Trečiadienį pranešta, kad mirė gydytojas, užsikrėtęs COVID-19. „Šiandien mano kolega užgeso. COVID-19 negailestingai žudo tuos, kuriems nespėjai visko pasakyti“, – socialiniame tinkle trečiadienį pranešė profesorius Vytautas Kasiulevičius. „Šiandien išėjo labai geras, doras, idėjinis žmogus. COVID-19 nesirenka, deja“, – pasidalino ir Seimo narė Jurgita Sejonienė.
„Man gniaužia balsą. Kiekvienas medikas savo kolegos išėjimą išgyvena labai skaudžiai. Lietuvos medikų bendruomenei ir Lietuvos medikų sąjūdžiui ši netektis yra ypač baisi.
Žmogus buvo neeilinio proto, jis buvo vienas iš Medikų sąjūdžio kūrėjų, vienas iš konstruktyviausių mūsų diskusijų moderatorių, idėjų generatorių. Tai neeilinės erudicijos ir gerumo žmogus. Puikus specialistas“, – tramdydama ašaras, o joms prasiveržus vis pritildama žodžius rinko mirusio gydytojo kolegė, Lietuvos medikų sąjūdžio narė Jurgita Sejonienė.
Šeima nepageidauja viešumo, todėl mirusio gydytojo pavardė neviešinama.
Taip pat skaitykite
„Jis buvo chirurgas, bet šiuo metu visos sveikatos priežiūros įstaigos yra rizikos zonoje, nė vienas medikas negali jaustis saugus, rizika yra didžiulė. Gaila, kad ji ne visada yra tinkamai vertinama.
Tai labai didelė netektis ne tik medikų bendruomenei, bet ir pacientams. Žmogus galėjo dar ne vieną dešimtmetį dirbti ir gelbėti žmonių gyvybes. Net sunku įvardinti, kokia tai yra netektis“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Ji sakė, kad medikai dabar vaikšto peilio ašmenimis. Ypač tie, kurie dirba su COVID-19 ligoniais.
„Kai pacientai atvyksta į priėmimo skyrių, niekas negali žinoti, ar žmogus yra infekuotas, ar ne. Skubiosios medicinos pagalbos darbuotojai rizikuoja. Kiti gyventojai gali atsisakyti susibūrimų, dirbti per nuotolį, o dirbantys medikai to negali padaryti, negali išvengti kontaktų.
Tai ne pirma mirtis, ne pirmas kartas, kai turime atsisveikinti su kolega“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Ji ragino visuomenę suprasti, kad ši liga yra pavojinga.
„Labai norėčiau, kad visi įsiklausytų į premjerės kreipimąsi, suprastų, kad turime sustoti ir galvoti ne tik apie savo poreikius, bet ir apie tai, kokia yra reali situacija. Tą situaciją ant savo pečių neša sveikatos priežiūros darbuotojai.
Jų rizika, jų pareiga yra neįsivaizduojama. Ta rizika ir nuovargis, kurį jie patiria, yra milžiniškas, juk dalis dirba su COVID-19 pacientais nesustodami nuo kovo mėnesio. Labai noriu, kad žmonės sustotų, kad suprastų, kad tai laikina situacija. Suprantu, kad šventės, kad nepatogu, kad gyvenimas pasikeitė. Ne mes tai pasirinkome, taip nutiko. O išspręsti visą tai turime visi kartu.
Norėčiau, kad žmonės, kurie pažeisdami karantino taisykles susitiks su artimaisiais, su kuriais negyvena po vienu stogu, dažnai eis apsipirkti, pagalvotų apie tuos, kurie atsakingi už šios situacijos suvaldymą. Medikai yra pirmoje eilėje, jie labiausiai kenčia dėl šios situacijos.
Jie tai daro, rizikuoja, nes davė Hipokrato priesaiką. Jie rizikuoja ir miršta“, – virpančiu balsu kalbėjo J. Sejonienė.
Ji pridūrė, kad gydytojų pareiga ir auka nėra tinkamai vertinama. J. Sejonienė pabrėžė, kad medikai neretai turi per darbo ginčų komisijas reikalauti jiems priklausančių algos priedų, ne visiems medikams, kurie užsikrečia darbe, būna tinkamai, pagal Ypač pavojingų ligų kontrolės įstatymą, pritaikoma didesnė nedarbingumo išmoka.
„Nežinome, kaip bus ir šiuo atveju. Ar gydytojo šeima gaus kompensaciją, kuri priklausytų dėl profesinės ligos. Daug klausimų yra. Visi dirbantieji – ir gydytojai, ir slaugytojai, ir slaugytojų padėjėjai – šiuos klausimus kelia.
Kartais pritrūksta geranoriškumo iš darbdavių, administracijos, ir valdžiai – ministerijai, Vyriausybei – pritrūkdavo įsiklausymo į gydytojų problemas. Visi suprantame, kad padėtis yra ekstremali, bet į darbuotojų poreikius derėtų atsižvelgti, ginant medikų, kurie rizikuoja savo gyvybe, teises“, – kalbėjo J. Sejonienė.
„2017 metais jis atėjo į Lietuvos medikų sąjūdį pilnas įdėjų ir tikėjimo, kad viską galime pakeisti. Jis nuoširdžiai tikėjo, kad galima reformuoti sistemą, o aš gal per dažnai buvau jo oponentas tose bemiegėse mūsų internetinių pokalbių naktyse tarp liberalios ir socialdemokratinės sveikatos apsaugos sistemos vizijos.
Kiek jam tai kainavo laiko ir jėgų, važiuoti iš kitos Lietuvos pusės į mūsų susitikimus, mitingus, vizitus pas valdžią, bet jis niekada nesakė ne“, – kolegą prisiminė V. Kasiulevičius.
