Nors santuoka lietuviams išlieka svarbi ir lemtingąjį „taip“ kasmet ištaria apie 20 tūkst. porų, netrūksta ir sutuoktinių, nusprendusių pasukti skirtingais keliais. Anot portalo LRT.lt kalbintos ekspertės, atlikti tyrimai rodo, kad nors Lietuva beveik pirmauja Europos Sąjungoje pagal ištuokų skaičių, visgi santuokų skaičius rodo, kad lietuviai nuo santuokos nenusigręžia. Be to, per pastaruosius dešimtmečius itin išaugo bažnytinių santuokų populiarumas.
Kaip (ne)pasikeitė Lietuva per 30 Nepriklausomybės metų? Mykolo Romerio universitetas buvo įkurtas, augo ir kartu žengia tolyn su Nepriklausomybę atkūrusia Lietuva. Šiemet MRU švenčia 30-ies metų jubiliejų ir nori papasakoti, kokį kelią visi drauge nuėjome. LRT.lt ir MRU inicijuoja straipsnių ciklą „Lietuvai 30“, jame atskleidžiami aktualūs universiteto mokslininkų atlikti tyrimai, įžvalgos ir pasiūlymai valstybės ateičiai.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė teigia, jog kalbant apie santuokos ir ištuokos procesus matyti, kad jie nėra naujovė, nes ir sovietmečiu žmonės tuokėsi ir skyrėsi, tik teisės normos šiuos procesus reguliavo kiek kitaip.
Tačiau, žvelgiant į pastaruosius dešimtmečius, anot profesorės, santuokų ir ištuokų teisiniai procesai turėjo esminių pokyčių, kaip ir apskritai visa šeimos teisė.
„Ryškiausi pokyčiai sietini su 2001-aisiais įsigaliojusiu Civiliniu kodeksu, kuris iš esmės modifikavo šeimos teisinių santykių reguliavimą, kartu papildydamas jį naujais institutais, pavyzdžiui, separacija, ištuoka dėl kaltės, bendru gyvenimu neįregistravus santuokos, vedybų sutartimi ir kt.“, – kalbėjo I. Kudinavičiūtė-Michailovienė.
Santuoka išlieka prioritetu
Pasak MRU profesorės, tiek statistiniai duomenys, tiek sociologų atlikti tyrimai rodo, kad nors Lietuva beveik pirmauja Europos Sąjungoje pagal ištuokų skaičių, visgi santuokų skaičius rodo, kad lietuviai nuo santuokos nenusigręžia.
„Santuokų ir ištuokų rodikliai Lietuvoje per tris dešimtmečius kito, tačiau, abstrakčiai kalbant, visada buvo tam tikras balansas, t.y. maždaug pusė sutuoktinių išsituokdavo. Tai rodo, kad žmonės yra linkę sukurti kitas šeimas ir jie dažnai renkasi santuoką kaip šeimos kūrimo modelį“, – komentavo I. Kudinavičiūtė-Michailovienė.
Per keletą pastarųjų dešimtmečių bažnytinės santuokos populiarumas itin išaugo.
Skaičiuojama, kad vidutiniškai per metus susituokia apie 20 tūkst. porų, o apie 10 tūkst. jų išsiskiria. Kaip teigė MRU profesorė, 2020-aisiais – pandeminiais metais – krito tiek santuokų, tiek ištuokų skaičiai. Per praėjusius metus registruota 15,2 tūkst. santuokų ir 7,4 tūkst. ištuokų. Palyginti su 2019-aisiais, santuokų skaičius sumažėjo 4,3 tūkst., o ištuokų – 1,3 tūkst.
Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį didžiausias sudarytų santuokų skaičius fiksuotas 2014 metais. Tuomet Lietuvoje susituokė kiek daugiau nei 22 tūkst. porų. O daugiausia skyrybų fiksuota 2012 metais. Tais metais santuoką nutraukė beveik 10,5 tūkst. porų.
„Santuokos, kaip tradicinio šeimos kūrimo modelio, prioritetas visgi išlieka, nors per pastaruosius tris dešimtmečius žmonės intensyviau renkasi ir bendrą gyvenimą kartu be jokios savo santykių registracijos formos. Nors Civilinio kodekso normos jau 2001 metais įteisino sugyventinių statusą, tačiau per 20 metų šis reguliavimas taip ir neįsigaliojo“, – pasakojo profesorė.
Tiesa, Konstitucinis Teismas 2011 metais savo nutarime išreiškė poziciją, kad nors santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų kurti šeimos santykius, tai nereiškia, kad Konstitucija nesaugo ir negina kitokių nei santuokos pagrindu sudarytų šeimų.
„Taigi tikėtina, kad artimiausiu laiku bus priimti teisės aktai, sudarantys teisinę galimybę įtvirtinti de jure ir faktinius santuokinius ryšius“, – sakė pašnekovė.
Išpopuliarėjo bažnytinė santuoka
Be to, kaip portalui LRT.lt teigė I. Kudinavičiūtė-Michailovienė, tik 1992-aisiais metais, kuomet įsigaliojo Lietuvos Konstitucija, buvo atvertas kelias į bažnytinės santuokos registracijos pripažinimą. Nuo 1940-ųjų iki 1992-ųjų buvo numatyta tik civilinės santuokos registracija, tad bažnytinė santuoka nesukeldavo jokių teisinių padarinių.
2001-aisiais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse buvo siekiama sukonkretinti bažnytinės santuokos viešos apskaitos tvarką. Kitaip tariant, tokia tvarka turėtų tenkinti tiek tikinčiųjų norus tuoktis pagal savo religijos kanonus, tiek valstybės interesą užtikrinti santuokos apskaitą ir išvengti santuokos sudarymo sąlygų pažeidimo.
„Per keletą pastarųjų dešimtmečių bažnytinės santuokos populiarumas itin išaugo, o taip pat labai kito teisinis tokio pobūdžio santuokų reguliavimas. 2006 metais buvo įvestas atkuriamasis santuokos įrašas, tai suteikė galimybę paveldėti po sutuoktinio mirties, nepaisant to, kad žmonės buvo sudarę tik bažnytinę santuoką.
Tačiau po dešimtmečio tokios galimybės nebeliko, t. y. dabar, jei vienas iš sutuoktinių mirė ir jų santuoka buvo sudaryta tik bažnyčioje nuo 1992 iki 2001 metų, tokia santuoka neapskaitoma civilinės metrikacijos įstaigoje ir galimybės paveldėti mirus sutuoktiniui nebelieka“, – apie pokyčius kalbėjo MRU profesorė.
Negana to, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, jog siekiant, kad bažnytinė santuoka būtų lygiavertė civilinei santuokai teisinių pasekmių prasme, tokios santuokos sudarymo faktas per dešimt dienų po vestuvių turi būti įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje.
Pašnekovė taip pat kalbėjo, kad nuo 2017 metų Lietuvoje atsisakyta santuokos ir ištuokos liudijimų, o vietoje jų, jei pora pageidauja, išduodamas civilinę santuoką liudijantis išrašas. Be to, per pastarąjį dešimtmetį atsirado galimybė santuoką registruoti ne tik civilinės metrikacijos įstaigoje, bet ir jaunųjų pasirinktoje vietoje, jei tik tai nepažeidžia viešos tvarkos normų ir neprieštarauja gerai moralei.
Tai suponuoja išvadą, kad žmonės siekia teisinio aiškumo tiek pradėdami gyvenimą kartu, tiek jau gyvendami santuokoje tam tikrą laiką.
Daugėja pasirašomų vedybų sutarčių
Kaip kalbėjo I. Kudinavičiūtė-Michailovienė, nors visame pasaulyje formuojasi įvairūs šeimos kūrimo modeliai, poroms Lietuvoje gyvenimas kartu neretai tampa preliudija į santuoką, o ne jos alternatyva. Tačiau, pasak profesorės, per pastaruosius tris dešimtmečius pastebimas vedybų sutarčių – tiek ikivedybinių, tiek povedybinių – skaičiaus didėjimas.
„Tai suponuoja išvadą, kad žmonės siekia teisinio aiškumo tiek pradėdami gyvenimą kartu, tiek jau gyvendami santuokoje tam tikrą laiką“, – sakė I. Kudinavičiūtė-Michailovienė.
Vedybų sutarčių registras Lietuvoje veikia nuo 2002 metų, o nuo jo veiklos pradžios registruotų sutarčių skaičius siekia beveik 16,5 tūkst. Kaip teigė MRU profesorė, pirmaisiais registro veiklos metais būdavo registruojama vos po kelis šimtus sutarčių, tačiau kasmet jų skaičius auga – 2018 metais jų buvo sudaryta 1786, o 2019 metais – 1918.
Kaip pasakojo I. Kudinavičiūtė-Michailovienė, maždaug du trečdaliai vedybų sutarčių yra povedybinės, tai yra registruotos jau po vestuvių. Anot jos, kai kurie sutuoktiniai tokias sutartis registruoja praėjus vos keliems mėnesiams nuo santuokos įregistravimo, tačiau didesnės dalies tokias sutartis pasirašančių žmonių amžius siekia 30–40 metų.
„Tai, matyt, yra susiję ir su tuo faktoriumi, jog besituokiančiųjų amžius vėlesnis. Vedybų sutarčių sudarymo priežastys gana vienodos ir dažniausiai siejamos su finansine apsauga ištuokos atveju, taip pat apibrėžtumu dėl turto, kuris bus įgyjamas gyvenant santuokoje, įskaitant ir kiekvieno sutuoktinio pajamas“, – teigė MRU profesorė.
Vedybų sutarčių sudarymo priežastys gana vienodos ir dažniausiai siejamos su finansine apsauga ištuokos atveju.
Ji taip pat kalbėjo, kad sudarydami vedybų sutartį sutuoktiniai gali sutarti tik dėl turtinių santykių, bet ne dėl klausimų, susijusių su vaiko interesais. I. Kudinavičiūtė-Michailovienė teigė, kad esant vedybų sutarčiai ginčų dėl turto skyrybų atveju pavyksta išvengti, o ir jų sprendimo sąnaudos tampa mažesnės.
Pasikeitė ir skyrybų procesas
Kaip pasakojo MRU profesorė, pokyčių, lyginant teisinį reglamentavimą iki ir po nepriklausomybės atkūrimo, matyti ir skyrybų procese. Pavyzdžiui, pagal anksčiau galiojusį Santuokos ir šeimos kodeksą, galima buvo nutraukti santuoką, bet neišspręsti turto dalybų ar vaiko gyvenamosios vietos klausimo.
Tačiau kai 2001 metais įsigaliojo Civilinis kodeksas, įtvirtinta, kad toje pačioje ištuokos byloje sutuoktiniai turi išspręsti ir turtinius, ir neturtinius klausimus, pavyzdžiui, pasidalyti turtą, numatyti, kaip bus vykdomi įsipareigojimai kreditoriams, su kuo liks gyventi vaikai ir t. t.
„Kadangi analizuoju teismų praktiką ir tiesiogiai dalyvauju ištuokos procese kaip advokatė, galiu teigti, kad ištuokos procesų trukmė visų pirma priklauso nuo pačių sutuoktinių sąmoningumo ir gebėjimo rasti abiem pusėms priimtiną sprendimo būdą, nors tai nėra lengva.
Santuokos nutraukimas bendru sutikimu yra greitesnis, pigesnis, o taip pat asmenims neretai pavyksta išsaugoti emociškai pozityvius santykius ir pasibaigus bendram gyvenimui“, – sakė pašnekovė.
O štai santuokos nutraukimas dėl kaltės, anot profesorės, beveik visada lydimas neapibrėžtumo tiek laiko, tiek materialinių sąnaudų prasme: „Be to, žmonės, kaltindami vienas kitą, galutinai sutrypia tarpusavio santykius, nepaisydami to, kad vėliau visgi tenka rūpintis bendrais vaikais.“
Santuokos nutraukimas bendru sutikimu yra greitesnis, pigesnis, o taip pat asmenims neretai pavyksta išsaugoti emociškai pozityvius santykius ir pasibaigus bendram gyvenimui.
Pasak I. Kudinavičiūtės-Michailovienės, pastebima, kad ištuokos atveju vyrai vis dažniau kelia reikalavimą, kad vaikas gyventų su jais arba siekia nustatyti konkrečią bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką.
Profesorė taip pat kalbėjo, kad besiskiriantiems žmonėms keblumų neretai sudaro turimos skolos, nes ne paslaptis, kad didžioji dalis šeimų būstus įsigyja pasiėmę paskolas. Tokiu atveju yra būtinas kreditoriaus atsiliepimas dėl besiskiriančių sutuoktinių aptartų sąlygų, susijusių su paskolos mokėjimu.
„Praktikoje neretai būna, kad sutuoktiniai tarpusavyje susitarė, kam lieka turtas ir kas bus atsakingas dėl tolimesnių skolinių įmokų mokėjimo, tačiau kreditoriui toks susitarimas gali būti nepriimtinas. Dažnai bankai yra nelinkę keisti kredito sutarties ir modifikuoti prievolės iš bendros į vieno sutuoktinio asmeninę arba pasiūlomos visiškai šalims nepriimtinos sąlygos, dėl kurių turtas išbrangsta 2–3 kartus.
Teismas visų pirma vertina kreditoriaus nuomonę, o besiskiriantiems sutuoktiniams siūlo tartis ir ieškoti kompromiso su kreditoriumi. Taigi, nors sutuoktiniai susitaria, ištuokos procesas gali užsitęsti ir dėl trečiųjų asmenų įtakos, o išsituokiantys žmonės tampa jiems neparankių sąlygų įkaitais“, – kalbėjo I. Kudinavičiūtė-Michailovienė.
Kartais priežasčių – daugybė
Pasak I. Kudinavičiūtės-Michailovienės, priežastys, dėl kurių nutraukiamos santuokos, gali būti bendro pobūdžio, pavyzdžiui, charakterių skirtumai, skirtingas požiūris į vaikų auklėjimą, vertybes. Bet galimos ir labai individualios priežastys, pavyzdžiui, polinkis į azartinius žaidimus. Dažnai, kaip teigė profesorė, būna įvardijama priežasčių puokštė – neištikimybė, alkoholio vartojimas, smurtas, nesirūpinimas vaikais.
„Per tris dešimtmečius ištuokų priežastys itin nesikeitė, tačiau tam tikru laikotarpiu, suintensyvėjus emigracijai, šeimos iširdavo, nes turėdavo įtakos atstumas – tiek fizinis, tiek emocinis, susiformavo vadinamasis transnacionalinės šeimos modelis, t. y. šeimos nariai gyvena skirtingose nacionalinėse valstybėse, o šios šeimos kasdienybė peržengia vienos nacionalinės valstybės ribas ir šeimos gyvenimo sąlygos iš esmės transformuoja šeimą ir keičia jos funkcijas. Tokių ištuokų atveju dažnai dominuoja ginčai, susiję su vaikų interesais“, – kalbėjo MRU profesorė.
Pastarasis dešimtmetis, anot I. Kudinavičiūtės-Michailovienės, parodė, kad dažna skyrybų priežastis tapo smurtas, – pradėjus ištuokos procesą neretai paraleliai pradedamas ir tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Anot profesorės, kai šeimoje smurtaujama, skyrybos tampa vienintelė išeitis, nes laukti pokyčių ir kentėti pažeminimą, smurtą, sveikatos pažeidimus nėra verta.
Tiesa, kaip teigė pašnekovė, yra atvejų, kuomet apie smurtą meluojama ir tiesiog siekiama atkeršyti, kai, tarkime, sužinoma apie neištikimybę arba tiesiog norima prisiteisti neturtinę žalą.
„Galiu teigti, kad ne veltui yra sakoma, jog dažnai santuokos saitai yra nematomi, tačiau visi girdi, kai jie sutrūksta“, – sakė MRU profesorė I. Kudinavičiūtė-Michailovienė.
