Sveikata

2021.02.11 10:30

Pasikeitus mirčių apskaitai, mirusių nuo COVID-19 skaičius šalyje padvigubėjo

Balevičius: ne karantinas žudo žmones, o COVID-19; atnaujinta 12.23
Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.02.11 10:30

Netylant skandalams dėl netikslių statistinių duomenų, susijusių su COVID-19, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vėl ėmėsi priemonių ir koreguoja tvarką, kaip nuo šiol bus viešai skelbiama statistika, susijusi su COVID-19 ligos rodikliais. Nuo šiol bus skelbiami platesni mirčių nuo COVID-19 ligos duomenys, įtraukiant ir asmenis, kurių tiesioginė mirties priežastis mirties liudijime nėra mirtis nuo koronaviruso. Keičiasi pasveikusių nuo koronaviruso asmenų apskaita. Nuo šiol praėjus 28 dienoms nuo ligos pradžios COVID-19 sirgęs asmuo bus laikomas pasveikusiu.

Ketvirtadienio spaudos konferencijoje sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, kad nuo šiol statistiniai duomenys bus teikiami kitaip, tikslesni. Nuo ketvirtadienio Statistikos departamentas viešai skelbs šiuo metu COVID-19 sergančių asmenų statistiką, kuri iki šiol buvo netiksli. Šie duomenys kasdien bus teikiami žiniasklaidai bei skelbiami Statistikos departamento svetainėje.

„Nuo šiandien keičiasi statistinė ataskaita, ji leis mums daugiau suprasti apie COVID-19 sergamumą, su tuo susijusias mirtis, testavimo, vakcinavimo eigą. Šie aspektai vertingi vertinant dienos situaciją ir pandemijos pasekmes“, – sakė A. Dulkys.

Dulkys: nuo šiandien keičiasi statistinė ataskaita, ji leis mums daugiau suprasti apie COVID-19 sergamumą

Jis pabrėžė, kad šie duomenys niekada nebuvo naudojami vertinant šalyje sergamumą COVID-19 liga ar keičiant karantino sąlygas savivaldybių bei šalies lygmeniu.

Taip pat bus skelbiama perteklinių mirčių statistika bei duomenys, susiję su testavimo apimtimis. A. Dulkys priminė, kad mažėjant sergamumui šalyje mažiau asmenų tenka testuoti dėl COVID-19, o tai leidžia atverti duris profilaktiniam testavimui. Tai reiškia, kad nuo šiol visi asmenys, grįžtantys į darbą, galės išsitirti dėl COVID-19 profilaktiškai. Nuo ketvirtadienio bus pateikiama tikslesnė statistika, susijusi ne tik su profilaktiniu testavimusi, kartu bus skelbiama, kiek ir kokia metodika testų buvo atlikta.

A. Dulkys pripažino, kad su COVID-19 statistika Lietuva „blogai draugavo“, tačiau jis patikino, kad pagrindiniai koronaviruso rodikliai, pagal kuriuos buvo priimami sprendimai dėl karantino režimo pokyčių yra naujų atvejų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, ir teigiamų testų procentas. Šie du rodikliai buvo patikimi, nes jie buvo imami iš priminio šaltinio.

„Kitas problemas, deja, taip, tenka spręsti, bet aš manau, kad jeigu nebūtume pradėję rodyti tos kultūros, kad norime priiminėti sprendimus pagal duomenis, tai niekas tais duomenimis, matyt, ir būtų domėjęsis“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.

A. Dulkys pridūrė, kad SAM taip pat kreipėsi į šeimos gydytojus, kad šie pažymėtų sistemoje jiems žinomus asmenis, kurie baigė sirgti COVID-19 liga.

„Buksuojame, bet taip pat su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) mėginame daryti tam tikrus pokyčius. Čia procesas, matyt, dar tęsis“, – komentavo A. Dulkys.

Pateiks platesnę mirčių nuo COVID-19 statistiką

Lietuvos statistikos departamento vadovė dr. Jūratė Petrauskienė konferencijoje sakė, kad nuo šiandien Statistikos departamentas, naudodamasis valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos resursais, pradės skelbti COVID-19 pandemijos duomenis didesne apimtimi. Informacija bus skelbiama įprastais kanalas: kasdien siunčiami pranešimai žiniasklaidai, duomenys skelbiami oficialiosios statistikos portale. Automatiškai bus atnaujinamos švieslentės bei informacija bus pateikiama atvirųjų duomenų formatu.

„Kai perėmėme šių rodiklių rengimą ir skelbimą, daug jų revizavome, perėjome prie pirminio šaltinio, daugeliu atvejų prie e.sveikatos. Taip išvengiama žmogiškųjų klaidų įvedinėjant ir perrašant duomenis. Galima juos lyginti, nes duomenys yra iš to paties šaltinio“, – sakė J. Petrauskienė.

Ji pabrėžė, kad iš NVSC sistemos imami tik 4 rodikliai.

Taip pat ji atkreipė dėmesį į mirčių ir imunitetą turinčių asmenų statistiką. Siekiant išsamiau pateikti šiuos rodiklius departamentas įvedė tris mirčių nuo COVID-19 apibrėžimus: siauriausią, kuris naudotas iki šiol kaip pagrindinis, kai mirties priežastis yra COVID-19 liga, taip pat bus platesnis apibrėžimas, kai COVID-19 nėra pagrindinė, bet viena iš mirties priežasčių, ir trečioji – plačiausia, kai bus pateikiami duomenys apie visus per 28 dienas mirusius asmenis, kurie sirgo COVID-19 liga.

Ketvirtadienio duomenimis, žmonių, kurių pagrindinė diagnozė buvo COVID-19, iki šiol mirė 3 013. Pridėjus prie šių mirčių visas, kai žmonės mirė turėdami COVID-19 diagnozę, bendras skaičius siekia 5 192 mirčių.

Tuo tarpu prie jų pridėjus visus likusius žmones, kurie mirė per 28 dienas po COVID-19 diagnozės nuo bet kokių ne išorinių mirties priežasčių, mirčių skaičius pasikeitė ir siekia beveik 6 tūkst. atvejų.

Sveikatos apsaugos ministras atkreipė dėmesį, kad naujoji mirčių skaičiavimo metodika leis tiksliau įvertinti mirčių mastą Lietuvoje. Mat jau dabar matoma, kad kiek asmenų tiesiogiai mirė nuo COVID-19 ligos, beveik antra tiek mirė, kuriems buvo diagnozuota liga, tačiau jų apskritoje iki šiol nebuvo.

Keičiasi ir pasveikusių nuo COVID-19 apskaita.

„Revizavę rodiklius pastebėjome, kad yra situacijų, kai žmogus pasveiko, bet e.sveikatoje nėra tokio įrašo. Todėl, pritaikę tam tikras logines taisykles, pateikėme ir statistinius sergančiųjų ir pasveikusių skaičius. Švieslentėse taip pat tą galima matyti“, – sakė J. Petrauskienė.

Statistikos departamento duomenų analitikas Jonas Bačelis ketvirtadienį paskelbė, kad imunitetą Lietuvoje gali būti įgiję 8,5 proc. žmonių.

J. Bačelio teigimu, 28 dienų slenkstis, po kurio COVID-19 liga sirgęs asmuo laikomas pasveikusiu, pasirinktas neatsitiktinai.

„Tas 28 dienų slenkstis praktiškai pagauna 90 proc. visų atvejų, kurie tipiškai uždaromi gydytojų“, – sakė Statistikos departamento atstovas.

Balevičius: paaiškėjo, kad žudo ne karantinas

Į žinią, kad keičiasi mirčių nuo COVID-19 apskaita netruko asmeninėje „Facebook“ paskyroje sureaguoti bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius, dalyvaujantis tiek prezidento, tiek Vyriausybės suburtose ekspertų grupėse COVID-19 klausimais.

„Patikslinus COVID-19 mirčių skaičiavimo metodiką, praktiškai visos perteklinės mirtys (Audrūnas Gruslys jų buvo suskaičiavęs apie 6000) pasirodo yra nuo COVID-19. Taigi ne karantinas žudo žmones, o COVID-19. Kas galėjo pagalvoti? Dinamika irgi aiškiai rodo, kad būtent įvesti apribojimai prisidėjo prie mirčių mažėjimo. Gaila, kad tik dabar pamatėme tikrąją epidemijos kainą.

Ačiū visiems, kurie sąžiningai laikėtės karantino apribojimų, jūs gelbėjot gyvybes. Ačiū medikams, kuriems visą šitą siaubą teko pamatyti iš arti. Užuojauta visiems, kurių artimieji mirė nuo COVID-19. Tikiuosi, kad mes išmokome pamokas ir tai daugiau nepasikartos“, – rašo V. Zemlys-Balevičius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad SAM Statistikos departamentui tik sausio pradžioje perdavė statistikos, susijusios su COVID-19 duomenimis, tvarkymą.

„Tai, ką matome šiandien, yra mėnesio juodo darbo pasekmė. Duomenų tvarkymas yra laikui imlus procesas ir to laiko reikia kur kas daugiau, kai reikia atpainioti tą visą Gordijaus mazgą, kuris buvo priveltas per 9 mėnesius duomenų netvarkant“, – teigia V. Zemlys-Balevičius.

Skandalų su statistika šleifas tęsiasi nuo pandemijos pradžios

Skandalai, susiję su statistiniais COVID-19 duomenimis, NVSC lydėjo nuo pat pandemijos pradžios. Kai Lietuvoje buvo registruojami pirmieji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, ilgai nebuvo skelbiami pasveikusiųjų asmenų duomenys.

Vėliau, rudenį prasidėjus antrajai koronaviruso bangai, kai dienos užsikrėtimų skaičius perlipo triženklį skaičių, paaiškėjo, kad NVSC epidemiologai nesugeba laiku suregistruoti visų patvirtintų naujų atvejų ir atsekti jų turėtų kontaktų.

Galiausiai gruodžio pabaigoje paaiškėjo, kad liko neužfiksuota apie 1 tūkst. mirčių nuo COVID-19 ligos. Po šio atvejo teko į situaciją įsikišti SAM. Išanalizavę situaciją ministerijos specialistai atrado, kad gydytojai dirbo daug papildomo, bet nenaudingo darbo ir tuos pačius duomenis turėjo pranešinėti trimis skirtingais kanalais. Po šio skandalo statistinių duomenų tvarkymą SAM patikėjo Statistikos departamentui.

Pastarąją savaitę socialinius tinklus krečia žinia, kad vėl yra neapskaitomi pasveikę nuo COVID-19 asmenys. Šiuos registruoti turėtų šeimos gydytojai. Širvintų ir Kretingos rajono merai, pradėję aiškintis situaciją, atrado, kad pas juos yra keli šimtai nuo COVID-19 pasveikusių, tačiau niekur neregistruotų asmenų. Kai kurie jų pagal oficialią informaciją serga nuo spalio.

Tiesa, specialistai pabrėžė, kad sergančių asmenų skaičius neturi įtakos šalyje taikomo karantino scenarijui. Mat Vyriausybė, priimdama sprendimus dėl karantino griežtinimo ar atlaisvinimo, vadovaujasi dviem rodikliais: naujų atvejų skaičiumi ir teigiamų tyrimų procentu.

Lietuva šiuo metu yra C scenarijuje. Kuris karantino režimo ribojimų scenarijus taikomas – priklauso nuo sergamumo rodiklio, tenkančio 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir nuo teigiamų testų skaičiaus procento. Šiuo metu Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 298 COVID-19 teigiami atvejai.

Dėl gerėjančios sergamumo situacijos Lietuvoje jau kitą savaitę bus švelninamos karantino sąlygos: prekybą bus leista pradėti mažoms parduotuvėms, turinčioms atskirus įėjimus ir kurių plotas neviršija 300 kv. metrų, ne maisto prekėmis lauko prekybos sąlygomis, taip pat teikti individualias paslaugas, jeigu jos tiekimas trunka iki 15 min. ir paslaugos metu patalpoje gali būti tik vienas klientas. Gyventojams nuo vasario 15 dienos bus leidžiama dalyvauti individualiuose sportiniuose užsiėmimuose lauke su instruktoriumi ar treneriu. Taip pat nuo pirmadienio duris galės atverti gėlių parduotuvės.

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys trečiadienį minėjo, jog kovo mėnesį Lietuva galėtų įžengti į B scenarijų, kada susirgimų atvejų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, pasieks 50.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt