Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pareiškė, kad dėl koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių lėtės Lietuvos ekonomikos augimas, tačiau recesijos turbūt pavyks išvengti. Taip jis kalbėjo po Valstybės gynimo tarybos posėdžio, kur be viruso grėsmės buvo aptartos ir žvalgybos institucijų ataskaitos.
„Skirtingais vertinimais, mūsų Bendrojo vidaus produkto augimo sulėtėjimas, priklausomai nuo scenarijų, kaip seksis kovoti su šitu virusu, gali būti nuo 0,5 proc. iki 1,5 proc. punkto”, – sakė prezidentas.
„Tai nėra recesija. Ekonomikos augimas išlieka, bet jis gali būti lėtesnis, nei prognozuojama“, – teigė šalies vadovas.
Jis tvirtino, kad koronaviruso pasekmės šalies ekonomikai bus susijusios su ligos plitimo trukme. Mažiausi nuostoliai bus patirti, jeigu viruso plitimas bus sustabdytas per artimiausius kelis mėnesius.
„Tada visi supras, kad štai, blogiausia praeityje ir netrukus situacija pasitaisys“, – kalbėjo G. Nausėda.
Anot prezidento, jeigu virusas nebūtų sustabdytas per pusmetį ar ilgiau, pasekmės būtų daug skaudesnės: „Tada laikytume, kad Lietuvos ekonomikos augimas liktų minimalus“.
Visame pasaulyje koronavirusu užsikrėtė beveik 136 tūkst. žmonių, mirė beveik 5 tūkst. asmenų.
G. Nausėda patvirtino, kad kitą savaitę Vyriausybė turėtų parengti priemonių planą, kurame būtų apibrėžta lankstesnė viešųjų finansų politika.
„Jis leis padidinti viešąsias išlaidas tiems sektoriams, kuriems numatytos tam tikros investicijos, kurias galima pagreitinti, galima liberaizuoti jų įgyvendinimo procedūras“, – tvirtino šalies vadovas.
Prezidentas taip pat sakė, kad plane gali būtų numatytos galimybės sumažinti kai kurių įmonių apmokestinamąjį pelną, sumažinti patį pelno mokestį. Pasak jo, taip pat galima imtis kitų priemonių didinti įmonių likvidumui, pavyzdžiui, suteikiant mokestinį kreditą.
„Aš manau, kad galima išsikelti sau ambiciją taikyti tokį priemonių paketą, kuris būtų adekvatus arba palyginamas su galimu ekonomikos augimo lėtėjimu“, – tikino G. Nausėda.
Jis tvirtino, kad valstybė galėtų panaudoti „Sodros“ rezervą, skatinant žmones rinktis nedarbo ar dalinio užimtumo režimą.
„Sodroje“ ir daugelyje kitų fondų pastaraisiais metais, kada mums pavyko pasiekti viešųjų finansų perteklių, <...> mes turime sukaupę tam tikrų atidėjimų, kurie ir buvo skirti tokiems blogesniems laikotarpiams arba iššūkių laikotarpiams. Tai dabar mes tuos savo lašinukus, dideli jie ar maži, galime panaudoti verslo reikmėms“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda taip pat teigė, kad gydymo įstaigos galėtų atikti daugiau tyrimų dėl koronaviruso, bet iki šiol taikytos priemonės paskelbti ekstremalią situaciją šalies mastu ir vykdyti intensyvią informacinę politiką irgi pasiteisino.
Baiminantis koronaviruso išplitimo Lietuvoje, Vyriausybė ketvirtadienį patvirtino virtinę laikinų draudimų. Tarp jų patenka ir masinių renginių draudimas, ugdymo proceso stabdymas.
G. Nausėda sakė, kad šios priemonės yra griežtos, bet adekvačios susiklosčiusiai padėčiai.
Visgi jis ragino visuomenę nepanikuoti.
„Mielieji, tikrai nepasiduokite panikai ir tiesiog pasistenkite apriboti savo judėjimą tiek, kiek tai yra įmanoma. Mažiau klausykite netikrų pranašų, ypatingai socialiniuose tinkluose, kurie teikia kažkokias keistas informacijas. Klausykite institucijų informacijos“, – kalbėjo prezidentas.
„Praeis visos tos negandos, o šiuo metu pasistenkite daugiau būti namuose, šypsokitės ir daugiau bendraukite su artimiausiais žmonėmis. Viskas bus gerai“, – pridūrė jis.
Galima svarstyti uždaryti sienas
G. Nausėda taip pat sakė, kad valstybių sienų uždarymas saugantis koronaviruso plitimo gali būti tarp svarstomų alternatyvų, tačiau šiuo metu prie jų jau vykdomos patikros, tad sienų kontrolė faktiškai vyksta.
Jis teigė, kad institucijos užmezga ryšį su sieną kirtusiais asmenimis, ypatingai jeigu jie atvyksta iš rizikingomis laikomų šalių.
„Šiuo metu tokia priemonė yra adekvačiausia susiklosčiusiai situacijai“, – sakė G. Nausėda.
Koronaviruso situaciją Valstybės gynimo tarybos posėdyje pristatė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Jis teigė, kad uždaryti sienas nebūtų geras sprendimas, nes parvykti Lietuvos piliečiams ir nuolatiniams gyventojams iš užsienio vis tiek būtų leidžiama, o patys užsieniečiai į šalį ir taip vyksta neaktyviai.
Ministras žurnalistams sakė, kad Europoje situacija dėl koronaviruso keičiasi valandomis, atsiranda vis naujų ribojimų visuomenėms.
„Kaip prezidentas minėjo, viskas priklausys nuo to, kiek visuomenė bus sąmoninga ir sureaguos į raginimus. O raginimas yra vienas ir konkretus – kaip galima mažiau judėti, <...> lankytis viešose vietose, kokios jos bebūtų, kad ir prekybos centrai“, – teigė A. Veryga.
„Dabar yra kritinis momentas. Jeigu mes kaip visuomenė susitelksime ir išgirsime, turime šansą turėti taip vadinamąją plokščią plitimo kreivę. Neturėtumėme didelio piko, bet viskas priklausys nuo to, kaip elgsimės“, – pridūrė jis.
Per Valstybės gynimo tarybos posėdį taip pat buvo pristatytos Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvių tarnybų departamento grėsmių ataskaitos.
Valstybės gynimo taryba yra institucija, svarstanti ir koordinuojanti svarbiausius valstybės gynybos reikalus, įskaitant ir valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimais.
Tarybą sudaro prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas, tarybai vadovauja prezidentas.
