Naujienų srautas

Lietuvoje2026.06.01 12:55

Ministras mano, kad Rusija nukreipia dronus, bet abejoja, ar geba tą daryti kryptingai

atnaujinta 13:52
00:00
|
00:00
00:00

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas mano, kad naudodama elektronines kovos priemones Rusija nukreipia ukrainietiškus dronus nuo kurso. Tačiau jis abejoja, ar agresorė geba kryptingai siųsti bepiločius Baltijos šalių link. 

„Kad nukreipinėja naudodami elektronines kovos priemones – tai yra faktas. Ar rusai geba kryptingai tą padaryti, kyla abejonių“, – pirmadienį žurnalistams sakė R. Kaunas.

„Jeigu jie galėtų tai kryptingai daryti, turbūt ne vienas, ne du dronai, o šimtai jų būtų nukreipiami į Baltijos valstybes“, – akcentavo ministras.

R. Kaunas laikėsi pozicijos, kad pasikartojantys dronų antskrydžiai – Rusijos sukelto karo pasekmė.

„Tai yra Rusijos sukelto karo pasekmė. Su Ukraina mes apie tai ir šnekamės – kad tas karas, kurį šiandien sukėlė Rusija… Rusija gali jį ir užbaigti“, – nurodė krašto apsaugos ministras.

Kaip skelbė ELTA, gegužės pabaigoje dėl radaruose stebimo drono požymių turinčio objekto judėjimo, Utenos apskrityje buvo paskelbtas oro pavojus. Nacionalinis krizių ir valdymo centras (NKVC) pranešė, kad buvo fiksuotas dar vienas objektas, galimai dronas. Buvo aktyvuoti NATO naikintuvai.

Gyventojams mobiliaisiais išsiųstuose pranešimuose skelbta apie „raudoną“ pavojų. Jie buvo raginami nedelsiant skubėti į priedangą, pasirūpinti artimaisiais, laukti tolesnių rekomendacijų. Utenos rajone buvo įjungtos ir sirenos, sutriko traukinių eismas.

Vėliau grėsmės lygis buvo sušvelnintas. Kariuomenė pranešė, kad NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai grįžta į bazę, o į vietą, kurioje objektą nustojo matyti radarai, vyksta Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, kuris apžiūrės vietovę.

Įspėjimas dėl oro pavojaus galiojo mažiau nei pusantros valandos.

Pastarąjį kartą oro pavojus Vilniaus apskrityje – pirmasis toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.

Anksčiau dronų oro erdvės pažeidimai fiksuoti ir kitose Baltijos šalyse bei Suomijoje.

Ministras: konsultacijoms dėl dronų į Lietuvą atvyks specialistai iš Ukrainos

Baltijos šalių oro erdvę pastaruoju metu pažeidus ne vienam dronui, paveiktam Rusijos elektroninės kovos priemonių, į Lietuvą po kelių savaičių turėtų atvykti specialistai iš Ukrainos, sako krašto apsaugos ministras. Jie konsultuos, kaip kovoti su į šalį įskrendančiais dronais.

„Atvyksta Ukrainos oro gynybos specialistai. Padės įvertinti mūsų planą, kuris yra sudėliotas, pateiks savo nuomonę, matymą, patirtį“, – žurnalistams pirmadienį teigė R. Kaunas.

„Mano žiniomis, (ekspertai atvyks – ELTA) kitą arba dar kitą savaitę. Čia yra kelių savaičių klausimas“, – sakė jis.

Ruginienė: Baltijos valstybės niekada nesuteikė savo oro erdvės dronų atakoms į taikinius Rusijoje

Kaliningrado srities gyventojams praėjusią savaitę pirmą kartą sulaukus perspėjimų apie oro pavojų, premjerė Inga Ruginienė tikina, jog bet kokia Kremliaus retorika apie tai, kad Lietuva ar kuri kita Baltijos valstybė galėjo suteikti leidimą Ukrainai naudoti savo oro erdvę bepiločių orlaivių atakoms, yra propaganda.

„Labai aiškiai ir atsakingai darėme pranešimą ir dar kartą kartoju – Baltijos valstybės niekada nesuteikė savo oro erdvės ir teritorijų dronų atakoms į taikinius Rusijoje. Tai yra visiška Rusijos, kaip agresorės, dezinformacija ir propaganda“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.

„Tikrai norėčiau, kad mes šiek tiek atskirtume tiesą nuo melo ir tai dekonstruotume. Tai, kas per pastarąsias savaites atsitiko Lietuvoje, yra suprantama – Ukraina ginasi. Kaltinti dėl bet kokios grėsmės, kuri yra nukreipta į Baltijos šalis, galime tik Rusiją, kaip agresorę. Rusijos rankose yra (galimybė – ELTA) viską sustabdyti“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.

J. Svyrydenko: matome Rusijos propagandos rezultatus

Savo ruožtu Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko taip pat pažymi, jog skleidžiama informacija – Rusijos propagandos rezultatas.

„Dėl Kaliningrado – sudėtinga komentuoti. Manau, jog matome Rusijos propagandos Lietuvos teritorijoje rezultatus“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo Ukrainos premjerė.

Kaip skelbta, praėjusį pirmadienį Rusijos Kaliningrado srities gyventojai pirmą kartą sulaukė pranešimų apie galimą grėsmę dėl bepiločių orlaivių, pranešė vietos leidinys „Klops“.

Regiono valdžia pranešė, kad suveikė perspėjimo sistema, įtrauktos visos tarnybos ir vyksta patikrinimas.

Prieš tai Kaliningrado Khrabrovo oro uostas įvedė laikinus lėktuvų priėmimo ir išvykimo apribojimus, kad būtų užtikrintas skrydžių saugumas. Apie tai pranešė Rusijos aviacijos agentūra „Rosaviacija“.

Dešimtys lėktuvų suko ratus danguje virš Kaliningrado ir negalėjo nusileisti. Toks režimas oro uoste įvedamas, kai kyla grėsmė skrydžių saugumui – dažniausiai dėl dronų ar neatpažintų objektų.

Tai buvo pirmas toks apribojimų Kaliningrado oro erdvėje atvejis nuo 2022 m. pradžios.

Kubilius pasigenda aiškios Lietuvos koncepcijos stiprinant oro gynybą

Pastaruoju metu į Lietuvą atklystant ukrainietiškiems dronams, už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius sako nematantis aiškios koncepcijos, kaip valstybė stiprins savo oro gynybą.

„Būtų labai svarbu suvokti modernaus karo iššūkius, mokytis iš Ukrainos, kviestis Ukrainos ekspertus. Kartu labai svarbu dirbti su visu regionu. (...) Latviai, pavyzdžiui, jau prieš gerus metus pradėjo plėtoti vadinamų sonarų arba garso detektorių sistemą. Lietuvoje tenka galbūt mažiau girdėti, ką Lietuva planuoja daryti. Girdime apie įvairius įsigijimus, apie šarvuočių įsigijimus, apie kitus panašius dalykus, bet kaip mes stiprinsime savo oro gynybą, man yra sunku pasakyti“, – žurnalistams Seime teigė A. Kubilius.

„Kokia yra Lietuvos koncepcija oro gynyboje, kaip ji iš tikrųjų ruošiasi stiprinti ją ir radikaliai keičiant situaciją dronų gynyboje – man šiandieną dar sunku pasakyti“, – akcentavo jis.

Pasak Europos Komisijos (EK) nario, šiuo klausimu Lietuva turi solidarizuotis su kitomis regiono valstybėmis bei mokytis iš Ukrainos.

„Visiškai neseniai lankiausi Kroatijoje, kur gyvena 3,8 mln. gyventojų. Truputį didesnė (valstybė – ELTA) negu Lietuva, bet mažesnė nei trys Baltijos valstybės. Visiškai neseniai jie skyrė 1 mlrd. eurų ir įsigijo 12 modernių prancūzų gamybos naikintuvų – „Rafale“. Pasižiūrėjus į Ukrainos oro gynybos sistemas, galima matyti, kad numušant tas raketas labai didelį vaidmenį vaidina F-16 naikintuvai“, – dėstė A. Kubilius.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi