captcha

Jūsų klausimas priimtas

Signatarai apie Lietuvą ir pasaulį

26-eri – tiek metų Lietuva gyvuoja kaip nepriklausoma valstybė po 50-metį trukusios okupacijos. Per tą ketvirtį amžiaus keitėsi valstybė, keitėsi ir jos žmonės. Gal ne taip sparčiai kaip norėtųsi, bet Lietuva – demokratinė respublika – vystosi ir tampa žinoma pasauliui. Didžiausiu privalumu pripažįstama narystė ES ir NATO. Per tuos 26-erius metus išaugo nauja kartą. Jauni žmonės užėmė vietas politikoje, versle, kultūroje. Per tuos metus nevienodai klostėsi ir signatarų likimai: vieni ir dabar tebėra politikoje, kiti sąmoningai jos atsisakė. Yra tokių, kurie buvo išėję iš aktyvios politinės veiklos, bet vėliau sugrįžo arba ketina tai padaryti per artimiausius rinkimus.
Z. Vaišvila ir R. Paulauskas. B. Barausko, V. Skaraičio (BFL) nuotr.
Z. Vaišvila ir R. Paulauskas. B. Barausko, V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Signatarai Rolandas Paulauskas ir Zigmas Vaišvila mėgino dalyvauti, tiesa, skirtingais metais Lietuvos prezidento rinkimuose, bet nesėkmingai.  Šiandien abu jie aršiai kritikuoja Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, valstybės vadovus. Dar daugiau – vadina žlugusia valstybės politinę sistemą. Abu įžvelgia daug mūsų narystės ES trūkumų, net abejoja visos ES idėja.

Vieningą Europą, t. y. ES, signataras R. Paulauskas vadina utopiniu projektu, nes vienyti senąjį žemyną mėginta ne vieną kartą. Kaip tokius mėginimus R. Paulauskas išskiria Romos ir Frankų imperijas, Napoleono užmojus. Adolfas Hitleris, R. Paulausko manymu, taip pat mėgino suvienyti Europą.

„A. Hitleris, kurdamas savo Trečiąjį Reichą iš esmės irgi kūrė tokią vieningą Europą. Dabar dar vienas iš tokių projektų yra Europos Sąjunga. Tai ir vėl tie patys bandymai sukurt vieningą Europą“, – sako R. Paulauskas.

Prieš metus, Lietuvai švenčiant laisvės atgavimo 25-metį, Nepriklausomybės Akto signataras  piešė niūrų vaizdą. Anot jo, įstojusi į ES Lietuva palaidojo savo valstybingumą. „Pinigų mes neturime, nebeturime teisės nustatyti muitus, mokesčių taip pat didžiąja dalimi neturime teisės nustatyti tokiu, kokių mums norėtųsi. Svarbiausia, nebeturime teisės į savo įstatymų viršenybę – šiandieną mūsų įstatymai yra antriniai, palyginus su ES įstatymai“, – tvirtina R. Paulauskas.

Dabar jis įtikinėja kitas šalis nesekti Estijos, Latvijos ir Lietuvos pavyzdžiu. Interviu „Sputnik“ korespondentui Moldovoje jis aiškino, kad ES viskuo panaši į Sovietų Sąjungą. Žurnalistui uždavus klausimą, ar ši situacija kuo nors primena Sovietų Sąjungą, R. Paulauskas atsakė: „ji viskuo panaši: melas ir savęs apgaudinėjimas. Štai kuo panaši. Sovietų Sąjungoje buvo lozungai, realus ir „popierinis“ gyvenimas televizijoje. Taip pat vyksta ir ES.“

Lietuva, R. Paulausko manymu, yra valdoma marginalių partijų, kurias palaiko tik nedidelė dalis piliečių, todėl politinė sistema žlugusi iš esmės. Jam pritaria ir kitas signataras Z. Vaišvila, kuris mano, kad sistema tiesiog subyrėjo. Jam antrina ir R. Paulauskas.

„Subyrėjo visiškai. Žiūrėk, kad dabar išeina – žmonės, kurie surenka vos 5–6 proc. [balsų – LRT.lt] paskui formuoja vyriausybę ir sprendžia mūsų likimą, nors jų niekas nepalaiko plačioje visuomenėje. Mes su šia situacija taikstomės ir taikstomės“, – teigia R. Paulauskas.

Jo nuomone, jau vyksta Trečiasis pasaulinis karas ir Lietuva į jį įtraukiama. R. Paulausko tikinimu, jei tame kare nugalės Vakarai, Lietuvai tai tolygu prapulčiai, o jei laimės Rytai – šansų išlieka. „Trečiasis pasaulinis karas iš principo  jau vyksta.

Mes jau esame įtraukiami į jį. Svarbu, kur mes atsidursime. Variantai galimi tik du: jei nugalės Vakarai, tai lietuvių tautos greičiausiai neliks, ir viskas. Jei nugalės Rytai šiame geopolitiniame konflikte, tada variantai yra keli ir viskas priklausys nuo mūsų veiksmų Šiandieną nuo mūsų veiksmų priklauso, kokį statusą turėsime tuose nugalėjusiuose Rytuose“, – sako R. Paulauskas.

Anksčiau LRT TELEVIZIJAI Z. Vaišvila yra minėjęs, kad yra nepatenkintas Lietuvos militarizavimu, didelėmis lėšomis krašto gynybai, nes su agresija galima kovoti ir taikiai, kaip tai buvo daroma po nepriklausomybės atkūrimo. „Visi buvome be jokių ginklų. Pagrindinė mintis tuo metu buvo neišprovokuoti. O kas dabar vyksta? Vagiama tuo pretekstu vėl iš biudžeto. 88 šarvuočiai čia ką nors apgins? Ką jūs juokinate! 8 kareivius perveš kažkur“, – tuo metu sakė Z. Vaišvila.

Zigmas Vaišvila mano, kad užuot ginklavusis ir kėlus įtampą, Lietuvai reikėtų kalbėtis su Rusija dėl Kaliningrado. „Kodėl nekalbame apie ginkluotės mažinimą Kaliningrado srityje, o elgiamės priešingai – grūste ir forsuotai gabename ginklus į Lietuvą. Ginklus priešpriešiname ginklams ir laukiame, kieno kantrybė baigsis pirmiau? Kodėl nekalbame su Rusija, kaip mažinti jos karinį kontingentą Kaliningrado srityje, o kaitiname atmosferą ir žvanginame ginklais? Ir dar mokame už tai. Ar nurungsime Rusiją ginklų skaičiumi ir kokybe? Deja, tampame saldofonais“, – tvirtino Z. Vaišvila.

Tačiau daugiausia kritikos iš Z. Vaišvilos girdėti Prezidentės Dalios Grybauskaitės adresu. Jis netgi pabrėžia, kad siekė jos apkaltos. „Be abejo, D. Grybauskaitė pasiūlyta antrai kadencijai už tarnystę sistemai, Briuseliui ir Vašingtonui. Prezidentė yra dvigubos ar net trigubos priklausomybės asmuo, besiblaškantis tarp jų ir dėl savęs įkaite daranti mūsų valstybę“, – įsitikinęs Z. Vaišvila.

Beje, Z. Vaišvilos manymu, dėl „nuopelnų“ Lietuvai D. Grybauskaitei prilygsta ir pirmasis faktinis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės paskelbimo Vytautas Landsbergis, su kuriuo Z. Vaišvilą sieja Sąjūdis ir vadovaujamas darbas pirmaisiais nepriklausomybės metais.  „Prezidentės D. Grybauskaitės nuopelnai šiame Lietuvos pardavimo ir sunaikinimo scenarijuje – patys iškiliausi Lietuvoje. Moralės požiūriu jie prilygsta tik jos „krikštatėvio“ ir tokių renginių porininko V. Landsbergio įvykdytai Sąjūdžio idėjos ir mūsų valstybės išdavystei. Ši neišskiriama pora – didieji mūsų Svajonės pardavėjai“, – 2015 m. rugpjūtį tikino Z. Vaišvila.

Maždaug prieš mėnesį Rusijos remiama žiniasklaida pranešė, jog Prezidentas Valdas Adamkus galėjęs prisidėti prie Holokausto. Jokiais faktais  neparemtame rašinėlyje spėliojama neva būsimasis Lietuvos prezidentas turėjo sąsajų su Baltarusijoje žydų žudynėse dalyvavusio Antano Impulevičiaus policijos būriu. Šiame rašinyje Lietuvos prezidentų biografijomis abejoja ir signataras Z. Vaišvila.

„Miglotos vietos mūsų lyderių istorijose nėra retenybė. Nieko stebėtino, kad visi prezidentai, išskyrus A. Brazauską, turi „baltų dėmių“. Daug kas apie jų gyvenimą nežinoma, ypač tai liečia žmones, atvykusius iš toli, iš Europos arba Amerikos. Daug kas bando retušuoti sovietmečio laikotarpio biografijas, tačiau ne tik – kai kurie nutyli 1990 m. pradžios karjerą ir tai, ką jie veikė per karą. Dėl V. Adamkaus aiškumo dar mažiau – jis ilgai gyveno užsienyje“, – šių metų vasario pradžioje sakė Z. Vaišvila.

Akivaizdu, kad daugumą Z.Vaišvilos ir R.Paulausko komentarų mielai platina priešiškų Lietuvai šalių žiniasklaida: arba perspausdina iš lietuviškos, arba kreipiasi į juos dėl komentarų. Kalbėdamas su „Savaitės“ žurnalistais, Z. Vaišvila neigia kritikuojantis Lietuvą, o apie sovietų valdžią šiandien jis turi savo nuomonę.

„Kur Jūs matėt mano kritiką žeriamą Lietuvai? Nė karto, nė karto. Aš kalbu apie konkrečius valdžios sprendimus, apie įvykius, apie nuomonės neturėjimą, apie bevališkumą. Neįsivaizdavom, aš tikrai neįsivaizdavau, kad sulauksiu tokios liūdnos situacijos – nėra su kuo šnekėti valdžioje. Kokia bebuvo ta nelaiminga Tarybinė valdžia, bet be abejo, tai su žmonėmis mes buvome pasiekę tokį lygį, kad ji šnekėjosi, priiminėjo sprendimus, šaunius sprendimus“, – įsitikinęs Z. Vaišvila.

Nepaisant visko, signataras sako, kad Lietuvoje jam gyventi gera. „Nežinau, kur gali būti geriau gyventi. Aš čia gimęs, esu šios valstybės pilietis“, – sako Z. Vaišvila.

R. Paulauskas, sutikęs atsakyti į klausimus, sužinojęs, kad tai „Savaitė“ pradėjo kelti sąlygas – pareikalavo parodyti viską, ką jis pasakys. Žurnalistui paaiškinus, kad taip nėra daroma, jau vien dėl laiko stokos, signataras bendrauti atsisakė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...