„Šiek tiek pasikalbu su medikais, kai nunešu tyrimus į laboratoriją. Jie sako negalintys patikėti, kad yra manančių, kad koronaviruso nėra, kad gatvės pilnos. Jiems tai dvi skirtingos realybės – tai, kas vyksta pas juos, ir tai, kas gatvėje“, – pasakojo komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas. Jis trečią dieną savanoriauja Santaros klinikose.
„Aš irgi pamačiau kitokią realybę, besiskiriančią nuo tos gatvėje. Greitosios pagalbos automobiliai čia važiuoja ir važiuoja. Veža ir veža ligonius. Kai šiandien atvykau į pamainą, stovėjo dešimt automobilių atvažiavusių“, – sako jis.
A. Zabarauskas Santaros klinikose savanoriauti pradėjo praėjusį penktadienį – tądien dirbo aštuonias valandas. Ir šeštadienį bei sekmadienį jo savanoriškasis darbas – nuo 15 iki 23 valandos.
„Situacija to reikalauja. Dabar esame ypač blogoje padėtyje. Tai rodo kasdieniniai užsikrėtimų skaičiai ir palyginimas su kitomis valstybėmis. Jau trūkinėja pagrindinė mūsų kovos su pandemija grandis – medikai. Jie prašo pagalbos, sako: ateikit, net jei nesate medikai, mums trūksta rankų. Neįsivaizduoju, kaip galima neatsiliepti į tokį kvietimą ir sėdėti namie sudėjus rankas.
Tokiomis aplinkybėmis negalėčiau sėdėti namie, būtų neramu. Pasisiūliau, mane iškart priėmė, tuo labai džiaugiuosi“, – pasakojo A. Zabarauskas.
Savanorio anketą galima užpildyti čia.
Jis su Santaros klinikomis pasirašė savanorystės sutartį, turėjo mokymus, kaip laikytis saugumo taisyklių. A. Zabarauskui teko atlikti ir COVID-19 testą.
Jis pats iki šiol tiesiogiai su COVID-19 nesusidūrė.
„Kad būtų šios ligos atvejų mano giminėje ar gentyje, taip nebuvo. Bet girdžiu aplinkui: tas pažįstamas susirgo, kitas pažįstamas, buvęs kolega, buvusio bendradarbio senelis mirė, žmonos darbe kažkas susirgo“, – vardijo A. Zabarauskas.
Sulaukęs kvietimo į Santaros klinikas ir ten nuvykęs, vilnietis turėjo išklausyti mokymus, per kuriuos medikai paaiškino, kaip reikia dėvėti saugos priemones, kaip dažnai jas keisti. Aisčiui darbe dabar reikia pirštinių, kaukių ar respiratorių, vienkartinių chalatų. Jis buvo supažindintas, kur laikoma tara tyrimams, kaip ją dezinfekuoti.
Pagrindinis jo darbas surinkti iš kelių skyrių tyrimus – kraujo, šlapimo ir skreplių, o po to išnešioti po laboratorijas.
„Parodė, kur tos laboratorijos, kur yra COVID-19 laboratorija, kaip elgtis, kad būtų saugu“, – paaiškino A. Zabarauskas.
Jis sakė registruodamasis net neįsivaizdavęs, ką reikės daryti, bet buvo pasirengęs imtis bet ko.
„Pagrindinis mano darbas yra kurjerio darbas. Tyrimų išnešiojimas po laboratorijas. Žinau, kad greitai reikės ir fizinių darbų imtis. Ką duos, tą darysiu. Kaip supratau, tai, kad tyrimus nešioja savanoriai, medikams atlaisvina rankas, jie gali dirbti su ligoniais.
Galima sakyti, nekvalifikuotas savanorių rankų ir kojų darbas leidžia atlaisvinti kvalifikuotą medikų rankų darbo jėgą“, – kalbėjo savanoris.
Taip pat skaitykite
Jis dirba žaliojoje zonoje, kur nėra ligonių.
„Mačiau, kad medikai džiaugiasi, kad ateina savanorių. Šitame skyriuje buvau pirmasis. Klausė manęs, kiek ilgai būsiu, kiek valandų dirbsiu. Medikai – konkretūs žmonės, yra problema, jie ją sprendžia. Kas blogai, pasako, kas gerai, taip pat pasako. Emocijų jie nerodo. Bet mačiau tai, kad jie vertina savanorių darbo rankas, kad jiems tai palengvina darbą“, – pasakojo Aistis.
Jis ketina savanoriauti tol, kol bus atšauktas karantinas.
„Tol, kol sistema galės tvarkytis savo jėgomis. O kiek tai truks, niekas nežino. Karantinas paskelbtas iki sausio 31 dienos. Paskui gal bus pratęstas iki vasario 28-tos? Kas ten žino. Mes viduje su kitais savanoriais organizuojamės, kad septynias dienas per savaitę, 24 valandas per parą užtikrintume pagalbą šiame skyriuje, kur dirbame. Tad bus trys pamainos.
Manau, karantino atšaukimas bus signalas, kad pradedame tvarkytis arba pasiekėme tam tikrą tarpinį rezultatą“, – apie savo sprendimą kalbėjo A. Zabarauskas.
Šiuo metu jam – atostogos, bet jis sugalvojo, kaip savanoriaus ir dirbdamas.
„Darbo dieną, ypač dirbant nuotoliniu būdu, svarbiausius darbus galima pasidaryti iki 14 valandos, jei atsikelsi šeštą. O nuo trečios valandos dienos gali savanoriauti. Tai tik dienotvarkės organizavimo klausimas“, – paaiškino savanoris.
Jis paragino ir savo bičiulius nelikti abejingus.
„Kiekvienas iš mūsų, pagal savo sukirpimą, gali prisidėti, kad mūsų valstybė susidorotų su pandemija. Nebūtina visiems būti savanoriais, bet kiekvienas galime kažką padaryti. Būti namie laikantis karantino, bendrauti telefonu su savo artimaisiais, kad palaikytume jų psichinę sveikatą.
Tarkime, mano žmona rūpinasi keliomis senelių šeimomis, vežioja joms maistą, kitas prekes, kurių reikia. Reikia daryti veiksmais, o ne žodžiais“, – pabrėžė A. Zabarauskas.
