Lietuvoje

2020.11.18 12:58

Įvertino būsimus ministrus: daug šviežio kraujo, bet mato ir katę maiše, ir butaforines figūras

Modesta Gaučaitė-Znutienė, Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.11.18 12:58

Trečiadienį galiausiai buvo praskleistas paslapties šydas ir pavardės tų, kurie siūlomi tapti būsimos Vyriausybės ministrais. Portalo LRT.lt kalbinti ekspertai teigė, kad galimai būsimasis ministrų kabinetas, nors ir be didelės politinės patirties, atrodo ambicingas.

Portalo LRT.lt kalbinti ekspertai komentavo, kad būsimoji Vyriausybė, jei bus paskirti visi išvardinti ministrai, atrodo ambicinga, tačiau kai kuriems atstovams gali trūkti patirties. Be to, tokia sudėtis gali kelti įtampą konservatorių partijoje, nes ministrų kabinete stinga krikdeminio sparno atstovų.

V. Valentinavičius: ambicingai šviežio kraujo Vyriausybė

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Virgis Valentinavičius portalui LRT.lt kalbėjo, kad naujoji Vyriausybė, atrodo, bus „ambicingai šviežio kraujo“. Pasak jo, matyti, kad joje bus pabrėžtinai daug jaunų žmonių.

Naujosios Vyriausybės dėlionė: Šimonytė paskelbė kandidatų į ministrų pavardes

„Aišku, kartu su tuo ateina pavojus, kad be realios patirties vykdomojoje valdžioje, bent jau pradžioje, gali būti sunkumų. Kita vertus, yra tas pranašumas, kad žmonės yra sistemos nesugadinti ir tai yra labai didelis skirtumas palyginus su praėjusia Vyriausybe“, – komentavo politologas.

Vienu iš netikėtumų kandidatų į ministrus sąraše, turbūt, būtų galimą įvardinti buvusį valstybės kontrolierių Arūną Dulkį, siūlomą į sveikatos apsaugos ministrus. Apie jį paklaustas V. Valentinavičius sakė, kad nepaisant to, jog šalis šiuo metu kovoja su COVID-19 krize, sveikatos apsaugos ministras turi būti geras vadybininkas.

„Ponas Dulkys yra patyręs vadybininkas ir, svarbiausia, liaudiškai kalbant, padorus žmogus. Sveikatos apsaugos sistemai reikia žmogaus iš šalies net ir krizinėje situacijoje, nes krizės ateina ir praeina, aišku, koronavirusas yra rimta krizė, bet ji kada nors baigsis. O sveikatos apsaugos sisteminės problemos liks. Tai yra žmogus, kurį, mano nuomone, I. Šimonytė pasirinko spręsti būtent sisteminėms problemoms“, – kalbėjo V. Valentinavičius.

Paklaustas, kaip vertina tai, kad į užsienio reikalų ministrus teikiamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis ir ar tai nepakenks frakcijos vienybei Seime, politologas sakė, kad galima daryti prielaidą, jog G. Landsbergis tiki, kad frakcija neišsilakstys jam, kaip pirmininkui, visą laiką nebūnant Seime.

„Ar čia yra „valstiečių“ variantas, kad Ramūnas Karbauskis ketverius metus tiesiogiai valdė frakciją Seime, matyt, bijodamas, kad be tokio dalyko partija išsilakstys? <...> Jeigu pažiūrėti į „valstiečių“ frakciją 2016 metais ir konservatorių frakciją 2020 metais, tai labai skirtingi dalykai“, – teigė politologas, teigdamas, kad TS-LKD frakcija dabar atrodė tvirtesnė, nei „valstiečiai“ 2016 metais.

Kita vertus, yra tas pranašumas, kad žmonės yra sistemos nesugadinti ir tai yra labai didelis skirtumas palyginus su praėjusia Vyriausybe.

Išskyrė ryškiausias pavardes ir kates maiše

„Nustebsiu, jei prezidentas visą šį sąrašą ims ir palaimins. Prezidentas patenka į keistą situaciją: pateikė I. Šimonytė, viskas, patvirtino. O tai jokios kritikos?“ – sakė politologė Rima Urbonaitė.

R. Urbonaitė pabrėžė, kad šį kartą Vyriausybė iš esmės formuojama nebe taip, kaip buvusi, kai buvo remiamasi profesionalų Vyriausybės idėjos pagrindu.

„Tai yra politikai. Matome daug Seimo narių tarp pateiktų kandidatūrų. Matome politinę Vyriausybę. Kaip galima tikėtis, didžioji dalis žmonių yra Tėvynės sąjungos kandidatai, kas ir neturėtų stebinti, nes proporcijos yra tokios, kokios yra“, – sakė politologė.

Anot jos, jei I. Šmonytės pateiktas ministrų kabineto sąrašas būtų patvirtintas, ryškus jame būtų G. Landsbergis. Taip pat ji tikra, kad ryški Vyriausybėje būtų konservatorė Gintarė Skaistė, siūloma į finansų ministrus.

„Manau, kad Monika Navickienė turėtų būti stiprus žmogus, sprendžiu iš to, ką mačiau jai dirbant Seime. Aplinkos apsauga yra sudėtinga sritis ir, mano požiūriu, gali joje nudegti. Ir labai greitai. Pažiūrėsime, kaip Simonui Gentvilui seksis, bet panašu, kad šis žmogus turi ir ryžto, ir potencialo. Manau, kad Aušrinė Armonaitė primins, kad turime Ekonomikos ir inovacjų ministeriją, apie kurią buvome pamiršę, vadovaujant Rimantui Sinkevičiui“, – kalbėjo politologė R. Urbonaitė.

Ji išskyrė ir kandidatę į švietimo, mokslo ir sporto ministrus konsevatorę Jurgitą Šiugždinienę. R. Urbonaitė gyrė jos indėlį rinkimų metu. „Ji yra iš švietimo srities, į ją sudėta daug vilčių, žiūrėsime, ar ji jas pateisins“, – sakė politologė.

Tiesa, R. Urbonaitė dvejojo, kaip G. Landsbergiui, jei prezidentas palaimintų jo kandidatūrą į ministrus, pavyktų suderinti dvi plataus spektro veiklas.

„Ką reiškia užsienio reikalų ministras? Tai žmogus, kuris praktiškai nebūna Seime. Tai yra žmogus, kuris, jei ne pandemija, nemažą laiko dalį būna užsienyje.

Klausimas, kaip derins savo buvimą partijos pirmininku ir šitą postą G. Landsbergis, jei bus patvirtintas kaip ministras. Tai nėra labai lengvai suderinama. Man bus labai įdomu pamatyti, kaip tai veiks. Ko bus daugiau – G. Landsbergio kaip partijos pirmininko ar kaip ministro?“ – svarstė politologė.

Anot R. Urbonaitės, šiek tiek iš konteksto iškrenta A. Dulkys, kurį I. Šimonytė siūlo kaip sveikatos apsaugos ministrą.

„Tai žmogus, kuris nėra partinis. Nuskambėjusi jo pavardė vakar sukėlė tokį jausmą: o, tiksliai, taigi tai buvo gerą reputaciją turintis asmuo, kuris šiandien yra bedarbis. Natūralu, kad šis pasirinkimas galėjo būti strategiškai apskaičiuotas. Turbūt pasirinkta strategija, kad reikia vadybininko. Galų gale nemanau, kad Valstybės kontrolės vadovu dirbdamas žmogus nematė problemų, susijusių su sveikatos sektoriumi“, – kalbėjo politologė.

Ji pabrėžė, kad daug kas priklausys nuo sveikatos apsaugos ministro komandos, joje turėtų būti medicinos specialistų.

„Kad nebūtų taip: valdybininkas, kuris nemato subtilybių. O jų tikrai sveikatos sistemoje yra. Bet tai išsprendžiama, jei turi specialistų komandą ir į ją atsižvelgi“, – sakė R. Urbonaitė.

Politologė svarstė, kad A. Dulkio kandidatūra gali įstrigti prezidentūroje, mat galimi du požiūriai: vienas – reikia vadybininko, o ne mediko, o kitas – kad būtinai reikia sistemą gerai išmanansčio mediko, juolab dabar sektoriuje kilusi krizė.

Ministrai neturėtų būti visuomenei nepažįstami. Bet šie kandidatai turi tapti atpažįstami, matomi, keliantys pasitikėjimą. Jiems bus iššūkis netapti ministrais, kurių ir kadencijos pabaigoje niekas neatpažįsta.

„Klausimas, ar nekils konfliktas, nes prezidentūra turės vieną poziciją, o I. Šimonytė – kitą. Negaliu sakyti, kad būtinai kils konfliktas, bet yra prielaidų aštresnėms diskusijoms, nes tai itin svarbus portfelis. Jei prezidentui jis netiko kaip Valstybės kontrolės vadovas, ar tiks kaip sveikatos apsaugos ministras, kur padėtis daug karštesnė nei anose pareigose? Prielaidų žiežirboms yra, o ar pavyks sutarti, parodys laikas“, – svarstė R. Urbonaitė

Kai kurios pavardės, anot politologės, buvo visiškai tikėtinos. Tarkim, liberalų į aplinkos ministrus deleguotas Simonas Gentvilas ar laisvininkė Aušrinė Armonaitė – į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Tuo tarpu Agnės Bilotaitės R .Urbonaitę nustebino.

„Nesitikėjau šios pavardės. Bet daugiau mažiau sąrašas nuspėjamas. Kaip šiai komandai pavyks dirbti, kitas klausimas. Pamatęs pavardes negali sakyti, kad viskas užprogramuota sėkmei. Klausimas – kaip šie žmonės gebės dirbti komandoje, nes Vyriausybė yra komanda.

Gal pavardės neatrodo blogai, bet, sudėjus į krūvą, rezultatas gali būti ne toks, kokio tikiesi. Bet tam reikia laiko, kol pamatysime, kaip tai atrodo viename Vyriausybės krepšyje“, – pabrėžė politologė.

Ji mano, kad gali kilti kontroversijų ir prezidentūroje svarstant kandidatą į energetikos ministrus Dainių Kreivį dėl kadaise jo supainiotų viešųjų ir privačių interesų.

„Pažiūrėsime, kaip tai įvertins prezidentūra. Geriau būtų, jei tokių dalykų biografijoje nebūtų. Kita vertus, matome, kad tuomet įvyko pasitraukimas, priešingai nei matėme dabar, kai atrodė, kad turėtų būti pasitraukimai, bet neįvyko, juolab kai matai, kad kitose valstybėse už netinkamą parkavimąsi ministrai atsistatydina.

Bus didesnis dėmesys D. Kreiviui, jei jį patvirtins. Be to, pasakyti, kad visą laiką turi bausti politiką dėl padarytos klaidos, negalima. Man tai šešėlis, kurio geriau nebūtų“, – apie D. Kreivį kalbėjo politologė.

Anot jos, svarbiau ne kaip kandidatą į ministrus įvertins prezidentas, politologai, o visuomenė.

R. Urbonaitė mano, kad iššūkių bus ir laisvininkams – kandidatui į susisiekimo ministrus Kasparui Adomaičiui ir pasiūlytai į teisingumo ministrus E. Dobrovolskai.

„Ministrai neturėtų būti visuomenei nepažįstami. Bet šie kandidatai turi tapti atpažįstami, matomi, keliantys pasitikėjimą. Jiems bus iššūkis netapti ministrais, kurių ir kadencijos pabaigoje niekas neatpažįsta. Jie yra tos katės maiše. Nesakau, kad tos katės blogos, tai tiesiog nepačiupinėtos katės“, – pabrėžė politologė.

Gali kilti įtampa dėl krikdemų

Politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris portalui LRT.lt kalbėjo, kad žvelgiant į galimų ministrų sąrašą pirmiausia kyla klausimas, kodėl kol kas nepavyko pateikti žemės ūkio ministro kandidatūros. Pasak jo, tai nėra nauja, kai skelbiant ministrų kandidatūras trūksta vienos ar kelių pavardžių. Visgi, anot apžvalgininko, įdomu, kokios kliūtys iškilo derantis dėl šios kandidatūros.

„Kaip suprantu, specialų interesą turi konservatoriai, ta prasme, kad jie norėtų griežčiau imtis žemės ūkio sistemos ir išsklaidyti R. Karbauskio ir „valstiečių“ bazę ten“, – sakė apžvalgininkas.

Įdomus jam pasirodė ir G. Landsbergio ėjimas į užsienio reikalų ministrus, mat dar praėjusią savaitę jis teigė, kad bus frakcijos Seime seniūnu. Tiesa, apie tai jis kalbėjo užuolankomis, tiesiai neatsakydamas, ar tai reiškia, kad jam neteks posto Vyriausybėje. Dabar jau aišku, kad konservatorių frakcija Seime turės naują seniūną ar seniūnę. G. Landsbergio pavaduotoja ten išrinkta Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Viena vertus, tai buvo prognozuojama, nes jei jis eina į Vyriausybę, logiškiausia jam atrodė užsienio reikalų ministro postas, mažiausiai devalvuojantis jo lyderystę partijoje.

Kita vertus, ganėtinai keista, nesuprantama, kad jis apsiskelbė būsiąs seniūnu, o dabar staiga vis dėlto keliauja į Vyriausybę. Tai signalizuoja, kad įvyko audringos derybos, audringi procesai ir kad šitas postas buvo derinamas iki paskutinės akimirkos“, – komentavo V. Bruveris.

Klausimų jam kyla ir dėl G. Skaistės teikimo finansų ministre. Pasak apžvalgininko, labiau buvo galima tikėtis, kad į šias pareigas bus siūlomas ministerijoje jau dirbantis ir, galbūt, I. Šimonytei gerai žinomas žmogus: „Matyt, yra ta logika, kad tai bus I. Šimonytei lojalus žmogus, neturintis didelės politinės įtakos. Praktiškai, pati I. Šimonytė rankiniu būdu čia valdys ir ta figūra gaunasi šiek tiek butaforinė.“

Paskelbus galimų ministrų pavardes paaiškėjo, kad be postų Vyriausybėje lieka krikdeminis TS-LKD sparnas. Anot V. Bruverio, tai gali kelti įtampas partijoje.

„Kai buvo kalbama apie Lauryną Kasčiūną, kaip apie galimą krašto apsaugos ministrą, buvo akivaizdu, kad šitos kalbos signalizavo vykstančias derybas, paieškas tarp abiejų konservatorių partijos sparnų.

Tai parodė ir Seimo vicepirmininkų paskyrimai. Jau praeitą penktadienį prasidėjo visas šitas kadrilis, buvo kalbama ir tai pasitvirtino, kad vieną iš jiems likusių Seimo vicepirmininkų konservatoriai turės skirti savo krikdemiškam sparnui, taip ir atsitiko, Paulius Saudargas tapo vicepirmininku.

Be abejo, tai programuos įtampą, manau, kad nuoskauda tame krikdemiškame sparne liks“, – teigė V. Bruveris.

Populiariausi

Sniegas ir pūgos Lietuvoje

Lietuvoje

2021.01.25 10:52

Sniego bus iki soties: pūgos kilti pradės jau antradienio naktį, o dalyje Lietuvos regionų pusnys gali siekti kelius intensyvus snygis truks mažiausiai pusantros paros; atnaujinta 13.04

12
Agnė Bilotaitė

Lietuvoje

2021.01.25 13:07

Ekstremalių situacijų komisija siūlo Vyriausybei pratęsti karantiną dar mėnesiui Dulkys spėja, kad balandžio 1 d. karantinas galėtų baigtis; atnaujinta 15.51

10
Karantinas Vilniuje

Lietuvoje

2021.01.25 09:33

541 COVID-19 atvejis: židiniai fiksuojami įmonėse, tęsiasi protrūkis Klaipėdos vaikų globos namuose mirė 15 žmonių, o pasveiko – 133, atnaujinta 10.03

6