Birželio pradžioje Vilnius trumpam taps neįprastu miestu. Į sostinę atvyks tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio – nuo Filipinų iki Kanados, nuo Ukrainos iki Italijos. Kaip rašoma Vilniaus arkivyskupijos kurijos pranešime žiniasklaidai, vieni čia važiuos melstis, kiti – klausytis pasaulinio lygio pranešėjų, treti – ieškoti atsakymų į klausimus: kaip nepalūžti vienatvėje? Kaip išgyventi skyrybas arba neprarasti vilties ligos akivaizdoje? Kaip išmokti kalbėtis šeimoje?
Birželio 7–12 dienomis Vilniuje vyksiantis Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas yra vienas svarbiausių krikščioniškojo pasaulio renginių šiais metais. Šventojo Sosto Evangelizacijos dikasterijos ir Vilniaus arkivyskupijos organizuojamas kongresas sutrauks tūkstančius piligrimų, dvasininkų, savanorių, bendruomenių lyderių iš daugiau nei keturiasdešimties šalių.
Be to, šis kongresas nebus uždaras religinis renginys „saviesiems“. Didelė programos dalis atvira visiems – tai popietiniai susitikimai (diskusijos apie priklausomybes, skyrybas, nevaisingumą, psichologinę krizę, karo traumą ar vienatvę), vakaro koncertai ir meno renginiai.
„Norime, kad žmonės rastų ne teoriją, o praktinius atsakymus į kasdienio gyvenimo iššūkius“, – sako organizatoriai. Veikiausiai būtent dėl šios priežasties renginys gali sudominti ne tik tikinčiuosius.
Erdvė, kuri po 80 metų vėl atsiveria
Didžioji kongreso scena iškils Išganytojo kalvoje – vietoje, kuri daugeliui vilniečių iki šiol buvo beveik nematoma. Čia kelis šimtmečius gyveno ir dirbo trys skirtingos vienuolinės bendruomenės. Jos kūrė ligonines, globojo vargšus, rūpinosi mirštančiaisiais. Sovietmečiu vienuolyno celes pakeitė kalėjimo kameros, altoriaus vietoje atsirado grotos. Vėlyvojo baroko ansamblis – vienas įspūdingiausių Vilniuje – dešimtmečius stovėjo užrakintas ir pamirštas.
Birželį šis ansamblis atsivers pirmą kartą po beveik 80 metų. Per kongresą čia stovės scena, ekranai, bus koncertų ir diskusijų erdvės, palapinių miestelis. Vis dėlto, pasak organizatorių, svarbiausia ne infrastruktūra, o simbolis: uždarumo ir represijų ženklu buvusi vieta atgis, prisipildys žmonių, muzikos, pokalbių ir gyvybės.
Tokių istorijų Vilnius gali papasakoti ir daugiau. Ramintojos bažnyčia buvo paversta daržovių sandėliu. Išganytojo bažnyčia – amunicijos sandėliu. Misionierių vienuolynas – ligonine. O šiandien šios erdvės po truputį atsiveria tikintiesiems.
Galbūt todėl kongreso temoje skamba žodis „statyti“ – „Statome Gailestingumo miestą“.
Šešios dienos – šešios temos apie žmogų
Žodis „gailestingumas“ daugeliui vis dar asocijuojasi su sentimentalia labdara. Kongresas mėgins šiuolaikiniam žmogui paaiškinti šio žodžio reikšmę: pirmiausia jis byloja apie santykį, kai žmogus patiria, kad jis nėra „nurašytas“. Beveik kiekvienas yra patyręs kaltės, gėdos, nesėkmės, vienatvės jausmą ir kartu jaučia poreikį būti priimtas ne už pasiekimus, ne už įvaizdį, o tiesiog kaip žmogus.
Būtent apie tai bus kalbama kongrese. Ne teoriškai, o labai konkrečiai: kaip gyventi po skyrybų? Kaip nepalūžti slaugant artimąjį? Kaip atleisti ir būti gailestingam sau? Kaip išlikti žmogumi karo ar priklausomybės akivaizdoje?
Kongreso programa sudėliota kaip šešių dienų kelionė. Kiekviena diena turi savo temą: Atmintis, Žodis, Malda, Veiksmas, Širdis.
Pirmą dieną Vilniuje vyks Devintinių procesija nuo Arkikatedros iki Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios. Net netikintiems tai gali tapti reta proga pamatyti miestą kitaip – ne kaip turistinį foną, o kaip gyvą bendruomenės erdvę.
Antra diena skirta miesto ir jo gyventojų istorijoms atminti. Vilnius pasaulyje žinomas kaip Dievo Gailestingumo miestas – čia kurį laiką gyveno sesuo Faustina, čia buvo nutapytas garsusis Gailestingojo Jėzaus paveikslas ir iš čia pradėjo sklisti viena žinomiausių 20 amžiaus katalikybės žinių. Žodis „atmintis“ kongrese užduoda ir asmeninį klausimą: ką gyvenime norime pamiršti, o ką – prisiminti?
Trečią dieną bus kalbama apie kalbą, kuri gydo, o ne žeidžia. Kaip šiandien kalbėti apie prasmę? Kaip nepasiklysti socialinių tinklų triukšme? Kaip pasiekti žmogų, kuris jau niekuo netiki?
Ketvirtoji – Maldos temos diena – net ir skeptikams gali būti įdomi kaip tylos patirtis. Pasaulyje, kuriame nuolat kažkas kalba, tyla tampa retenybe. Todėl programoje numatyti Taizé vakarai, Švč. Sakramento adoracija, tylos, mąstymo, susikaupimo akimirkos.
Penktą kongreso dieną bus kalbama veiksmo ir konkrečios pagalbos tema: apie prekybą žmonėmis, karą Ukrainoje, socialinę atskirtį, priklausomybes. Tai priminimas, kad gailestingumas nėra vien emocija. Dažnai tai labai konkretus veiksmas.
Paskutinė diena vainikuos visą kongresą tema, kuri šiandien skamba netikėtai aktualiai: kaip neprarasti širdies? Popiežius Pranciškus ne kartą kalbėjo, kad šiuolaikinis pasaulis tampa funkcionalus, greitas, efektyvus, bet kartu vis šaltesnis. Kongreso organizatoriai teigia norintys bent trumpam sukurti priešingą patirtį: miestą, kuriame žmonės dar mato vieni kitus.
Svečiai, kurių istorijos primena filmų scenarijus
Vienas laukiamiausių svečių – britas Johnas Pridmore`as. Jaunystėje jis buvo įsitraukęs į nusikalstamą Londono pasaulį, gyveno smurto ir priklausomybių apsuptyje, kol vieną vakarą, kaip pats sako, „sutiko Dievą“. Dabar savo istoriją pasakoja žmonėms visame pasaulyje.
Į Vilnių taip pat atvyks visame pasaulyje žinomo „Alfa“ kurso kūrėjas Nicky Gumbelas, parapijų atsinaujinimo iniciatorius Jamesas Mallonas, įvairūs visuomenininkai, teologai, socialinių iniciatyvų kūrėjai. Tarp svečių – ir neseniai šventuoju paskelbto Carlo Akučio artimieji, Ukrainos „Carito“ vadovė Tetiana Stawnychy (ji pasakos apie pagalbos koordinavimą karo sąlygomis) ir kovos su prekyba žmonėmis lyderis Kevinas Hylandas.
Greta pasaulinių garsenybių kongrese laukiama daug paprastų žmonių: jie liudys apie ligą, priklausomybę, netektį, atleidimą, santykių griūtį ir bandymą viską pradėti iš naujo.
Kongresas apie religiją – bet ne tik
Galbūt netikėčiausia šio renginio dalis – jo tonas. Organizatoriai teigia, kad šiandien žmonės nebeieško pamokslavimo ar patarimų, todėl kongreso centre – ne taisyklės, o patirtis. „Kartais vienas pokalbis tampa kelio į šviesą pradžia“, – sako organizatoriai.
Dėl to renginys gali būti įdomus ne tik praktikuojantiems katalikams. Jis veikiau primena didelį miesto forumą apie Dievą, žmogų, bendruomenę, viltį ir vidinį atsparumą.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
