LRT FAKTAI
Vilniaus oro uostas

Lietuvoje

2020.02.13 14:01

LRT FAKTAI. Ką Vilniuje veikia Prigožino lėktuvas ir ar tai gali sukelti problemų Lietuvai?

Jurga Bakaitė, LRT.lt 2020.02.13 14:01

Vilniuje nusileidus lėktuvui, priklausančiam JAV Iždo departamento sankcijų sąraše esančiam Jevgenijui Prigožinui, Lietuvoje kilo diskusijos, ar šis įvykis gali pakenkti Lietuvos įmonėms bei santykiams su JAV.

J. Prigožinas – žinomas įtakingas Rusijos politikoje verslininkas, siejamas su privačia karine bendrove „Wagner“, įsitraukusia į konfliktus Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Ukrainoje. Į JAV sankcijų sąrašą Prigožinas, o taip pat ir jo lėktuvai ir net jachta pateko dėl finansuojamos „trolių fermos“ kišimosi į JAV kadencijos vidurio rinkimus 2018 metais internete skleidžiant netikrą informaciją, taip pat sąsajų su konfliktu Ukrainoje. LRT FAKTAI aiškinasi, ką Vilniuje veikia šis lėktuvas ir kokių pasekmių tai gali turėti Lietuvai, kurioje, pasak žiniasklaidos, ne pirmą kartą leidžiasi ir yra remontuojamas šiam Rusijos veikėjui priklausantis lėktuvas.

Kaltinimus vadina pasakomis

Nerimą dėl situacijos šią savaitę išsakė politikos apžvalgininkai ir Seimo nariai.

„Priimdama taisyti šį lėktuvą, Lietuva, kaip valstybė, iš esmės tapo J. Prigožino bendrininke, net jei netiesiogine“, – sekmadienį „Facebooke“ rašė Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Marius Laurinavičius. Jis ragino įgyvendinti sisteminius pokyčius, kad ateityje tokia situacija nesikartotų.

Apžvalgininkas sulaukė Gedimino Žiemelio, AB „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininko atsakymo, leidžiančio suprasti, kad kaltinimai Lietuvai ir jos įmonėms vykdant neteisėtą ar galinčią pakenkti veiklą yra klaidinantys.

„Juk jeigu lėktuvui yra banas (draudimas – LRT) – visų pirma jam nusileisti turėtų neleisti oro uosto ir navigacinės tarnybos. Mes turime JAV investuotojus ir esame pilnai prižiūrimi – todėl iki tol buvę straipsniai ir ši Laurinavičiaus pasaka jau yra JAV investuotojų teisinio nagrinėjimo akiratyje“, – rašė G. Žiemelis (kalba taisyta – LRT).

Dėl to, kad įmonės atstovai sureagavo viešojoje erdvėje, buvo iškelta versija, kad būtent „Avia Solutions Group“ priklausanti įmonė gali teikti remonto paslaugas Vilniuje nusileidusiam lėktuvui. Ji taip pat teikė remonto paslaugas 2018 m. nusileidusiam kitam J. Prigožino orlaiviui.

Tuo tarpu Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir pasiūlė įvertinti galimybę uždrausti J. Prigožinui ir jo lėktuvams leistis Lietuvoje, taip pat inicijuoti jo įtraukimą į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą, o į Lietuvą atskridusį lėktuvą areštuoti.

Įmonė kaltinimus vadina spekuliacijomis

LRT FAKTAI kalbintų aviacijos specialistų teigimu, „Avia Solutions Group“ įmonės yra tarp realiausių pretendentų remontuoti lėktuvą, nes turi ir techninę bazę dirbti su „Hawker 800“ orlaiviais, ir sertifikatą dirbti su Kaimanų salose įregistruotu lėktuvu. Šios įmonės – AB „FL Technics“ ir UAB „Jet Maintenance Solutions“, pastarosios profilis yra artimiausias tokioms paslaugoms.

„Avia Solutions Group“ Direktorių tarybos narys, buvęs diplomatas Vygaudas Ušackas komentuoti situaciją atsisakė. Tuo tarpu įmonės atstovė Vilma Vaitiekūnaitė kalbas, jog tik „Avia Solutions Group“ gali teikti paslaugas J. Prigožino lėktuvui, pavadino spekuliacijomis.

„Mūsų įmonė su juo [lėktuvu VP-CSP] nedirba, ir nedirbo, mes atsisakėme dirbti <...> neketiname to daryti, nes pas mus įdiegtos procedūros, kur kiekvienas klientas ir kiekvienas tiekėjas yra tikrinamas. Išleidome obligacijų emisiją, net nekalbant apie tai, esame po labai griežtomis tarptautinėmis jurisdikcijomis, kur negalime leisti dirbti su sankcijiniais klientais. Mes to nedarome, nes branginame savo verslą ir rizikuoti tokiais dalykais negalime dėl vieno užsakymo“, – sakė ji.

„Mes nesame vienintelė įmonė, kuri galėtų aptarnauti šitą orlaivį Vilniaus oro uoste, yra kita įmonė, kuri specializuojasi tik tokių orlaivių remonte“, – aiškino V. Vaitiekūnaitė.

Kas remontuoja lėktuvą?

Tačiau kaip patvirtino VšĮ Transporto kompetencijų agentūros Orlaivių skyriaus vadovas Vidmantas Plėta, nė viena kita orlaivių techninės priežiūros įmonė neturi reikiamų leidimų dirbti su „Hawker 800B“ orlaiviu.

Kita įmonė, įvardijama kaip galinti dirbti su tokio tipo lėktuvais, UAB „Charter Jets“, paneigė tokią galimybę, sakydama, kad neturi licencijų dirbti būtent su šio tipo – „Hawker 800B“ – orlaiviu. Kad nedirba su J. Prigožino lėktuvu, patvirtino ir kitos Lietuvos įmonės, esančios oficialiame orlaivių techninės priežiūros organizacijų sąraše.

Pasak ne vieno aviacijos eksperto, teoriškai įmanomas variantas, jog lėktuvas Vilniaus oro uoste tiesiog stovi, nes parkavimasis čia pigesnis nei kituose oro uostuose. Taip pat įmanoma, jog šiuo metu keičiasi lėktuvo savininkas.

Tačiau tai, kad lėktuvas atskrido būtent remontui, jau savaitgalį patvirtino Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis LRT FAKTAI patvirtino, kad tokia informacija pasiekė tarnybos pareigūnus, dirbančius oro uoste.

Ar JAV sankcijos gali pasiekti Lietuvą?

Net jei ir sankcijų sąraše esantis lėktuvas Vilniuje nėra remontuojamas, o tik stovi, sąskaitas už paslaugas išrašo ir pajamas gauna būtent Lietuvos juridiniai asmenys, konkrečiai Vilniaus oro uostas ir aptarnavimo operacijas atliekančios įmonės.

Tai patvirtino ir Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas. Tačiau, jo teigimu, oro uostas nesprendžia dėl to, ar jam priimti lėktuvą, jei taikomos sankcijos.

„Oro uostai nėra institucijos, kurios interpretuoja teisės aktus. Mes vadovaujamės pagal tai, kokie leidimai ir kokie įpareigojimai yra suteikti iš valstybinių priežiūros institucijų. <...> Sekame kiekvieną informaciją, bet esame iš esmės infrastruktūros objektai, kurie vykdo tam tikrus reikalavimus“, – aiškino jis.

Lėktuvas priklauso Kaimanų salose veikiančiai kompanijai, kuri JAV Iždo departamento yra pripažinta materialiai susijusia su J. Prigožinu. Ši institucija aiškiai įspėja apie grėsmes, kylančias teikiant paslaugas lėktuvui.

„Toliau aptarnaudami [transporto priemones], paslaugų tiekėjai rizikuoja prisidėti arba palaikyti Prigožino nusikalstamas veiklas ir jiems ateityje gali būti taikomos sankcijos“, – teigiama JAV Iždo departamento pranešime.

JAV Iždo departamento sankcijų sąrašas nurodo, kad J. Prigožinas, o taip pat ir konkretus lėktuvas VP-CSP patenka į tris sankcijų programas: dėl Rusijos įsitraukimo į konfliktą Ukrainoje, dėl kibernetinių grėsmių JAV ir dėl kišimosi į rinkimų rezultatus.

Gali grėsti antrinės sankcijos

JAV ambasada Vilniuje teigė, kad klausimo, ar rizikuoja Lietuvos įmonės, turinčios ryšių su J. Prigožinu, šiuo metu nekomentuoja.

Kaip LRT FAKTAI aiškino advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ partneris dr. Rimantas Daujotas, sankcijos reiškia, kad JAV piliečiams ir bendrovėms draudžiama sudaryti bet kokius su sąraše nurodytais asmenimis ar turtu susijusius sandorius. „Sankcijomis areštuojamas visas sąraše nurodytas turtas, įskaitant identifikuotus orlaivius ir laivus, iškart kuomet toks turtas atsiduria JAV piliečių ar bendrovių žinioje“, – sakė teisininkas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija į paklausimą, ar Lietuvos įmonės rizikuoja, sudarydamos finansinius sandorius su Prigožino turtu siejamomis įmonėmis, atsakė, kad jiems gali būti taikomos antrinės sankcijos.

Kaip nurodo JAV Iždo departamentas, antrinės sankcijos gali būti taikomos tuo atveju, jei įvykdomas „reikšmingas“ sandoris arba sandoriai.

„Antrinėmis sankcijomis“ šalis (šiuo atveju JAV) gali uždrausti kitų šalių (pvz. Lietuvos) įmonėms ir asmenims vykdyti komercinius sandorius su JAV piliečiais ir įmonėmis, užkirsti kelią jų ekonominiams santykiams su šalimi.

Paprastai tariant, JAV gali nuspręsti įtraukti asmenis ar įmones iš trečiųjų šalių į juodąjį sąrašą, jei jos vykdo pastovius ir didelius sandorius su JAV sankcionuotais asmenimis ar įmonėmis“, – komentavo R. Daujotas. Jo teigimu, JAV įmonės turėtų pagrindą atsisakyti dirbti su „juodajame sąraše“ esančiomis įmonėmis, nutraukti sutartis, nebūtų galima dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Teisininkas sakė, kad šiuo atveju nereikėtų įsivaizduoti drastiškų priemonių, kaip turto areštas, suėmimai ir deportacijos.

„[Jiems] atsirasti reikėtų dar ir papildomų veiksnių, kaip pvz. nelegalių veiksmų ar neigiamų teismų sprendimų ir pan.“, – sakė R. Daujotas.

URM žiniomis, antrinės sankcijos iki šiol nebuvo pritaikytos Lietuvos įmonėms ar asmenims.

„URM duomenimis, JAV sankcijų sąrašuose Lietuvos juridinių ir/ar fizinių asmenų nėra, o antrinės sankcijos gali būti pritaikytos atskirais atvejais, JAV institucijoms nustačius pagrindą tokių sankcijų taikymui“, – teigiama atsiųstame atsakyme.

„Pavojingas žaidimas“

Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje valdybos pirmininkas Tadas Vizgirda atvejį, kai įmonės bendradarbiauja su JAV, Lietuvos sąjungininkės, sankcijų sąraše esančiu asmeniu, LRT FAKTAI įvardijo kaip „pavojingą žaidimą“. Jo teigimu, tai ypač svarbu šiuo metu vykstant ekonominėms deryboms tarp JAV ir ES.

Paklaustas, ar atsiradusios diskusijos dėl J. Prigožino lėktuvo gali klaidinti JAV investuotojus, T. Vizgirda atsakė neigiamai. Jo nuomone, būtų nepalyginamai blogiau, jei šis atvejis iškiltų pirmiausiai ne Lietuvos, o JAV žiniasklaidoje, o tai, kad sandoris yra nedidelis, nesumažina jo sudarymo reikšmės – esą šis atsitikimas, nors ir nesulaukdamas JAV atsako šiandien, jis galėtų būti prikišamas Lietuvai ateityje, susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms.

Pritaikius sankcijas, latviai pasitaisė žaibiškai

Lietuvai artimiausias JAV sankcijų taikymo pavyzdys yra Ventspilio mero Aivaro Lembergo ir Ventspilio uosto istorija.

A. Lembergas, kuris mero postą užima jau ketvirtą dešimtmetį – nuo 1988-ųjų ir tuo pralenkia bet kurio Lietuvos miesto merą, į JAV sankcijų sąrašą pateko gruodžio pradžioje. Kartu su juo į sąrašą buvo įtraukta ir Venspilio uosto direkcija, kuriai jis vadovavo.

Latvijos įmonės ir pats Lembergas pateko į taip vadinamą Magnitskio sąrašą, kaltinant oligarchą korupcija, pinigų klastojimu ir piktaudžiavimu valdžia.

Kaip LRT FAKTAI teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas, Latvijos uostui tai turėjo drastiškų pasekmių – sausio mėnesio rodikliai krito 47 procentais. Pasak jo, tik staigi Latvijos valdžios ir diplomatijos reakcija lėmė, kad vos per 9 dienas A. Lembergas buvo nušalintas nuo pareigų uoste ir JAV greitai išbraukė įmonę iš sankcijų sąrašo, pagirdama Latvijos veiksmus.

Priemonių imtis gali priversti JAV diplomatija

Tačiau JAV sankcijų suprasti nereikėtų kaip vieno sąrašo. Jis yra suskirstytas į keliasdešimt programų skirtingoms problemoms ir valstybėms, specialistai teigia, kad jos atspindi skirtingas užsienio politikos sritis ir dėl to sankcijos gali pasireikšti nevienodai.

Pavyzdžiui, sankcijų sąraše dėl paramos terorizmui ir Sirijos režimui jau nuo 2011-ųjų yra Irano avialinijos „Mahan Air“, tačiau į Europos oro uostus jos sėkmingai skraidė, nors JAV ir reiškė pastabas, panašiai, kaip ir Lietuvos atveju, ragindama neteikti paslaugų šioms avialinijoms. Tik 2019-aisiais, po prezidento Donaldo Trumpo kampanijos prieš Iraną, apie skrydžių nutraukimą pranešė aukščiausio lygio Europos šalių vadovai.

Teisininko R. Daujoto teigimu, inicijuoti sankcijų įvedimą J. Prigožinui ES mastu Lietuvai įmanoma, nors tai ir sudėtinga procedūra.

„Lietuvos atstovai turi visas galimybes inicijuoti naujų ES sankcijų priėmimą pagal ES nustatytą procedūrą. Jiems „tereikėtų“ įtikinti ES Vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris tuomet teiktų pasiūlymą ES Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) Tarybai, kuri turėtų vieningai priimti tokį sprendimą. Kadangi šiuo atveju kalbėtume apie turto įšaldymą ir (arba) kitų rūšių ekonominės ir (arba) finansines sankcijas, tokios priemonės turi būti įgyvendinamos Tarybos reglamentu, kas reiškia dar sudėtingesnę ir ilgesnę procedūrą.

Vis dėlto, ES iki šiol nebuvo iniciatyvų taikyti sankcijų susijusių su 2016 m. JAV prezidento rinkimais, todėl, praėjus jau gana ilgam laiko tarpui, sunku matyti kokie argumentai įtikintų ES svarstyti tokių sankcijų įvedimą dabar“, – sakė teisininkas. Jis priminė, kad JAV ir ES sankcijų politika yra prieštaringa, kaip kad prekybos su Iranu ar Nord Stream 2 dujotiekio statybos klausimu.

2017 metais Lietuvos Seimas dauguma, o kartu ir kelios kitos valstybės priėmė Magnickio įstatymą, remiantis analogišku JAV Senato priimtu dokumentu.

Vienpusiška ir šališka informacija

Nors G. Žiemelis teisingai teigia, kad Lietuvoje nedraudžiama leistis J. Prigožino lėktuvui, nėra teisinga manyti, jog diplomatiniu atžvilgiu tai nereikšmingas įvykis.

JAV institucijos yra įspėjusios dėl paslaugų tiekimo ir leidimo leistis išdavimo šiam lėktuvui rizikingumo. Lietuvos įmonėms, vykdančioms „reikšmingus“ sandorius, gali grėsti antrinės sankcijos; nors jų taikymas sudėtingesnis, jos gali būti pritaikytos individualiais atvejais. Taip pat pabrėžiama, kad sankcijų nesilaikymas yra ir simbolinę diplomatinę reikšmę turinti pozicija, galinti pakenkti Lietuvos reputacijai ateityje. Kaip parodė kitų sankcijų pavyzdžiai, Europos valstybės gali nuspręsti laikytis JAV sankcijų savanoriškai.

Taip pat paaiškėjo, kad tik „Avia Solutions Group“ įmonės gali teikti remonto paslaugas tokio tipo lėktuvui. Įmonė paneigė kalbas, kad ji dirba su šiuo orlaiviu.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra