Lietuvoje

2020.09.07 11:27
N-18

Lietuvoje tęsiasi gyvūnų gelbėjimas – rasti stiklainiai su krauju, kaukolės, kabo šunų kailiai

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.09.07 11:27

Įvairiuose miestuose toliau budi žmonės, siekiantys išgelbėti gyvūnus iš nelegalių daugyklų. Savanoriai praneša apie rastas galvijų galvas, kaulus bei šaldytuve esančius gyvūnų kailius, o pirmadienį pasirodė informacija apie Širvintose maišuose rastus negyvus šuniukus.

Šiuo metu Širvintose esanti Agnė (vardas pakeistas – LRT.lt) portalui LRT.lt praneša, kad vienoje, kaip įtaria, nelegalioje daugykloje esančių gyvūnų būklė tragiška, jie purvini, blusuoti, aplipę musėmis, žaizdoti.

Aplinkui – daug gyvūnų kaulų. Pastate savanoriai pasakoja radę didelį židinį, slepiamas kupranugaris, yra stiklainių su krauju, arklių ir karvių kaukolės, kabo šunų kailiai, jaučiasi siaubinga smarvė.

„Geriamas vanduo – vonia su žaliu dvokiančiu vandeniu. Visi šunys išsigandę, nieko neprisileidžia, ypač bijo neva šeimininko“, – sako Agnė.

Ji apgailestauja dėl instancijų bejėgiškumo – visi permeta atsakomybę vieni kitiems, o susitikę spaudžia ranką, sako Agnė.

„Arba jiems moka, arba yra giminaičiai. (...) Jiems visiems atrodo viskas normalu, nori visus užtildyti, nors mūsų atvežta veterinarė įvertino, kad visus šunis reikia vežti apžiūrėti“, – savo įtarimais dalijasi savanorė.

Pasak Agnės, vietinės instancijos nemato problemos, tačiau jau po šios nakties buvo rasti šuniukų kūneliai. Ji LRT.lt teigia, kad savanoriai iš vietinių gyventojų sulaukė grasinimų, o naktį likusieji girdėjo ir šūvius, todėl baiminasi dėl savo saugumo.

Kiek vėliau viena savanorių Kristina portalą LRT.lt informavo, kad Ukmergės Gyvūnų globos namai „Klajūnas“ priglaudė šunis iš Širvintų, toliau padėti važiuoja savanoriai, jie veža maisto.

Smarvė, nusilpę šunys ir šeimininkė, pati nežinanti, kiek jų augina

Nusilpę, nualinti šuniukai ir daugintojų mėtomos pėdos – tai sekmadienio vakarą užfiksavo ir Ugnė, dalyvavusi rengiamuose reiduose Šakiuose. Sužinoję informacijos apie galimai nelegalią veisyklą, kurioje netinkamomis sąlygomis laikomi gyvūnai, grupelė iniciatyvių žmonių suskubo patikrinti. Tarp jų – ir Ugnė.

Dar viena galimai nelegali daugykla Šakiuose: žiūrovė pasidalijo filmuota medžiaga

Ji portalui LRT.lt pasakoja, kad, kaip įtaria, pas nelegaliai šuniukus dauginančią moterį rado daug mažų šuniukų, tačiau dalis jų buvo suslapstyti. Anot jos, iš pradžių moteris teigė, kad laiko 17 šunų, bet laikui bėgant prasitarė, kad pas ją gyvena 35 šunys. Vaizdo įraše matosi, kad moteris pati nesuskaičiuoja, kiek laiko šunų, kelis kartus keičia jų skaičių, kartu su savanoriais bando skaičiuoti.

Pasak Ugnės, į šią vietą jau 2015 metais buvo atvykusios tarnybos, jos tada rūsyje rado triušiukų narvuose auginamų šuniukų. Vis dėlto šį kartą atvykusių žmonių į rūsį šeimininkė neįsileido, taigi visa situacija nežinoma. Name – sustatyti narvai, šalia namo, kaip sako Ugnė, garaže ar namelyje apgyvendinti kiti šunys.

„Mažiukai šuniukai valgo savo išmatas. (...) Narvų labai daug, bet šunys suslapstyti. Vietos apšlapintos, aplink išmatos, nėra maisto. Naujo, brangaus maisto dėžės yra, bet jos net neatidarytos – pas gyvūnus maisto nėra, vandens irgi nėra.

Per kitą namo šoną patekome į kitą galą, ten buvo trys čihuahua veislės šuniukai, jie buvo akivaizdžiai sergantys, ligoti, nemaitinti, perkarę. Šuniukai net stovėdami alpsta, griūna, liežuviai per šoną nukarę. Matosi, kad visiškai nualinti gyvūnėliai“, – prisiminimais iš sekmadienio nakties dalijasi Ugnė.

Mergina pasakoja, kad daugintoja į vieną narvą bandė grūsti šešis šuniukus. Į orą paleidus droną, gyvūnų gelbėtojai pamatė, kad krūmuose slepiasi du vyrai, bandantys išnešti šuniukus, kad atvykę žmonės jų nerastų ir nepamatytų. Vyrai bėgo per šalimais esantį sklypą, nors savanoriai bandė vytis, vyrai įsėdo į automobilį ir pradingo.

Pasak Ugnės, daugintoja turi sodybą, į kurią išveža šunis, kai ją kažkas įskundžia. Keli savanorių ekipažai buvo nuvažiavę ir iki sodybos – ten šalia yra miškelis, kaimynų mašina sukinėjasi, pasakoja pašnekovė.

„Nuvykę žmonės rado suplėšytą maišą su šunų plaukais, jį paslėpė, bet kol vėl nuvažiavome į tą vietą, to maišo jau nebebuvo. Mėtomos pėdos, slepiama viskas“, – apgailestauja Ugnė.

Ji priduria, kad prieš važiuodama dar tikėjosi, kad sąlygos nėra tokios baisios, tačiau, savo akimis pamačius tikrąją situaciją, vaizdai šokiruoja, atvirauja Ugnė.

Viskas prasidėjo nuo Sniegiaus istorijos

Viskas prasidėjo dar ketvirtadienį, rugsėjo 3 dieną, kuomet Kretingos rajone dingo Vakarų Škotijos terjerų veislės šuo vardu Sniegius. Ilgą laiką šuns ieškoję šeimininkai ir draugai netoli gyvūno dingimo vietos išgirdo lojimą.

„Priėję arčiau pastato (Slyvų g.), iš kurio sklido garsas, pro nešvarų langą pamatėme mūsų ilgai ieškotą Sniegių, jis buvo uždarytas narve! Negana to, pamatėme tikrai kraupų vaizdą, mus visus ištiko šokas. Sandėlio tipo pastate buvo įkalinta begalė šunų, jie visi buvo veisliniai (apie 18 šunų).

Durys buvo neužrakintos, tad nė negalvoję bėgome gelbėti draugų šuns. Vaizdas buvo kraupus. Išsigandę, susigūžę šunys laikomi siaubingomis, antisanitarinėmis sąlygomis mažuose garduose, be vandens ir maisto“, – savo istorija feisbuko paskyroje penktadienį pasidalino Kretingoje gyvenanti Veronika Šiaulinskienė, kuri draugams padėjo ieškoti dingusio Sniegiaus.

Moters teigimu, patalpoje buvo jaučiamas šlapimo, išmatų kvapas, trūko oro, buvo sunku kvėpuoti, o gardai su šunimis buvo sustatyti keliais aukštais, kai kurie šunys į juos vos tilpo. Kretingiškės teigimu, tai – galimai nelegali šunų veisykla, tad į radybų vietą nusprendė iškviesti policijos pareigūnus.

Kaip portalui 15min.lt penktadienį teigė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, specialistams įvertinus paviešintą informaciją, surengta gelbėjimo operacija, šuniukai iš galimai nelegalios veisyklos paimti.

Portalo teigimu, šios vietos savininkė už analogišką nelegalią veiklą praeityje jau bausta, konstatuota, kad ji apskritai neturi teisės verstis gyvūnų veisimu.

Įspėja gyventojus nesivadovauti emocijomis

Istorijoms apie galimai nelegalias veisyklas įsibėgėjus, žmonės patys ėmė dalytis užfiksuotais kitais veisyklų atvejais, vykti į įvykių vietas. Socialiniame tinkle „Facebook“ šeštadienio vakarą pasirodė ir „Nuaro“ direktorės Jurgitos Gustaitienės kreipimasis į visuomenę bei prašymas situaciją tinkamai valdyti.

Direktorės teigimu, situacija dėl šios istorijos tapo kiek nekontroliuojama, o žmonės, norėdami padėti išgelbėti gyvūnus, gali padaryti meškos paslaugą patiems, kaip įtariama, nelegaliems daugintojams ir veisykloms.

„Kodėl situacija nekontroliuojama? Veiksmas vyksta Tauragėje, 3–4 taškuose. Žmonės tiesiog ima šunis be policijos iš privačių valdų, ketina vežti į vieną ar kitą prieglaudą arba pas mus.

Norėčiau paprašyti nedaryti tokios klaidos ir meškos paslaugos, mums nereikia gatvėje rasto bėgiojančio šuns šiam klausimui išspręsti, mums reikia paimtų šunų iš nelegalių veisyklų, taip bus nustatytos ir įvertintos sąlygos, kokiomis sąlygomis tie gyvūnai gyveno, o tą turi įvertinti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba“, – dėstė J. Gustaitienė.

Pasak direktorės, tokių, kaip įtariama, nelegalių veisyklų išaiškinimo istorijose privalo dalyvauti seniūnijos atstovai bei policija, kurie patvirtintų tokius gyvūnų paėmimus, o vėliau tokie dokumentai taptų svariais įrodymais ir būtų panaudoti teisme.

„Tikslas nėra tiesiog surinkti šunis, tikslas yra išspręsti šią problemą. Paimdami šunis ne tais būdais, kurie mums reikalingi, padarysime paslaugą daugintojams“, – įspėja „Nuaro“ direktorė, ji prašo gyventojų „nesivadovauti emocijomis“.

Atkreipia dėmesį į pirkėjus

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis teigia, kad toks visuomenės aktyvumas ir įsitraukimas sveikintinas, tačiau pirmiausia reikia imtis kitokių priemonių.

„Iš vienos pusės, gerai, kad aktyvūs žmonės surado tokį židinį. Iš kitos pusės – labai blogai, kad įsigijo žmonės iš tokių židinių šuniukų, kačiukų“, – LRT.lt sako G. Blekaitis.

Anot specialisto, statistika rodo, kad nemaža dalis žmonių kreipiasi į VMVT, nes negali užregistruoti įsigyto augintinio. G. Blekaitis pasakoja, kad paklausus žmonių, kur nusipirko gyvūną, dažniausi girdimi atsakymai yra degalinės, automobilių stovėjimo aikštelės arba autobusų stotelės.

Veislinių gyvūnų veisimas yra aiškiai reglamentuotas – pasak G. Blekaičio, nuo 2012 metų įvesti reikalavimai, užsiimant tokia veikla, būtina ją registruoti. „Jeigu lauke yra atitinkama įranga laikyti gyvūnus, suteikiamas patvirtinimas“, – aiškina specialistas.

Jis pabrėžia, kad jeigu žmonės nebepirks augintinių iš nelegalių veisėjų, tai tokių atvejų paprasčiausiai nebus, nes nebus paklausos. Svarbu ir tai, anot jo, kad tokios vietos būtų išviešinamos ir jos nebegalėtų veikti pogrindyje.

„Nelegalus veisimas ir prekyba – visos Europos Sąjungos (ES) šalys susiduria su panašia problema. Mes turime karčią patirtį pasienyje su trečiosiomis šalimis – Baltarusija, Rusijos Federacija, Kaliningrado dalimi, Ukraina. Yra tokių atvejų, kai įvažiuoja gyvūnas, apiforminama kaip nekomercinė kelionė, o pasilieka ES“, – sako jis.

Pastebėjote netinkamo elgesio su gyvūnais atvejį? Pasidalinkite vaizdais su portalu LRT.lt el. p. portalas@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.