Lietuvoje

2020.02.26 21:14

Andriukaitis: pernai nuo paprasto gripo mirė apie 37 tūkst. žmonių, tačiau jokios panikos, nes tai įprasta

Mindaugas Jackevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2020.02.26 21:14

Kinijoje prasidėjusi koronaviruso infekcija išplito į dešimtis valstybių ir sėja nerimą pasaulyje. Lietuva – ne išimtis. Čia iššluotos medicininės kaukės, sunkumų patiria verslas, dalis žmonių atšaukia keliones į Italiją. Ar Lietuva pasiruošusi koronaviruso atvejams?

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – buvęs Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis.

Dienos tema. Vytenis Andriukaitis: praėjusiais metais nuo gripo Europoje mirė apie 37 tūkst. žmonių, bet panikos nebuvo (su vertimu į gestų k.)

– Pone V. Andriukaiti, Europos Komisijos komisarė šiandien pareiškė, kad naujasis koronavirusas Europai kelia susirūpinimą, bet panikai priežasčių nėra. Ar sutinkate su kolege?

V. Andriukaitis: Tikrai taip. Taip jau atsitiko, kad ji darbą pradeda koronaviruso krizėje, o aš darbą pradėjau ebolos krizėje. Tik atėjau į postą, ir iškart didžiulis nerimas ir didelė grėsmė ebolos katastrofos Vakarų Afrikoje. Tada mes tiesiai vykome į ebolos židinius. Po to man teko visa atsakomybė suvaldyti procesus ir mobilizuoti visus ES pajėgumus, kad mes galėtume įveikti ebolos krizę. Kaip matote, pradžia buvo gąsdinanti, kad nebus vakcinos. Vakcina buvo sukurta. Suvaldėme ebolą per 3 metus. Tiesa, tebėra ebolos židinukų.

– O kaip suvaldysime koronavirusą?

V. Andriukaitis: Manau, lygiai taip pat. Šiuo atveju koronavirusų šeimos sukeltos epidemijos – ne pirmas atvejis. Atsimenate, buvo vadinamasis sunkios respiratorinės ūmios eigos virusas – irgi koronavirusas, vadinamasis SARS, prieš 15 metų. Prieš tai buvo irgi Artimųjų Rytų virusas, irgi tos pačios šeimos. SARS atveju virusas mutavo iš kačių, o šitas vadinamasis MERS virusas – iš kupranugario. Dabar kitas smulkus žinduolis, bet šeima ta pati – koronavirusas. Žinoma, kiekvienu atveju jie turi nežinomybę. Kadangi naujas mutavimo etapas, nauja koronaviruso šeima, nežinoma epidemiologija. Visais atvejais buvo tas pats, bet pažiūrėkite – po kiek laiko situacija buvo suvaldyta. Zikos protrūkis irgi – buvo nežinoma, ką daryti, bet situacija suvaldyta.

– Pone V. Andriukaiti, kaip Lietuva pasiruošusi galimai koronaviruso epidemijai?

V. Andriukaitis: Labai norėčiau Lietuvos žmonėms nusiųsti žinią. Lietuva šiandien yra ES valstybių sandraugos narė. Ji yra bendrame ES krizių valdymo mechanizme. Yra Europos sveikatos krizių skubusis komitetas, kuris veikia, arba Sveikatos apsaugos komitetas. Yra vadinamoji greitoji sekimo, reagavimo, nustatymo sistema visose 27 valstybėse, įskaitant Lietuvą. Yra referentinių laboratorijų tinklas visose valstybėse, įskaitant Lietuvą. Yra Europos užkrečiamų ligų centras, kuris mato, gali Lietuvos atskiras vietas pamatyti, kadangi satelitinė sistema veikia. Labai akivaizdūs dalykai. Yra taip pat kelios agentūros, kurios dirba lygiagrečiai: Europos vaistų agentūra, Europos aviacijos saugos agentūra, kuri dabar valdo visus lėktuvų skrydžius, kurie yra į Europą.

– Niekas neabejoja, kad dirba, tačiau ar tai veiksminga, nes matome, kad plinta?

V. Andriukaitis: Nėra abejonės, kad veiksminga, nes niekas nežino, jeigu to nebūtų, koks būtų plitimo greitis. Žvilgtelėkite dabar prie šitokios intensyvios prekybos, intensyvių žmonių mainų, turizmo. Kinija prieš 20 metų ir Kinija dabar – tai ne tas pats. Kiek laivų, geležinkelių, lėktuvų, ir taip toliau. Kokia yra milžiniška infrastruktūra, ir situacija yra valdoma.

– Sakėte, norite nusiųsti žinią žmonėms. O jūs pats asmeniškai dabar, pavyzdžiui, į Šiaurės Italiją skristumėte?

V. Andriukaitis: Skrisčiau, todėl, kad aš apsiginkluočiau epidemiologiniais duomenimis, gaučiau visą žemėlapį Šiaurės Italijos. Žinočiau, ką reikia daryti, kontaktuočiau su pareigūnais. Jeigu, žinoma, tai būtų sudėtinga komandiruotė.

– O jeigu slidinėjimas?

V. Andriukaitis: Šiuo atveju turbūt nereikėtų rizikuoti. Geriau tada Slovakija ar Slovėnija. Yra kur pakeisti kryptį. Žinoma, kad kitoje Italijos vietoje gali mažėti. Šiuo atveju reikia turėti žinių ir priimti sąmoningą sprendimą. Jeigu tai yra, kaip sakiau, būtina dalykinė komandiruotė, tai turi turėti epidemiologinį žemėlapį, kokios priemonės, kokie rankų dezinfekavimo būdai, kaip daryti su kauke, ko išvengti, kaip dezinfekuoti savo rūbus, kokia aplinka turi būti. Visa tai yra žinoma. Man, žinoma, lengviau kaip medikui ir kaip žmogui, valdžiusiam tas krizes 5 metus. Bet privačioje kelionėje patarimas – nevažiuok, pakeisk kryptį.

– Prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, kuris komandiruotėje JAV. Prezidento manymu, reikėtų nutraukti tokias komandiruotes. Taip pat kritikos sulaukė iš opozicijos ir Saulius Skvernelis, kuris atostogauja. Jis jau pareiškė, kad grįš dieną anksčiau iš atostogų. Jūs jų vietoje būtumėte Lietuvoje pasilikęs ar vykęs atostogų arba į komandiruotę?

V. Andriukaitis: Aišku, žmonės norėtų ir norėjo matyti ir premjero žinią, sveikatos ministro. Nėra abejonės. Juo labiau, kad tai galima buvo padaryti prieš išvykstant, nes ta epidemija juk ne pirmą, ne antrą savaitę. Vadinasi, buvo galima informuoti Lietuvos visuomenę. Kita vertus, yra telefoninis ryšys. Šiaip sveikatos ministro balsas šiandien yra labai reikalingas tiesiog visuomenei nuraminti. Bet nenoriu rinkti ir opozicijos taškų. Žinoma, aš truputį stebėjau prezidento pasisakymą ir galiu pasakyti, kad ne visur jis teisus. Aš pats skridau iš Uzbekistano ir Kazachstano. Reikia pasakyti, kad oro uostuose mane patikrino. Kadangi tos šalys yra arti Kinijos, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas viskas padaryta, kaip turi būti. Išskrendant mes buvome patikrinti ir parskridus.

– „Valstiečių“ ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad reikėtų partijų susitarimą pasirašyti dėl koronaviruso, kad nebūtų skleidžiama dezinformacija ir renkami politiniai taškai. Jūs matote, ar Lietuvai reikėtų dabar politinių partijų susitarimo?

V. Andriukaitis: Šiuo atveju mes Lietuvoje visiškai nuėjome į kažkokią erdvę įvairiausių nacionalinių susitarimų. Kam to reikia? Tiesiog reikia sveiko proto. Išties, ar galima šiandien krauti politinius taškus iš bendros atsakomybės? Pasakykite man, kuri politinė jėga šiandien yra neatsakinga galimos infekcinės infekcijos akivaizdoje? Aš jums pateiksiu pavyzdžius. Nieko nėra skaudžiau kaip Italijos pamoka. Kai man teko būti pozicijoje, atsimenu, Italijoje buvo tymų protrūkis.

Tada mes pasiūlėme Italijos vyriausybei priimti sprendimus išplėsti vakcinavimo kalendorių, ir jie priėmė moksliškai pagrįstus sprendimus ir įvedė privalomą keliautojų. Net 12 skiepų įvedė į sistemą. Tačiau „Penkių žvaigždžių“ politinė partija ir Šiaurės lygos politinė partija žaidė populistinį žaidimą. Jos pakurstė aistras, kad čia yra farmacijos lobizmas, čia yra industrijos pelnas, kad čia yra nesaugios vakcinos, kad apsinuodijama, kad autizmas. Jos paleido begalę melo ir gandų. Juos išrinko. Ir ką jūs manote toliau? Kas atsitiko toliau su žemės ūkio ministru ir su sveikatos ministre? Kai atsisėdo į kėdę, teko pasakyti: „Taip, kolegos, reikia remtis mokslu, o ne gandais.“ Tada subliuško visa jų propaganda, bet tai padarė didelę žalą viešajai nuomonei ir žmonių pasitikėjimui valdžia. Čia tas pats gali atsitikti.

– Pone V. Andriukaiti, kalbant apie paniką, štai jau šluojamos medicininės kaukės iš parduotuvių lentynų, iš vaistinių. Jau skelbiama, kad jų neliko. Pardavinėjama 5–10 kartų brangiau. Dalis žmonių maisto produktų perka. Jūs pats suprantate, kad iki panikos sukėlimo nedidelis tas atstumas?

V. Andriukaitis: Tikrai taip. Vienas iš baisiausių dalykų yra panika. Tikras faktas: kada ebolos protrūkis įvyko, mes stebėjome CNN laidas. Jose buvo galima pastebėti, kad tas pats vaizdas sukasi ir sukasi, ir sukasi, ir sukasi visą parą. Nuvykome į ebolos židinius, žiūrime, kad jie vėl senus vaizdus rodo. Tada pradėjome diskutuoti: „Ką jūs darote?“ Dėl tos klaidingos informacijos šalys neteko begalės investicijų, jas paliko pramonės atstovai, jas paliko turizmo sektorius. Ekonominis augimas nuo +6,8 proc. nukrito iki -18 proc. Liberijoje.

– Su koronavirusu gali būti panašiai? Verslas taip pat jaučia rezultatus.

V. Andriukaitis: Neabejotinai. Kinijos ekonominė dinamika yra juntama. Kinija – ne Liberija. Kinija – milžiniškas globalus žaidėjas. Jos ekonominis sudrebėjimas gali sukelti atgarsius visur ir kiekvienai ES valstybei. Tikrai taip. Todėl panikos problema, klaidingų žinių, baimės susiejimas neturi jokio pagrindo. Pasižiūrėkime šiandien į ES – yra 340 atvejų.

– ES mastu, jūs norite pasakyti, nedaug?

V. Andriukaitis: 340 atvejų, 500 milijonų gyvybių. Ar jūs galite įsivaizduoti dabar, kiek yra iš viso pasaulyje šiandien atvejų? 81 tūkstantis. Iš jų 79 tūkst. – būtent Kinijoje, 1 000 – Pietų Korėjoje ir keli šimtai ES. Daugiausia tas židinys Italijoje, visur kitur – po vieną, po du, po keliolika. Dabar klausimas: ar žinote, kiek šiandien serga paprastu gripu? Praėjusiais metais nuo paprasto gripo mirė apie 37 tūkst. žmonių Europoje.

– Tai gerokai daugiau, negu dabar nuo koronaviruso?

V. Andriukaitis: Taip. Bet jokių žinučių, jokios baimės, jokio ekonominio susitraukimo, todėl, kad tai įprasta. Jeigu pradėtume taip pat sėti tokią žinią: šiandien nuo gripo mirė tiek, tiek nuo naujojo gripo mirė, bet neaiškindami? Paskleistume dar vieną paniką.