LIETUVA KARANTINE
Nijolė Oželytė

Lietuvoje

2020.11.27 13:37

Oželytė apie pandemijos padiktuotas pamokas: žmonės netikėtai prisiminė, kad yra mirtingi

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2020.11.27 13:37

Lietuva jau beveik dešimt mėnesių kovoja su visą pasaulį užklupusia COVID-19 pandemija. Signatarė Nijolė Oželytė portalui LRT.lt sakė esanti dar nuo pirmosios pandemijos bangos susižavėjusi žmonių sąmoningumu. Visgi, pasak jos, viešojoje erdvėje vis dar keliama nemažai nepagrįstos panikos.

Pasaulinė koronaviruso pandemija ne tik įkalino mus namuose, apribojo galimybes bendrauti, bet ir suteikė galimybę daugeliu klausimų ieškoti naujų kelių. „Lietuva karantine“ – tai LRT.lt portalo projektas, skirtas parodyti, kaip Lietuvos žmonės išgyvena karantiną, kaip saugosi nuo viruso ir ką gali patarti kitiems bendrapiliečiams. Tik saugodami save galime apsaugoti ir kitus!

Pirmąjį karantiną Lietuva išgyveno pavasarį, tačiau jau trečią savaitę jis grįžęs į šalies gyvenimą, o Vyriausybė nutarė, kad bent iki gruodžio vidurio turime ir toliau gyventi šiuo režimu. Signatarė N. Oželytė kalbėdama su portalu LRT.lt džiaugėsi, kad jau per pirmąją koronaviruso bangą buvo matyti žmonių sąmoningumas. Tiesa, ji kalbėjo, kad antroji banga – sudėtingesnis iššūkis.

„Aš dar nuo pat pirmos bangos buvau susižavėjusi mūsų visuomene, kadangi nesitikėjau, kad yra šitiek daug protingų, disciplinuotų žmonių. Žmonės ypač sąmoningai darė tai, ką darė. Aišku, antroji banga yra sudėtingesnė“, – svarstė signatarė.

Ji pati pasakojo kiek įmanoma ribojanti socialinius kontaktus, dėvinti apsaugos priemones: „Labai riboju kontaktus, nes turiu šeimą, turiu labai mažytę anūkę. Tenka bendrauti per atstumą ir viskas. Dėviu kaukę, kai išvažiuoju į kokią parduotuvę. Bet, iš tikro, kontaktų ribojimas tai yra viskas, ką galiu sau leisti.“

N. Oželytė savanoriauja – įgarsina knygas akliesiems, bet ir ten, pasak jos, viskas yra vykdoma itin saugiai, užtikrinant, kad nebūtų nereikalingų kontaktų.

Viešojoje erdvėje netrūksta panikos

Prie to, kad antroji banga tampa didesniu iššūkiu nei pirmoji, anot N. Oželytės, prisideda ne tik augantys skaičiai, bet ir tai, kaip apie juos yra skelbiama. Kaip kalbėjo signatarė, skaičiai iš tikro yra didesni ir tai gali gąsdinti, tačiau prie sklindančio nerimo prisideda ir žiniasklaida.

„Kiekvieną dieną yra tos baisios antraštės, kad susirgo pusantro tūkstančio ar du tūkstančiai. Aš pasiūliau pirmiausia rašyti išgijusiųjų skaičių, o tik paskui rašyti, kiek susirgo. Žiniasklaida turi gerbti žmones, antraštes reikia rašyti pagarbiau. <...>

Kiek susiskambini su draugais, pažįstamais, o kartais tiesiog į parduotuvę užeini ir pakalbi su pardavėja kokia, tai girdi, kad nuo tos panikos, tų skaičių, psichologinės, teroristinės atakos, kuri daroma žmonių smegenims, kenčia žymiai daugiau žmonių nei nuo COVID-19“, – sakė N. Oželytė.

Ji kalbėjo nežinanti, kuo visa tai baigsis. Signatarė sakė turėjusi galimybę pasidomėti, kaip tokie išgyvenimai ilgainiui tampa užslėpta depresija ir atsiliepia žmogaus organizmui ne tik psichologiniu, bet kartais ir fiziniu skausmu. Tiesa, pasak signatarės, atsakomybė už tai tenka ir nueinančiai valdžiai.

„Ministras Aurelijus Veryga yra psichiatras, bet turbūt mokėsi trejetukais. Tai, ką jis darė, kaip ir kokią informaciją skleidė, nes valdžia turi tuos dalykus reguliuoti, yra pasibaisėtina. Žmonės, palyginti su tuo, kaip su jais buvo elgiamasi informavimo atžvilgiu, yra protingi“, – kalbėjo signatarė.

N. Oželytė priminė dar pavasarį kovojusi su, kaip sakė, vyresnių žmonių segregacija, kuomet ant parduotuvių durų žmones pasitiko plakatai su rekomendacijomis vyresniems nei 60 metų žmonėms likti namuose ir nesilankyti prekybos ar paslaugų teikimo vietose.

„Aš pirmą kartą taip giliai susimąsčiau, kad tai yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, nes tu atsiduri už sociumo ribų. Tu nebedirbi, karjera baigta, tavo vaikai išauginti, jie yra išėję, jie nestipriai tave užjaučia, nes tu jiems nesiskundi, nenorėdamas apsunkinti jų gyvenimo, ir jie net pavydi tau, sako: „O! Kaip tau gerai, sėdi namuose ir nieko nedarai, o man čia reikia lėkti, bėgti, dirbti, sportuoti, vaikus žiūrėti, mokesčius mokėti.“

Taip pat skaitykite

O praktiškai tai yra žmonės, kurie žino, kad jų perspektyvoje laukia tik dar didesnė vienatvė, dar sunkesnė fizinė būklė ir praktiškai suskaičiuotos vasaros“, – tada LRT RADIJUI kalbėjo N. Oželytė.

Dabar LRT.lt ji sakė, kad tuomet susidarė įspūdis, jog jei žmogui yra daugiau nei 60, tai jis jau nėra žmogus, neturi poreikių, todėl turi sėdėti namuose ir niekur neiti, kad neapkrėstų kitų. O juk, kaip sakė N. Oželytė, yra priešingai – jaunesni žmonės užkrečia vyresnius.

Juk niekas nenori apsikrėsti. Nenori ir artimųjų apkrėsti. Bet man stinga humanistinio santykio, o tvarkomės, man atrodo, gerai, ne blogiau nei visas pasaulis.

Suskambo skambutis „Atminkit! Atminkit!“

Pašnekovė teigė, jog nereikėtų žmonių laikyti kvailiais ir jų gąsdinti manant, kad tik tokiu atveju jie dėvės apsaugines veido kaukes ar laikysis kitų saugumo reikalavimų. Pasak N. Oželytės, dabartinis gyvenimas žmonėms nėra natūralus, o nuotaika „kaip fronte“, todėl su žmonėmis elgtis ir bendrauti reikėtų humaniškiau.

„Juk niekas nenori apsikrėsti. Nenori ir artimųjų apkrėsti. Bet man stinga humanistinio santykio, o tvarkomės, man atrodo, gerai, ne blogiau nei visas pasaulis. <...> Manau, kad mums COVID yra ir naudingas. Žmonės netikėtai prisiminė, kad yra mirtingi.

Pavyzdžiui, kaip dabar sveikinamės, gatvėje susitikę... Arba man keista, kaip tokios įtampos metu parduotuvėse dirbančios kasininkės vis šypsosi, atkreipkite dėmesį – jos geros ir jos kalbasi, jei su jomis pradedi kalbėti, kai už nugaros eilėje nėra žmonių“, – sakė N. Oželytė.

Ji kalbėjo, kad žmonės giliai viduje pasidarė geresni vieni kitiems, nes suprato savo laikinumą. Pasak jos, žmonių galvose tarsi suskambo skambutis „Atminkit! Atminkit!“.

„Būkime pagarbūs vienas kitam. Esame protingi, esame nuostabūs visos žmonijos kontekste, turime visą teisę būti gerbiami ir gerbti vieni kitus, nelaikyti savęs primityviais“, – kalbėjo signatarė.

Viruso neigėjai – provokatoriai

N. Oželytė kalbėjo ir apie žmones, rengiančius mitingus, kuriuose skatinama nedėvėti kaukių ar kitaip nesilaikyti rekomenduojamų saugumo reikalavimų. Anot jos, tai yra provokacija, kuri turėti būti prilyginama nusikaltimui.

„Kaukių skeptikai yra, manau, tyčia siunčiami provokatoriai ir nusikaltėliai. Jie puikiai supranta, ką jie daro. Tai yra bandymas visuomenėje sukelti nepagrįstą pasipriešinimą. Su jais turi užsiimti policija.

Be jokios abejonės, tai yra provokatoriai, kurie blaiviai sėja netvarką. Tai yra absoliučiai baustinas dalykas“, – tvirtino signatarė.

Kaukių skeptikai yra, manau, tyčia siunčiami provokatoriai ir nusikaltėliai. Jie puikiai supranta, ką jie daro.

Ji pabrėžė, kad tokių provokatorių svaičiojimų negalima vadinti tiesiog kitokia nuomone, kuri yra lygiavertė profesionalų nuomonei. Pasak jos, jei taip bus daroma, visuomenėje nepavyks susitarti.

„Tai yra jau ne politkorektiškumas, tai yra nusikaltimas. Nuomonė yra nuo manęs, nuo bokšto – aš nežinau, bet sakau. Bet ypač tokiose situacijose reikia klausyti profesionalų, jokioms nuomonėms čia nėra vietos.

Čia – ne politika, kur tu gali apie Karbauskį ar Šimonytę turėti gerą nuomonę arba blogą. Tai yra absoliučiai konkretus dalykas, liečia visų sveikatą ir gyvybes. Jokių nuomonių būti čia negali. Bent jau administracinė atsakomybė tiems, kurie daro niekingus dalykus, provokacijas skleidžia viešoje erdvėje, turi būti“, – teigė N. Oželytė.

Ji taip pat kalbėjo, kad provokatorių, nors juos matome ir girdime, nėra daug, o sąmoningi žmonės juos neretai patys pastato į vietą.