Lietuvoje

2019.12.18 11:55

Viktorija Daujotytė apie iškeliavusį Arvydą Šliogerį: nepažinau daugiau tokio lygio žmonių

atnaujinta 13.05
Gintarė Micevičiūtė, LRT.lt, LRT RADIJAS, BNS2019.12.18 11:55

Trečiadienį netekus vieno produktyviausių Lietuvos filosofų Arvydo Šliogerio, jo bendražygiai dalijasi prisiminimais ir labiausiai įsirėžusiomis jo idėjomis.

Literatūros tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Viktorija Daujotytė bandydama suvokti šią didelę netektį, galvoja apie dvi svarbias filosofo mintis.

„Pirmoji: „Ne mąstymo rezultatai, o pati mąstymo įtampa atveria būties pilnatvę.“ Nepažinau daugiau tokio lygio žmonių, kurių sąmonėje budėtų atsiskleisdama, vis naujai pasirodydama be galo intensyvi mąstymo įtampa.

Antroji – jo mąstymas apie tylą. Iš tiesų būdavo tokių valandų ir laiko, kai Arvydas daug rašė, vadinasi turėjo labai daug kalbos, bet ir tada jis galvojo apie tylą. Ir galvojo, kad būtis, kiek tai įmanoma, atsiskleidžia tik tyloje ir toje tyloje, kuri yra prieš kalbą, o labiausiai – jau po kalbos.

Būdamas didžiausias lietuvių, tikiuosi ne tik lietuvių, kalbos filosofas Arvydas Šliogeris lieka ir tylos filosofas“, – portalui LRT.lt sako V. Daujotytė.

V. Daujotytė A. Šliogerį pažinojo gana didelę gyvenimo dalį.

„Tai buvo universiteto gyvenimas nuo doktorantūros iki profesorystės. Teko kartu apie daug ką mąstyti, reaguoti į knygas, mintis. Visada galvojau, kad einu tarsi greta, bet gerokai atsilikusi, nes Arvydas Šliogeris yra ta mūsų pirmaujanti humanitarinė mintis, kuri skina kelią kitiems, bandantiems eiti ir nepajėgiantiems eiti tuo pačiu žingsniu“, – prisiminimais dalijasi V. Daujotytė ir didžiuojasi, kad jai teko neeilinė patirtis susitikti su išskirtiniu, autentišku filosofu.

Be pykčio. Filotopijos terminą sumanęs Arvydas Šliogeris: kuo daugiau tautų įvairovės – tuo daugiau kūrybiškumo

„Tai didelė retenybė ir nereikės daug laiko, kad mąstantys žmonės galėtų suvokti, kad Arvydas Šliogeris priklausė ne tik Lietuvos filosofijos tradicijai, bet ir aukštajai klasikinei Europos filosofijos tradicijai ir linijai. Sakydama aukštai, turiu omenyje vertybinį žmogaus mąstymą, vertikalės jutimą. Žmogus turi gyventi taip, lyg Dievas būtų, nors jam ir nelemta sužinoti, ar jis yra. Manau, kad Arvydui Šliogeriui savo maksimumą yra pasisekę įgyvendinti“, – bičiulį ir bendražygį prisimena V. Daujotytė.

Diplomatas Vytautas Ališauskas, prisimindamas A. Šliogerį, LRT RADIJUI teigė, kad tai vienas iš nedaugelio, drįsusių mąstyti autentiškai, nuosekliai ir kalbėti taip, kaip suvokia gyvenimą bei didžiąją visumą, kurioje esame.

„Pirmiausia, aš pasakyčiau, kad tai buvo filosofas, vienas iš nedaugelio žmonių, kuris drįso autentiškai mąstyti. Neprisiskirti kažkokiai tai mokyklai, kokiems nors autoritetams, bet tiesiog mąstyti nuosekliai, bandyti kalbėti taip, kaip suvokia gyvenimą, kaip suvokia būti ir tą didžiąją visumą, kurioje esame“, – apie A. Šliogerį prisiminimais pasidalijo V. Ališauskas.

„Antras dalykas, tai žmogus, kuris sugebėjo išsakyti tai, ką mąsto. Galėjo A. Šliogeris patikti ar nepatikti kaip filosofas, bet tai buvo vienas iš nedaugelio žmonių, pavyzdžiui, šalia Antano Maceinos, kurie formavo mūsų filosofinį kalbėjimą, mūsų galimybę kalbėti lietuviškai ir filosofiškai tuo pačiu metu“, – LRT RADIJUI pridūrė V. Ališauskas.

Savo mintimis su LRT RADIJU pasidalijo filosofas Gintautas Mažeikis, pabrėžė originalų A. Šliogerio mąstymą.

„Jo paties samprotavimai yra labai originalūs. Jis pats sukuria savo filosofinę viziją. Jis yra poetas filosofijoje. Rašo originalius tekstus, kuria naujadarus. Labai giliai jaučia lietuvių filosofinę kalbą. <...>

Jo svarbiausia, ko gero, tema yra „Niekis ir esmas“, kas yra ir ko nėra. Labai atsakingai ir kritiškai į tai žiūrėti. Žvelgti iš savo paties būties, iš mūsų čia buvimo, ta filosofinė būsena mąstyti esmą ir nieką, esatį ir tai, ko nėra, ar tai, kas mums pasirodo tik simuliakriniais ir apgaulingais pavidalais. Tai, mąstydamas šį dalyką, jis tą darė labai atsakingai ir jau įžengdavo į pilietinę sritį arba tai, ką pavadintume viešųjų intelektualų veikla, tai, kas yra kritiška, kas yra atsakinga“, – sakė filosofas.

G. Mažeikis paminėjo ir aktyvią A. Šliogerio visuomeninę veiklą.

„Jis nuo pat pradžių dalyvauja Sąjūdžio veikloje, vėliau dalyvauja įkuriant liberalų partiją ir apskritai liberalųjį judėjimą. Jis po to dar pagrindžia ir inicijuoja konservatorišką judėjimą, konservatoriškas mintis. Daug vertė, bendradarbiavo su Atviros Lietuvos fondu. Vertė į lietuvių kalbą daug garsių filosofijos kūrinių“, – sakė filosofas.

Be pykčio. Dvi skirtingas Lietuvas matęs filosofas Arvydas Šliogeris: virtualioji man – šlykšti ir bjauri

Akademikas, net giliu sovietmečiu gynęs lietuviškąją tapatybę

Profesorius A. Šliogeris buvo drąsus mąstytojas, nepakentęs prisitaikėliškumo, net giliu sovietmečiu puoselėjęs lietuviškąją tapatybę ir Vakarų filosofines idėjas, BNS pasakojo jo kolegos.

„Tokių žmonių buvimas kartais atrodo toks neįtikėtinas, beveik stebuklingas, kad tik tai gali paliudyti, kad apskritai pasaulis yra ne beprotnamis ir jame verta gyventi. Jo darbai, o dabar – ir atminimas, tikiuosi, padės mums, mūsų visuomenei, gyventi labai ilgai“, – sakė filosofas, politikas Vytautas Radžvilas.

V. Radžvilas prisiminė, kad jo, tuomet studento, pažintis su A. Šliogeriu tapo įvykiu, paveikusiu visą tolesnį gyvenimą: šio filosofo darbai ir idėjos net giliu sovietmečiu, pasak jo, buvo nukreiptos į siekį atkurti Lietuvos valstybę.

„A. Šliogeris priklausė prie tos iš tikrųjų ne tokios gausios, kaip mes šiandien esame linkę teigti, grupelės žmonių, kurie net ir sunkiausiais okupacijos metais gynė lietuviškąją tapatybę ir atkūrinėjo lietuviškosios filosofijos tradiciją“, – sakė V. Radžvilas.

„Visi suprato, kad viso šio darbo prasmė yra nukreipta į tikslą, kuris galbūt yra tolimas, galbūt negreitai bus pasiektas, bet tas tikslas įprasmina viską: mes ruošėmės pirma pasitaikiusia proga atkurti šitą valstybę“, – kalbėjo jis.

Jis prisiminė, kad A. Šliogerio paskaitose buvo galima užmiršti, kokioje šalyje ir kokiomis sąlygomis gyveni, jose buvo studijuojami iškiliausi Vakarų Europos filosofai.

„Gyvenome dviejuose pasauliuose ir šiandien daugeliui žmonių net sunku patikėti, kad mes tuo metu jau buvome Vakarų žmonės“, – sakė V. Radžvilas.

Politinio kalinio šeimoje augęs V. Radžvilas prisimena, jog pradėjęs dirbti universitete sulaukė partinės organizacijos sekretoriaus dėmesio, pradėjusio raginti jį stoti į komunistų partiją ir A. Šliogerio užtarimo dėka to išvengęs.

„Tyliai paprašiau Arvydo, kad šitą klausimą, jis rastų pretekstą, ir „numuilintų“. Jis tai padarė, net porą metų sugebėjo pasakyti, kad dar tas Radžvilas truputėlį galvoja ir šitaip buvo sulaukta Sąjūdžio“, – kalbėjo filosofas.

„Šie iš pirmo žvilgsnio nedideli, pašaliniams dažnai visiškai nepastebimi darbai, jie keitė daugybės žmonių likimus“, – pabrėžė V. Radžvilas.

Vėlesniais metais A. Šliogeris, pasak V. Radžvilo, buvo atviro kalbėjimo ir pilietiškumo pavyzdys, vadinęs dalykus tikraisiais vardais, nepaisydamas aplinkinių priekaištų ir kalbėjęs apie tiesą, net jei ji buvo sunki.

„A. Šliogeris šiuo atžvilgiu buvo nepaprastai drąsus žmogus“, – sakė V. Radžvilas.

Lietuvos mokslų akademijos prezidento vyriausioji referentė Vita Žilinskaitė naujienų portalui LRT.lt sakė, kad akademijai apie netektį buvo pranešta trečiadienį.

Pirminiais duomenimis, 75-erių A. Šliogeriui sustojo širdis.

A. Šliogeris buvo Lietuvos filosofas, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, filosofinių tekstų vertėjas, eseistas, 1992 metais gavęs Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, 2010 m. – Lietuvos mokslo premiją.

Nuo 2007 m. profesorius A. Šliogeris buvo Lietuvos mokslų akademijos narys. Jis taip pat buvo vienas iš Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų, Vilniaus universiteto Filosofijos katedros vedėjas.

Filosofas yra tokių veikalų kaip „Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas“ „Daiktas ir menas: Du meno kūrinio ontologijos etiudai“, „Būtis ir pasaulis: Tyliojo gyvenimo fragmentai“, „Sietuvos: Eseistikos rinktinė“, „Post scriptum: Iš filosofinių dienoraščių“, „Konservatoriaus išpažintys: 1988–1994 metų tekstai“, „Kas yra filosofija“, „Bulvės metafizika“ „Lietuviškosios paraštės“, „Kasdienybės metafizika: iš filosofo dienoraščių“ ir kt. autorius, taip pat išvertęs daug užsienio autorių kūrinių.

Taip pat skaitykite

Be pykčio. Leonidui Donskiui mokytoju tapęs Arvydas Šliogeris: mane stebina vienas dalykas – žmonės nori išversti savo vidurius
Be pykčio. Dvi skirtingas Lietuvas matęs filosofas Arvydas Šliogeris: virtualioji man – šlykšti ir bjauri
Be pykčio. Filotopijos terminą sumanęs Arvydas Šliogeris: kuo daugiau tautų įvairovės – tuo daugiau kūrybiškumo
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt