Lietuvoje

2019.12.06 13:10

Skola atiduota, bet advokatai nežada nurimti – bylų skaičius Lietuvoje yra nežmoniškai didelis

atnaujinta 13.27
Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.12.06 13:10

Profesinę šventę minintys advokatai džiaugiasi, kad valstybė galiausiai grąžino jiems beveik milijoną eurų siekiančias skolas, tačiau ragina nesustoti. Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė tikina, jog būtina ne tik kuo greičiau imtis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (VGTP) reformos, bet ir mažinti bylų skaičių Lietuvoje, mat advokatų darbo krūvis yra milžiniškas.

Penktadienį advokatai Vilniuje surengė protesto eiseną. Gedimino prospektu žygiavo keli šimtai advokatų, kurie ne tik minėjo profesinę šventę, bet ir siekė Teisingumo ministerijai priminti apie jos pažadus reformuoti VGTP. Eisena baigėsi prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti, kur advokatai padėjo vainiką.

Eisenoje dalyvavęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė tvirtino, kad advokatai su teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi dėl VGPT sistemos reformos diskutuoja nuo birželio mėnesio. Jo teigimu, panašu, kad pagaliau pavyko surasti bendrą sutarimą.

„Mes pritariame, kad reforma turi būti įgyvendinta per kitų metų pirmąjį pusmetį, kad mes turime pasiekti visai kitus efektyvumo rodiklius, ir mums atrodo, kad ministras turi realią galimybę tai padaryti“, – žurnalistams sakė I. Vėgėlė.

Anot jo, įstatymo projektai dėl VGPT reformos jau nagrinėjami Vyriausybėje, tačiau to, kaip teigė I. Vėgėlė, neužtenka.

„Pritariame, kad nuo to reikia pradėti, bet valstybės garantuojama teisinė pagalba turėtų būti žymiai platesnė, reikia didesnio efektyvumo, reikia mažinti bylų skaičių, kuris Lietuvoje yra nežmoniškai didelis, jis yra kartais didesnis negu, pavyzdžiui, Latvijoje ar Estijoje. Tada atsirastų galimybė didinti darbo užmokestį advokatams, numatant didesnį valandinį advokatų darbo įkainį, atsirastų galimybė teikti visai kitokios kokybės paslaugas“, – aiškino advokatas.

Pasak jo, itin didelis susikaupusių bylų skaičius susijęs su tuo, kad valstybė skiria advokatus socialiai remtiniems asmenims. Tiesa, kaip teigė I. Vėgėlė, nei valdžios atstovai, nei advokatai nemano, kad reikėtų keisti kriterijus, dėl kurių sumažėtų galimybės socialiai remtiniems asmenims gauti teisinę pagalbą. Anot jo, bylų susikaupę labai daug dėl baudžiamųjų bylų specifikos.

„Bylos iškėlimo stadija, suėmimai, suėmimų pratęsimas, asmens sulaikymas, apklausa. Dalis procesų reguliuojama Europos Sąjungos teisės aktais ir tą dalį mes privalome įgyvendinti, bet kita dalis gali būti perteklinė ir čia yra didelė galimybė keistis“, – dėstė advokatų atstovas.

„Iš kitos pusės, Vyriausybė ir Seimas pastaruosius dvejus ar trejus metus didino teisinės pagalbos apimtį – atsirado privalomas advokatas vaikui, atsirado privalomas advokatas konstitucinei justicijai, bet biudžetas dėl to nedidėjo, o priešingai – traukėsi. Ir štai turime kulminaciją – advokatams susidarė skola , kuri pasiekė beveik milijoną eurų“, – tęsė I. Vėgėlė ir vėliau pridūrė, kad skola advokatams jau yra grąžinta.

Norėtų krepšelių sistemos

I. Vėgėlė neslėpė manantis, kad VGPT galima būtų pritaikyti krepšelių sistemą.

„Tokiu būdu tą sistemą iš daugiau negu 20-ies metų letargo miego galima būtų paversti tokia, kuri atitiktų dabartinius lūkesčius“, – komentavo Advokatų tarybos pirmininkas.

I. Vėgėlė tikino, kad advokatų eiseną jis galėtų pavadinti „valstybės garantuojamos teisinės pagalbos vilties eisena“. Kartu, pasak jo, advokatai eisena siekia priminti apie savo profesijos svarbą.

„Mes prisimename, kad teisinė valstybė yra pats svarbiausias elementas, kad be teisinės valstybės mes neturėsime orios visuomenės, apskritai neturėsime nepriklausomos Lietuvos. Advokatų eisena yra nukreipta į teisinę valstybę. Mes tikime, kad konstitucinės vertybės, teisinės valstybės vertybės bus pagrindinės, mes jas išsaugosime“, – pažymėjo I. Vėgėlė.

Anksčiau advokatūra buvo pranešusi, kad dėl susidariusios valstybės skolos svarstys galimybę laikinai nutraukti nemokamą teisinę pagalbą, tačiau, grąžinus skolą, šios idėjos atsisakyta. I. Vėgėlės teigimu, advokatūra nuolat susitikinės su Teisingumo ministerijos atstovais dėl nemokamos teisinės pagalbos sistemos pertvarkos, jis vylėsi, kad drastiškų veiksmų imtis nereikės.

Advokatūroje uždirbama mažiau negu statybų sferoje

LRT.lt kalbintas advokatas Vaidotas Sviderskis neslėpė, kad šiuo metu advokato valandinis atlyginimas siekia apie 11 Eur, tačiau tariamąsį šį dydį kelti iki 16 Eur. Vis dėlto, kaip teigė advokatas, šis pokytis nebūtų labia reikšmingas.

„Tarkime, 11 eurų už valandą. Ką tai reiškia? Toje sumoje telpa visi tavo veiklos kaštai ir dar mokesčiai. Atskaičius mokesčius, veiklos sąnaudas iš tų 11-kos eurų mažai, kas ir lieka. Pragyventi neįmanoma“, – tvirtino V. Sviderskis.

Teisininkas svarstė, kad privačiose advokatų kontorose advokatai uždirba apie 1000-1500 Eur, bet apskritai advokatų algos, anot V. Sviderskio, yra „vos didesni už minimumą“.

„Statyboje žmonės uždirba daugiau negu advokatai“, – tikino V. Sviderskis.

Dėl to, pašnekovo vertinimu, ir pati advokatų teikiama teisinė pagalba.

„Tada gaunasi išsikreipęs vaizdelis: nori kvalifikuotos teisinės pagalbos, bet neturi galimybės jos gauti“, – pridūrė advokatas.

V. Sviderskis išskyrė ir kitą problemą – anot jo, valdžia į advokatą neretai žiūri kaip į sistemos priešą.

„Matomas noras drąsesnius advokatus sudrausminti, riboti. Gražiai prisidengiama idėja įvesti visuomenės atstovus į advokatų etikos komisijas. Ką tai reiškia? [...] Įsivaizduokime, kad kažkas parašo skundą mano atžvilgiu ir aš ateinu į etikos komisiją. Jeigu joje sėdi kolegos, tai visas tvarkoje – galime aptarti atvejį, nes visi esame tos srities profesionalai. O, jeigu komisijoje yra žmogus, neturintis specifinių žinių, o dar jam negalioja kliento paslapties konfidencialumas... Įsivaizduokime, kad daktarai aptaria Jūsų operaciją ir intymioji Jūsų procedūrų dalis aptariama su visuomenės atstovais. Komiška? Komiška. Bet tokia idėja sėkmingai skinasi kelią“, – pavyzdį pateikė advokatas.