Šiaulių miesto taryba pritarė siūlymui pertvarkyti AB „Šiaulių energija“ į UAB ir atsisakyti valdybos. Motyvuojama, kad valdyba tapo nebereikalinga, be to, bus sutaupyta pinigų. Tuo tarpu kritikai šį žingsnį mato kitaip – pelninga savivaldybės įmonė perleidžiama į korupcija kaltinamo mero rankas, be to, gali tapti politiniu įrankiu ir artėjančiuose savivaldos rinkimuose.
Sprendimas dėl pertvarkos jau priimtas, o balsuojant netikėtumų neįvyko – už šiuos pokyčius balsavo 19 iš 28 Šiaulių miesto tarybos posėdyje dalyvavusių politikų.
Tiesa, tokią baigtį buvo galima prognozuoti iš anksto, nes tarybą sudaro 31 narys, o tvirtą daugumą turi meras Artūras Visockas ir jo bendražygiai. Šios daugumos balsavimas įprastai sutampa su mero nuomone.
Opozicijos atstovai neslėpė nuostabos, kad šiuo sprendimu įmonė patikima korupcijos byloje teisiamam merui A. Visockui.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Šiaulių taryba pritarė AB „Šiaulių energija“ skubiai pertvarkai į UAB, nepaisant opozicijos pasipriešinimo ir nuogąstavimo dėl skaidrumo stokos.
- Meras A. Visockas palaikė valdymo modelio keitimą, teigė, kad valdyba nereikalinga, nes viskas yra reglamentuota.
- Opozicija kritikavo pertvarkos skubą, atkreipė dėmesį į mero korupcijos bylą ir perspėjo, kad įmonės valdymą atidavus į dviejų asmenų rankas kyla pavojų.
- Merui A. Visockui dabar bus pavaldžios visos biudžetinės ir Savivaldybei priklausančios įmonės, jis spręs, ar skirti vadovams premijas, priemokas.
Teisėsaugos surinktais duomenimis, politikas kišosi į savivaldybei pavaldžios UAB „Šiaulių šviesa“ viešuosius pirkimus ir darė žygius, kad LED šviestuvų pirkimo konkursą laimėtų konkreti įmonė. Kaltės nepripažįstančiam merui pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, pasikėsinimo sukčiauti ir poveikio liudytojui.
Neužkliuvo beveik 3 dešimtmečius
AB „Šiaulių energija“ įkurta 1997 m. rugpjūtį, kai įvyko AB „Lietuvos energija“ reorganizacija.
Šilumos, elektros energijos, karšto vandens gamybos paslaugą teikiančios įmonės didžiausia akcininkė yra Šiaulių miesto savivaldybė, valdanti 95,3 proc. akcinio kapitalo. Šiaulių rajono savivaldybei priklauso 4,61 proc., kitiems smulkiems akcininkams – likę 0,09 proc. akcijų.
Įmonė beveik tris dešimtmečius dirbo pagal tą patį modelį – jai vadovavo generalinis direktorius ir nepriklausomų narių turinti valdyba. Pernai bendrovė uždirbo 3,4 milijono eurų pelno.
Keisti valdymo modelį inicijavo Šiaulių miesto meras A. Visockas, kuris ir per akcininkų susirinkimą pasisakė už tokią pertvarką.
Pagrindinis motyvas šiems pokyčiams – UAB neprivalo turėti valdybos ar stebėtojų tarybos, tad nereikės mokėti ir už darbą. Tuo tarpu įmonės valdybos funkcijas perims generalinis direktorius ir akcininkams visuotiniame susirinkime atstovaujantis asmuo – meras.
Siūlė palūkėti teismo pabaigos
Skubiai daroma pertvarka sulaukė politikų pasipriešinimo tiek svarstant šį klausimą tarybos komitetuose, tiek tarybos posėdyje. Tiesa, priešinosi tik išskirtinai opozicijoje esantys politikai, o valdantieji šį sprendimą palaikė.
Opozicijos lyderis Martynas Šiurkus prieš balsavimą kalbėjo, kad tai – 10 metų žingsnis atgal: „Tai nepadidins skaidrumo. Nei miestiečiai, nei tarybos nariai jau dabar negali žinoti nei savivaldybės įmonių vadovų atlyginimų, nei premijų.“
Konservatorius priminė, kad šių įmonių akcininkai iš tiesų yra visi miestiečiai: „Vis dėlto pagrindinis akcininkas – gerbiamas meras.“
Jo bendrapartietis Jonas Bartkus pritarė, kad reikia matyti platesnį vaizdą – atsirinktų valdybos narių kompetencija duotų nemažą efektą: „Siūlau atidėti sprendimą, kol baigsis teismo procesas merui. Nesinori kaltinti [mero], kol procesas nesibaigė, bet teisme kalbama apie pagrindinio akcininko [mero] įtaką mūsų įmonei [UAB „Šiaulių šviesa“].
Pertvarkos skubą kritikavo ir socialdemokratas Edvardas Žakaris. Jis pažymėjo, kad niekam nebuvo paslaptis, jog valdybos išlaikymas kainuoja, ir perspėjo apie pavojus: „Visi puikiai suprantame, kad palikti tokią įmonę, priklausomą nuo dviejų asmenų, pavojų daug.“
Nepriklausomas tarybos narys Zakiras Medžidovas sakė, kad jo neįtikina sutaupymo motyvas ir priminė teisme nagrinėjamą korupcijos bylą: „Mero bylos turinys rodo, kad per vieną [viešąjį] pirkimą galima prarasti 600 tūkstančių eurų. Mane labiau įtikina veikimas per valdybą.“
Dėmesį nukreipė į šilumos kainą
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagrindinis pertvarkos tikslas – valdymo struktūros supaprastinimas ir sąnaudų mažinimas. Esą atsisakius valdybos bus galima greičiau priimti sprendimus ir bus sutaupytas valdybos nariams mokamas atlygis.
AB „Šiaulių energija“ vadybą sudarė dvi savivaldybėje dirbančios specialistės ir du nepriklausomi nariai. LRT.lt duomenimis, 2024 m. keturių valdybos narių darbas kainavo apie 92 tūkstančius eurų.
„Planuojama, kad po pertvarkymo akcininkų sudėtis, priklausančių akcijų kiekis, nominali akcijų vertė išliks nepakitusi. Kontrolę vykdys tie patys akcininkai, todėl bendrovės strateginė kryptis ir vertybės bus išlaikytos, išliks tie patys veiklos tikslai“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Per tarybos posėdį atsikirsdamas opozicijos atstovams meras apie teisme nagrinėjamą korupcijos bylą neužsiminė. Pasak A. Visocko, valdyba nereikalinga, nes „neturi, ką daryti, viskas reglamentuota – tiesiog sumoki pinigus, ir tiek“.
Artimas mero bendražygis ir valdančiosios koalicijos narys Gintautas Lukošaitis šį sprendimą pavadino vienu svarbiausių šioje kadencijoje: „Tai – ne bandelių rinka. Tai – strateginė pareiga užtikrinti mažiausią kainą.“
Politikas ėmė kalbėti apie kitus Lietuvos didmiesčius, kurių gyventojai esą permoka už šilumą: „Vilniečiai permoka 50 proc. „Šiaulių energija“ – vienintelė neprivatizuota tarp didmiesčių. Ji parodo, kad Lietuva apvagiama, o valdybos veikia įdomiai.“
Padalijo didžiules premijas
Po šios pertvarkos visos Šiaulių biudžetinės įstaigos ir savivaldybei priklausančios bendrovės bus valdoma viena – mero – ranka.
Ką tai reiškia, šių įstaigų ir bendrovių vadovai įsitikino savo kailiu. Praėjusių metų pabaigoje meras A. Visockas socialiniame tinkle išplatino žinią, kad mokyklų vadovai dėl pavaldinių gerovės neva atsisako premijų.
Tačiau LRT.lt kalbinti kelių mokyklų vadovai papasakojo kitą tiesą – jie sulaukė perspėjimo net neprašyti metinės premijos, nes vis tiek negaus. Tai per nuotolinį susitikimą perdavė mero patarėjas Vincas Urbonavičius.
Viešumas davė vaisių – po kelių mėnesių meras A. Visockas sužibo dosnumu, skirdamas kintamąjį priedą biudžetinių įstaigų vadovams. Priedo dydis svarstytas 73 iš 79 vadovų, nes kiti dirbo trumpiau nei pusmetį ar laikinai ėjo pareigas.
Net 58 įstaigų vadovai gavo didžiausią 30 proc. atlyginimo dydžio priedą, dar 14 skirta 20 proc. atlygio kintamoji dalis. Tarp laimingųjų nepateko tik vienos įstaigos vadovas, kurio veikla buvo įvertinta „kaip iš dalies atitinkanti lūkesčius“.
Ne mažesnio atgarsio sulaukė LRT.lt paskelbta žinia apie savivaldybei pavaldžių įmonių vadovams 2024 m. viduryje žymiai padidintus atlyginimus, o ypač skirtas metines premijas, kurių dydis svyravo nuo 4 tūkstančių 463 eurų iki 22 tūkstančių 853 eurų.
Sambrūzdis kilo net savivaldybėje, kurios darbuotojai pasijuto gavę tik trupinius – 2025 m. pabaigoje jiems buvo skirtos 147–605 eurų kalėdinės premijos.
