Lietuvoje

2020.01.08 18:28

VDU profesorė: matau politikų pataikavimą ir pasidavimą Katalikų bažnyčios lobizmui

LRT tyrimo komentarai
Živilė Kropaitė, Jurgita Čeponytė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2020.01.08 18:28

„Ar iš tiesų Katalikų bažnyčia yra valstybė, ir ar politikas turi ir gali užimti Katalikų bažnyčiai palankią poziciją ir ją išimtinai remti?“ – LRT RADIJO laidoje klausia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė, sociologė ir religijotyrininkė Milda Ališauskienė.

Bažnyčios kanonas sako, kad kunigas negali siekti finansinės naudos sau ar kitiems, o štai kiekvienos akcinės bendrovės įstatuose rašomas sakinys: siekti naudos akcininkams. Kiek verslo yra bažnyčioje, o bažnyčios – versle?

VDU profesorė, sociologė ir religijotyrininkė M. Ališauskienė tikina, kad LRT Tyrimų skyrius palietė kompleksinę situaciją, kurioje susipina verslo santykiai, nevyriausybinių organizacijų sektorius, Katalikų bažnyčia ir Lietuvos politinis gyvenimas.

„Visa tai yra persipynę. Aš matau nelygias galimybes veikti nevyriausybinėms organizacijoms ir tame tarpe toms, kurios yra religinės organizacijos. Matau skirtingas galimybes veikti bažnyčiai priklausančiam verslui ir verslui, nepriklausančiam bažnyčiai. Matau politikų pataikavimą ir pasidavimą Katalikų bažnyčios lobizmui“, – sako sociologė.

Kad Katalikų bažnyčia užsiima lobizmu, pasak religijotyrininkės, yra visai normalus procesas. „Tačiau čia kyla klausimas, kaip Lietuvos politikai suvokia valstybę. Ar Katalikų bažnyčia jiems yra lygi valstybei?, – viešai į šalies politikus kreipiasi VDU profesorė. – Iš politikų sprendimų atrodo, kad bažnyčios pozicija atitinka valstybės poziciją. Tai gi, vėl keliu klausimą: ar iš tiesų Katalikų bažnyčia yra valstybė, ir ar politikas turi ir gali užimti Katalikų bažnyčiai palankią poziciją ir ją išimtinai remti?“.

Portalo Bernardinai.lt tekstų autorė Toma Bružaitė sako, kad, vertinant nevyriausybinių organizacijų veiklą, reiktų didinti skaidrumą. Pasak jos, skaidrumo reikia ir bažnyčiai.

M. Ališauskienė šioje situacijoje sako matanti dvilypę situaciją. „Viena vertus Katalikų bažnyčia lyg ir nori būti nevyriausybine organizacija, bet kita vertus ji turi išskirtines sąlygas, palyginti su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Turiu omenyje pačias startines pozicijas – jei į šoną atidėtume visas emocijas ir sentimentus, tai Katalikų bažnyčia turi visai kitas startines pozicijas, negu eilinė nevyriausybinė organizacija, kuri verslą pradeda nuo nulio“, – įsitikinusi VDU profesorė.

Net ir tas pats turto valdymas, pasak jos, kurį turi Katalikų bažnyčia, yra „apmokestintas kitaip ar net visai neapmokestintas“. „Yra galimybė išvengti mokesčių vien dėl tų valstybės ir bažnyčios nustatytų santykių, – sako M. Ališauskienė. – Tuo tarpu nevyriausybinėms organizacijoms tos startinės pozicijos yra visiškai kitokios. Sulygindami bažnyčią nevyriausybinių organizacijų sektoriuje, tą sektorių mes labai stipriai išbalansuojame. Jame atsiranda labai stiprus žaidėjas su dideliais finansiniais pajėgumais, kuris turi išskirtines sąlygas turintį verslą. Tokiu atveju nevyriausybininkai lieka dar sykį nuskurdinti“.

T. Bružaitė sako, kad šiuo atveju bažnyčios vienu vienetu vadinti negalime, mat čia kalba eina apie administracijos reikalus. „Kiekviena parapija, kiekviena vyskupija, kiekviena organizacija yra visiškai atskiras vienetas, – teigia tekstų autorė. – Tai, kad bažnyčia kokioje nors vyskupijoje turi kokį tai turtą, tai nereiškia, kad kitos vyskupijos kokia tai organizacija taip pat turės geras startines pozicijas savo veiklai“.

M. Ališauskienė tikina nesutinkanti su T. Bružaitės teiginiais ir sako, kad nepaisant to, jog bažnyčia yra pasiskirsčiusi į įvairias teritorijas, vis dėl to tai yra centralizuota organizacija. „Yra ir tam tikri finansiniai padalijimai, ir išlaikymas, nes bažnyčia įsipareigoja išlaikyti parapijas, tad jei kokiai parapijai lėšų pritrūktų, centras tikrai padėtų“, – neabejoja VDU profesorė.

Plačiau apie LRT tyrimą – radijo įraše ir publikacijoje

Parengė Vismantas Žuklevičius


Taip pat skaitykite