajone neatitikimai pastebėti tuomet, kai Vyriausybei prakalbus apie laisvesnį karantino režimą savivaldybėse, kuriose sergamumas mažesnis, pati rajono valdžia sėdo atidžiau peržiūrėti statistikos. Tiesa, dar tik prasidėjus pandemijai pernai, SAM įpareigojimu, savivaldybėse paskirti atsakingi specialistai, turintys teisę dirbti su asmens duomenimis – šių naudojimas yra griežtai ribojamas.

„Kai pradėjo Vyriausybė kalbėti apie tai, kad savivaldybėms, kurios turi mažiau sergančių, bus atlaisvinimai, buvo rimtas pasitarimas su mūsų komanda, ką dar galime padaryti, ką ir kur patikrinti, kad užkardytume, kad nedaugėtų čia sergančiųjų. Ir mes matome koronastop vienus skaičius, iš NVSC – duokite skaičius, kas čia serga.

Ir čia išlindo, kad daugiau nei 30 žmonių mums nesutapo. Kodėl nesutampa NVSC duomenys ir koronastop, kurie skelbiami viešai, visai Lietuvai? Ir tame sąraše pirmas žmogus, kurį pamatėme, buvo savivaldybės administracijos darbuotoja, kurią 2,5 mėnesio sutinkame darbe kiekvieną dieną, toliau einant sąrašu suradome ir antrą savivaldybės darbuotoją. Tada iš naujo, per kiekvieną žmogų, per kiekvieną sąrašą dirbo tie, kurie turi galimybę dirbti su duomenų apsaugos sistema, aiškinomės, skambinome žmonėms, kokia yra situacija. Ir pasirodo, kad iš 146 serga 23“, – aiškino Ž. Pinskuvienė.

Procesas vyko telefoniniais skambučiais, „tarp paciento, tarp gydytojo, su sveikatos įstaigomis“, pridūrė ji.

„Aš dėkoju ir privatiems centrams, kurie nepavaldūs savivaldybei, negali teikti jokių ataskaitų, duomenų, bet mes labai geranoriškai, žinodami, kas kieno pacientas, taip ir pradėjome aiškintis po vieną žmogų“, – sakė Ž. Pinskuvienė.

Ji nusistebėjo, jog šis klausimas nekeltas Savivaldybių asociacijos, kuriai vadovauja Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Ž. Pinskuvienės įsitikinu, atnaujinti rodikliai leidžia kelti klausimus dėl tolesnio karantino švelninimo.

„Kaip tik šiandien, matydama naujuosius skaičius, turiu planą skambinti Savivaldybių asociacijos prezidentui ir mes turime visi apie tai kalbėti ir kuo greičiau kreiptis, vienareikšmiškai. Žiūrėsime, kaip seksis“, – sakė Širvintų rajono merė.

Tiesa, tiek SAM atstovai, tiek ministerijai bei prezidentūrai patariantys ekspertai pažymi, kad karantino priemonės modeliuojamos remiantis ne suminiais šiuo metų sergančių asmenų skaičiais, tačiau sergamumo dinamika (atvejų skaičiaus pokyčiu) ir santykine teigiamų COVID-19 testų dalimi.

„Šiuos du pagrindinius rodiklius mes tikrai turime kokybiškus ir tikrai galime jais pasitikėti“, – ketvirtadienį „Žinių radijuje“ sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidoje „Svarbus pokalbis“.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt