„Tam tikrus periodus reikia sukandus dantis ištverti, o kol ištverinėji, nedaryti kvailysčių“, – portalui LRT.lt teigė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas. Taip jis kalbėjo apie karantino laikotarpį, kuris skaudžiai smogė ir jo atstovaujamam kultūros laukui.
Pasaulinė koronaviruso pandemija ne tik įkalino mus namuose, apribojo galimybes bendrauti, bet ir suteikė galimybę daugeliu klausimų ieškoti naujų kelių. „Lietuva karantine“ – tai LRT.lt portalo projektas, skirtas parodyti, kaip Lietuvos žmonės išgyvena karantiną, kaip saugosi nuo viruso ir ką gali patarti kitiems bendrapiliečiams. Tik saugodami save galime apsaugoti ir kitus!
Su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovu kalbėjomės paskutinę jo saviizoliacijos dieną. A. Gelūnas pasakojo bendravęs su užsikrėtusiais muziejaus darbuotojais, todėl, kaip nurodė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, jis izoliavosi ir atliko koronaviruso testą.
Šiuo metu paragaujame, ką reiškia tikroji pandemija ir tikrasis krūvis sveikatos įstaigoms, tikrasis nerimas dėl ateities.
„Ačiū Dievui, testo rezultatas atėjo neigiamas, bet vis tiek tai neatleidžia nuo labai didelio saugojimosi, nuolatinio kaukės dėvėjimo, rankų dezinfekcijos ir nebuvimo patalpoje su kolega ar kolege ilgiau nei reikia, nebent labai būtinais atvejais“ – portalui LRT.lt sakė pašnekovas.
Jis pasakojo skaitęs Anglijoje dirbančio gydytojo mintį, kad Lietuva tik dabar patiria, ką reiškia pirmoji COVID-19 banga, su kuria didelė dalis tiek Europos, tiek pasaulio susidūrė dar pavasarį. Tuomet Lietuvoje užsikrėtusių ir mirusių nuo šios ligos žmonių skaičiai buvo pakankamai maži, tačiau dabar matome visiškai kitą vaizdą, labiau primenanti tai, su kuo kitos šalys susidūrė prieš keletą mėnesių.
„Šiuo metu paragaujame, ką reiškia tikroji pandemija ir tikrasis krūvis sveikatos įstaigoms, tikrasis nerimas dėl ateities“, – svarstė muziejaus vadovas.
Kalbėdamas su portalu LRT.lt, A. Gelūnas sakė manantis, kad kova su pandemija atskleidė visuomenės sąmoningumo trūkumą. Anot jo, tai, kad žmonės į esamą situaciją nežiūri pakankamai rimtai, įrodo programėlės „Korona Stop“ naudojimas, mat itin mažai žmonių ją parsisiuntė ir naudoja.
„Nesu atlikęs statistinių tyrimų, bet tai, ką galime stebėti ir nujausti, apytikriai apčiuopti, perša mintį, kad mūsų visuomenė yra nepakankamai sąmoninga ir, turbūt, gana dideliu mastu“, – kalbėjo A. Gelūnas.
Pasak jo, nerimą kelia ir tai, kad žmonės abejoja kaukių dėvėjimo nauda, nevengia susibūrimų, masiškai lankosi prekybos centruose, dalyvauja ir privačiose šventėse.
„Jau net nekalbu apie tuos, kurie apskritai neigia, kad pandemija yra reali, nes yra ir tokių, kurie sako, kad tai yra valdžios būdas atimti laisvę iš žmonių ir juos gąsdinti, kad apskritai nėra tokio dalyko, kaip koronavirusas, kad tai yra blefas. Net iki tiek yra prisifantazuojama“, – komentavo A. Gelūnas.
Kaip teigė pašnekovas, dramatiškai blogėjanti padėtis Lietuvoje yra atspindys to, kad daugybė žmonių nesuvokia viruso grėsmės arba nesuvokia, kad ligos prevencija yra jų rankose. Anot A. Gelūno, tik pačių gyventojų elgesys gali užkirsti kelią viruso plitimui:
„Nuo atsispyrimo pagundai elgtis kaip maži vaikai, susitinkant, glėbesčiuojantis, vartojant alkoholį ir t.t., kas dar labiau skatina neatsargų elgesį. Tokio neatsakingumo ir nesuvokimo, įtariu, tarp mūsų yra dar pakankamai daug.“
Taip pat skaitykite
Geriau iki juokingumo perlenkti lazdą
Paklaustas, kaip jam asmeniškai sekasi išgyventi karantininį laikotarpį, A. Gelūnas kalbėjo, kad situacija yra gana sudėtinga. Jis sakė vadovaujantis didelei institucijai, kurią sudaro 460 žmonių ir 11 filialų keturiuose Lietuvos miestuose, todėl iššūkių nestinga.
„Aišku, daug ką sprendžiame „Zoom“, „Teams“, susirašinėjimo elektroniniu paštu ir telefoninių skambučių būdu, bet, aišku, tai nėra lengvas laikotarpis“, – sakė A. Gelūnas.
Kadangi didžiosios kultūros įstaigos savo darbus planuoja gerokai į ateitį, kyla iššūkių matant, kad jie nebus įgyvendinti.
„Matyti griūvančius planus, uždaryti ką tik atidarytas puikias parodas, rūpintis darbuotojų saugumu ir rūpintis, ką pateikti lankytojams šiuo metu, tai yra didžiuliai iššūkiai. Bet matau, kad mes nesame vieni ir aš nesu vienas tokioje situacijoje, todėl stengiuosi nedramatizuoti, neskelbti apokalipsės, o tai daryti tai, kas įmanoma“, – komentavo A. Gelūnas.
Jis pasakojo besistengiantis turėti kuo mažiau kontaktų. Visgi ir jam teko saviizoliuotis dėl kontakto su COVID-19 sergančiais kolegomis, tad ir tų kontaktų paskutiniu metu nebuvo visiškai. Iki saviizoliacijos, kaip sakė A. Gelūnas, gelbėjo tai, kad darbe jis turi sąlygas būti vienas pakankamai nemažoje erdvėje.
„Stengiuosi, kaip sako britai, geriau būti saugus nei apgailestaujantis. Aš tvirtai tikiu, kad geriau yra perlenkti lazdą ir apsisaugoti ir iki juokingumo perlenkti lazdą, nei kad atsainiai numoti ranka ir po to susidurti su tokiomis pasekmėmis, kad net nežinosi, kaip susitvarkyti.
Esu labai dėkingas mūsų medikams, kurie dabar išgyvena, turbūt, pati dramatiškiausią laiką ir jaučiu didelį nerimą skaitydamas, kad mūsų sveikatos sistema gali visiškai lūžti nuo perkrovimo“, – kalbėjo A. Gelūnas ir pridūrė, kad ir kolegas, ir šeimos narius ragina elgtis atsakingai.
Jis pripažino, kad aplinka šiuo metu yra slogi, tvyro nerimas, ypač artėjant didžiosioms metų šventėms: „Nieko linksmo, bet tam tikrus periodus reikia sukandus dantis ištverti, o kol ištverinėji, nedaryti kvailysčių.“
Kultūra keliasi į ekranus
Kalbėdamas apie tai, kaip žmonėms karantino metu sekasi išgyventi kultūros stygių, A. Gelūnas sakė, kad kultūros įstaigos stengiasi keltis į elektroninę erdvę. Tiesa, jis teigė, kad tai gyvo koncerto ar tikro apsilankymo parodoje pakeisti negali.
„Ir Lietuvoje, ir tarptautiniu mastu tikrai dviračio pakeliui niekas neišras. Labai didelis akcentas dedamas ties virtualiu kultūros patyrimu ir tos ekraninės kultūros pasiūla yra milžiniška. Ir spektakliai, ir koncertai dedami į internetą, yra virtualūs muziejų turai, tai plačiai taiko ir mano vadovaujamas muziejus.
Tikrai visi suprantame, tai akivaizdi ir banali tiesa, kad tai absoliučiai neatstos tiesiogiai patiriamos kultūros. Sėdėjimas koncertų salėje ar buvimas prie eksponato fiziškai arti niekada nebus pakeistas virtualia, ekranine, plokščia patirtimi“, – kalbėjo A. Gelūnas.
Jis sakė nematantis galimybių, kad būtų rastas „saliamoniškas sprendimas“, padėsiantis išspręsti šią situaciją. Anksčiau buvo svarstyta, kad galerijos ir muziejai galėtų atverti duris nedidelėms lankytojų grupėms nuo gruodžio 10-osios, tačiau Vyriausybė to atsisakė. A. Gelūnas sakė nemanantis, kad būtų tokių drąsių muziejų vadovų, kurie, esant tokiai situacijai, sutiktų priimti lankytojus.
„Vyriausybės sprendimai, kurie įsigaliojo trečiadienį, sugriežtinimas karantino, jie tikrai yra reakcija į labai dramatišką situaciją ir nemanau, kad čia kultūros institucijos galėtų kažką improvizuoti. <...>
Manau, kad tikrai turime kantriai ištverti, daryti tai, ką galime daryti komunikuodami virtualiai per įvairias platformas socialinių tinklų ar savo pačių tinklapių, televiziją, radiją ir t.t. Ir na tiesiog sulaukti, kol pradės šviesėti padangė ir tą žadėtoji vakcina pradės būti tiekiama mūsų piliečiams“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Gelūnas.
