Lietuvoje

2021.02.06 17:48

Vilniaus tvoromis aptvertos mokyklos pykdo ir miestelėnus, ir architektus: užblokavo buvusius kelius ir darko kraštovaizdį

Izabelė Pukėnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.02.06 17:48

Vilniuje aplink mokyklas ir darželius išdygusios tvoros džiugina ne visų mikrorajonų bendruomenes. Jų atstovai teigia, kad aptvėrus mokyklas ir darželius, yra priversti vaikščioti nepatogiais maršrutais. Miesto antropologai ir architektai teigia, kad tvoros darko miesto erdves ir riboja bendravimą. Savivaldybė aiškina, kad taip rūpinasi moksleivių saugumu.

Tarp tvorų lyg labirintu vaikštantis antakalnietis ir Pėsčiųjų asociacijos prezidentas Eduardas Kriščiūnas sako, kad jos išdėstytos itin nepatogiai. Pavyzdžiui, nuo kalnelio nusileidęs vyras suka kairėn, eina taku, apjuostu dviejų įstaigų tvoromis, kol prieina trečiosios tvorą. Anksčiau jis galėjo eiti tiesiai gatvės link, tačiau dabar suka dar sykį kairėn, kad apeitų tvorą, juosiančią aikštyną.

„Kai buvo visiškai vieša erdvė, aš pats jaunystėje čia ateidavau, dabar ta teritorija užtverta, sporto aikštelės jau nebenaudojamos, užžėlusios veja vasaros metu“, – aiškina E. Kriščiūnas.

Panorama. Už viso gyvenimo kūrybą „Auksiniu liūtu“ įvertintas Lenkijos režisierius Krzysztofas Warlikowskis (su vertimu į gestų k.)

Nuo vieno iš Antakalnyje esančių kalniukų, pasak pašnekovo, anksčiau čiuožinėdavo vaikai, bet dabar įvažiuotų į tvorą. Jų dygimą mieste kaip problemą mato ir miesto antrolopogė Jekaterina Lavrinec.

„Yra plačiai paplitusi nuostata, kad tvoros yra dėl saugumo, bet mes kaip tik einame erdve, kuri susidaro, kai įrengiamos tvoros. Tada atsiranda miegamuosiuose rajonuose labai nemalonūs koridoriai, ganėtinai siauri, kitur tvoros nukerta pėsčiųjų takus“, – aiškina ji.

Pasak architekto Liutauro Nekrošiaus, itin probleminė vienos iš gimnazijų Antakalnyje tvora, nes ji darko vertingą mikrorajono kraštovaizdį – nutiesta išilgai kalno.

Vilniaus savivaldybė teigia, kaip atverti teritorijas sprendžia pačios mokyklos, miesto valdžia skatina mokyklų atvirumą, todėl ragina, kad tvoros būtų estetiškos, būtų varteliai.

„Jie būtų atviri iki vėlaus vakaro. (Tvorų – LRT.lt) reikia dėl saugumo, turime saugoti mokyklos turtą, bet iki vėlaus vakaro bendruomenė gali ateiti į stadioną, žaidimo aikšteles ir dėl to mūsų toks prioritetas yra“, – sako Vilniaus savivaldybės Administracijos vyriausioji patarėja Alina Kovalevska.

Su tokia nuomone iš dalis nesutinka „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto dekanas Liutauras Nekrošius. Jis sako, kad argumentas dėl turto apsaugojimo nėra visiškai teisingas, nes, pavyzdžiui, viešbučiai taip pat nėra aptveriami, tačiau jų inventorius pakankamai saugus.

„Inventorių saugoti svarbu, bet kiek mes Vilniuje turime viešbučių, kurie aptverti tvoromis? Kodėl galime išsaugoti sėkmingai viešbučio ar verslo centro inventorių, bet ne mokyklos? Reikia turėti omeny, kad teritorijų tvėrimo vajus prasidėjo, kai vaizdo stebėjimo įranga buvo brangi ir sunkiai prieinama, ir dėl to svarbu kartais grįžti prie seniau priimtų sprendimų ir juos realizuoti“, – tikina dekanas.

Pasak savivaldybės, aptverti du trečdaliai miesto švietimo įstaigų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt