Lietuvoje

2020.09.06 10:48

Šalį apskriejo galimai nelegalių veisyklų vaizdai: reidų metu išgelbėti antisanitarinėmis sąlygomis laikomi šunys

atnaujinta 14.56
Reda Stangytė, Julija Šakytė, LRT.lt, LRT RADIJAS2020.09.06 10:48

Išsigandę, susigūžę, antisanitarinėmis sąlygomis mažuose garduose, be vandens ir maisto, išsitepę savo pačių išmatomis – tokį vaizdą išvydo gyvūnų teisių globėjai, nuo penktadienio visoje šalyje vykdantys reidus, kaip įtariama, nelegaliose šunų veisyklose šalies miestuose.

Kraupus radinys Kretingoje

Viskas prasidėjo dar ketvirtadienį, rugsėjo 3 dieną, kuomet Kretingos rajone dingo Vakarų Škotijos terjerų veislės šuo vardu Sniegius. Ilgą laiką šuns ieškoję šeimininkai ir draugai netoli gyvūno dingimo vietos išgirdo lojimą.

„Priėjus arčiau pastato (Slyvų g.), iš kurio sklido garsas, pro nešvarų langą pamatėme mūsų ilgai ieškotą Sniegių, kuris buvo uždarytas narve! Negana to, pamatėme tikrai kraupų vaizdą, mus visus ištiko šokas. Sandėlio tipo pastate buvo įkalinta begalė šunų, kurie visi buvo veisliniai (apie 18 šunų).

Durys buvo neužrakintos, tad nė negalvoję bėgome gelbėti draugų šuns. Vaizdas buvo kraupus. Išsigandę, susigūžę šunys laikomi siaubingomis, antisanitarinėmis sąlygomis mažuose garduose, be vandens ir maisto“, – savo istorija feisbuko paskyroje penktadienį pasidalino Kretingoje gyvenanti Veronika Šiaulinskienė, kuri draugams padėjo ieškoti dingusio Sniegiaus.

Moters teigimu, patalpoje buvo jaučiamas šlapimo, išmatų kvapas, trūko oro, buvo sunku kvėpuoti, o gardai su šunimis buvo sustatyti keliais aukštais, kai kurie šunys į juos vos tilpo.

„Šunys neprižiūrėti, išsitepę savo pačių išmatomis, guli šlapimo balose tarp grotų. Po kurio laiko pasirodė tariama šunų savininkė, kuri teigė, jog mūsų ieškomą Sniegių rado ir planavo kitą dieną ieškoti šuns šeimininkų. Paklausus, ar šitie šunys yra jos ir kodėl jie laikomi tokiomis sąlygomis, moteris teigė, kad sąlygos yra tinkamos ir problemos nematanti“, – pasakoja V. Šiaulinskienė.

Kretingiškės teigimu, tai – galimai nelegali šunų veisykla, tad į radybų vietą nusprendė iškviesti policijos pareigūnus.

„Atvykus pareigūnams, sandėlis jau buvo užrakintas, minėta moteris buvo išvykusi. Pareigūnai užfiksavo įvykį, tačiau užsiminė, jog nežinia ar galės kuo padėti“, – savo įraše rašė ji.

Visgi ši istorija tuo nesibaigė. Kaip portalui 15min.lt penktadienį teigė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, specialistams įvertinus paviešintą informaciją, surengta gelbėjimo operacija, šuniukai iš galimai nelegalios veisyklos paimti.

Portalo teigimu, šios vietos savininkė už analogišką nelegalią veiklą praeityje jau bausta, konstatuota, kad ji apskritai neturi teisės verstis gyvūnų veisimu.

Vietos gyventojus kaltina abejingumu

Kaip LRT.lt teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis, šalia šio Kretingoje įvardyto nelegalaus veisimo židinio yra ir registruota veisykla. Kelia nerimą ir tai, kad gyventojai nelegalią veiklą praleido pro akis.

„Daug kas praeina pro šį namą, negi niekas nematė, kad vyksta tokie dalykai? Bet kada perlenkiama lazda...“, – abejoja specialistas.

G. Blekaitis pasakoja, kad šiuo atveju kelios institucijos įsijungė į patikrinimą, kadangi pastato šeimininkė ilgą laiką nepasirodė, net kai buvo iškviesti policijos pareigūnai.

„Galiausiai atvažiavo ir suprato savo kaltę. Ir geranoriškai perdavė gyvūnus gyvūnų globėjams, bet atitinkamai institucijos peržiūrės ir visą jos veiklą bei įvertins ateityje“, – LRT.lt sako specialistas.

Dar didesnės radybos Tauragėje

Kiek vėliau pranešta ir apie panašius radinius Tauragėje. Įtarta, jog viena didžiulė daugykla yra Tauragės rajone, netoli Lauksargių.

Kaip socialiniame tinkle šeštadienį vakare skelbė gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ atstovai, iš tokių galimai nelegalių veisyklų su tarnybomis paimtas 41 gyvūnas.

„Nuo penktadienio dirbame nuo ankstaus ryto su Lietuvos visuomene. Padarėme labai didelį darbą – į globos namus iš baisių gyvenimo sąlygų pervežėme daug gyvūnų. Pirmiausia buvo paimti 25 gyvūnai, vėliau dar 8 gyvūnai, o viena (paimta – LRT.lt) kalytė atsivedė 8 šuniukus. Šiuo metu gyvūnų globos namuose „Nuaras“ glaudžiasi 41 gyvūnas“, – feisbuko paskyroje pasidalintame vaizdo įraše teigė „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė.

Sekmadienio naktį „Nuaras“ atstovai paskyroje pranešė ir apie dar vieną daugyklą Kretingos rajone, Tolių kaime, iš kurios paimti dar 6 šunys.

„Paimti 6 šunys. Šunų buvo daugiau, darbuotojai matė savo akimis. Tačiau, pamiršo darbo pažymėjimą kurio teko vykti atsivežti. Sulakstė greitai, per 20 minučių. Dalis gyvūnų per tą laiką dingo. Taip pat įdomus faktas, kad fotografijose kitame taške matyti kai kurie šuniukai, dabar surasti čia“, – praneša organizacija.

Šią informaciją portalui LRT.lt patvirtino ir Tauragės apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Greta Kęsminaitė.

„Apie 21.10 val. gautas pranešimas, kad reikalinga pagalba, mūsų pareigūnai nuvyko į įvykio vietą apie 21.30 val., įvyko (šunų – LRT.lt) paėmimas“, – apie įvykius Tauragės rajone pasakojo ji.

Detalesnę informaciją policijos atstovai žada pateikti pirmadienį, nes šiuo metu jos pasiekti neįmanoma dėl strigusių vidinių sistemų.

„Aišku, tokių atvejų bus ir daugiau. Labai gerai, kad jie bus išviešinti, bet reikėtų atkreipti dėmesį ir į tuos asmenis, kurie nori įsigyti tokiomis sąlygomis gyvūnus“, – apie atvejį Tauragėje sako G. Blekaitis.

„Nuaras“ vadovė tai vadina sadizmu

Gyvūnų globos namų „Nuaras“ vadovė J. Gustaitienė teigia, kad šios veisyklos išaiškintos padedant gyventojams. Pasak J. Gustaitienės, šunys laikyti antisanitarinėmis sąlygomis.

„Atsivėrė pragaro vartai, labai gerai, kad šis pūlinys pagaliau pratrūko ir jį pamatėme. Aš iš tiesų neįsivaizdavau, kad gali būti tokie mastai. Šiuo metu tai yra tikrai labai gerai organizuotas verslas, „juodas“, nelegalus verslas.

Sąlygos klaikios, dauginimas, išnaudojimas nesilaikant taisyklių... Tai yra sadizmas. Gyvūnai turėtų būti socializuoti, bet jie bijo šviesos, bet kokio judesio. Radome ir ženklintų gyvūnų, tad dabar aiškinamės, kokiais būdais jie ten pateko, ar jie yra pavogti, ar padovanoti žmonių“, – LRT RADIJUI sako Gyvūnų globos namų „Nuaras“ vadovė.

Įspėja gyventojus nesivadovauti emocijomis

Istorijoms apie galimai nelegalias veisyklas įsibėgėjus, žmonės patys ėmė dalintis užfiksuotais kitais veisyklų atvejais, vykti į įvykių vietas. Socialiniame tinkle „Facebook“ šeštadienio vakarą pasirodė ir „Nuaras“ direktorės J. Gustaitienės kreipimasis į visuomenę bei prašymas situaciją tinkamai valdyti.

Direktorės teigimu, situacija dėl šios istorijos tapo kiek nekontroliuojama, o žmonės, norėdami padėti išgelbėti gyvūnus, gali padaryti „meškos paslaugą“ patiems, kaip įtariama, nelegaliems daugintojams ir veisykloms.

„Kodėl situacija nekontroliuojama? Veiksmas vyksta Tauragėje, 3–4 taškuose. Žmonės tiesiog ima šunis be policijos iš privačių valdų, ketina vežti į vieną ar kitą prieglaudą arba pas mus.

Norėčiau paprašyti nedaryti tokios klaidos ir „meškos paslaugos“, mums nereikia gatvėje rasto bėgiojančio šuns šiam klausimui išspręsti, mums reikia paimtų šunų iš nelegalių veisyklų, kur bus nustatytos ir įvertintos sąlygos, kokiomis sąlygomis tie gyvūnai gyveno, o tą turi įvertinti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba“, – dėstė J. Gustaitienė.

Pasak direktorės, tokių, kaip įtariama, nelegalių veisyklų išaiškinimo istorijose privalo dalyvauti seniūnijos atstovai bei policija, kurie patvirtintų tokius gyvūnų paėmimus, o vėliau tokie dokumentai taptų svariais įrodymais ir būtų panaudoti teisme.

„Tikslas nėra tiesiog surinkti šunis, tikslas yra išspręsti šią problemą. Paimdami šunis ne tais būdais, kurie mums reikalingi, padarysime paslaugą daugintojams“, – įspėja „Nuaro“ direktorė, prašydama gyventojų „nesivadovauti emocijomis“.

Atkreipia dėmesį į pirkėjus

Anot G. Blekaičio, toks visuomenės aktyvumas ir įsitraukimas sveikintinas, tačiau pirmiausia reikia imtis kitokių priemonių.

„Iš vienos pusės, gerai, kad aktyvūs žmonės surado tokį židinį. Iš kitos pusės – labai blogai, kad įsigijo žmonės iš tokių židinių šuniukus, kačiukus“, – LRT.lt sako G. Blekaitis.

Anot specialisto, statistika rodo, kad nemaža dalis žmonių kreipiasi į VMVT, nes negali užregistruoti įsigyto augintinio. G. Blekaitis pasakoja, kad paklausus žmonių, kur nusipirko gyvūną, dažniausi girdimi atsakymai – degalinės, automobilių stovėjimo aikštelėse arba autobusų stotelėse.

Veislinių gyvūnų veisimas yra aiškiai reglamentuotas – pasak G. Blekaičio, nuo 2012 metų įvesti reikalavimai, užsiimant tokia veikla, būtina registruoti tokią veiklą. „Jeigu lauke yra atitinkama įranga laikyti gyvūnus, suteikiamas patvirtinimas“, – aiškina specialistas.

Jis pabrėžia, kad jeigu žmonės nebepirks augintinių iš nelegalių veisėjų, tai tokių atvejų paprasčiausiai nebus, nes nebus paklausos. Svarbu ir tai, anot jo, kad tokios vietos būtų išviešinamos ir jos nebegalėtų veikti pogrindyje.

„Nelegalus veisimas ir prekyba – visos Europos Sąjungos (ES) šalys susiduria su panašia problema. Mes turime karčią patirtį pasienį su trečiosiomis šalimis – Baltarusija, Rusijos Federacija, Kaliningrado dalimi, Ukraina. Yra tokių atvejų, kai įvažiuoja gyvūnas, apiforminama kaip nekomercinė kelionė, o pasilieka ES“, – sako jis.

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais kreipsis į Seimą ir FNTT

Lietuvos žaliųjų partija dėl šių įvykių kreipsis į laikinąją Seimo grupę „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), sekmadienį pranešta partijos pranešime.

Seimui „žalieji“ siūlys įregistruoti Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis būtų numatytos griežtesnės bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais.

Parlamentarai taip pat bus raginami įtvirtinti griežtesnę gyvūnų veisimo ir prekybos jais tvarką bei nustatyti, kodėl šioms situacijoms neužkirto kelio Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. FNTT bus reikalaujama pradėti tyrimą dėl galimai nelegalios asmenų finansinės veiklos.

Pastebėjote netinkamą elgesio su gyvūnais atvejį? Pasidalinkite vaizdais su portalu LRT.lt: portalas@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.