Valdantiesiems ketvirtadienį nepavyko pakeisti Seimo rinkimų įstatymo pataisų, kuriomis siekta sumažinti partijoms ir koaliciniams sąrašams parlamento rinkimuose taikomą rinkėjų pasitikėjimo kartelę. Opozicija nesiregistravo į šį balsavimą, todėl jis buvo nukeltas. Kaip teigia politologas Virgis Valentinavičius, tokią anarchiją, kokia šiuo metu yra Seime, – sunku prisiminti.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ direktorė, sociologė Rasa Ališauskienė sako, kad sumažinus rinkimų kartelę iki 3 proc. partijoms ir iki 5 proc. koalicijoms, į Seimą patektų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos socialdemokratų partija, Darbo partija, ant ribos – Lietuvos liberalų sąjūdis, naujosios liberalų partijos, „Tvarka ir teisingumas bei Centro partija „Gerovės Lietuva“. Dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos patekimo į Seimą sociologei taip pat kyla abejonių.
„Tikriausiai patektų, bet jie labai greitai krenta (reitingas – LRT.lt). Jie turėjo 7 proc. visų gyventojų paramos praėjusį mėnesį tačiau su tokiu pagreičiu jų reitingas krinta, kad jie gali jos nebetekti, jei toliau taip valdys“, – sako ji.
V. Valentinavičius sako, kad nuleidus rinkimų kartelę, Seimo sudėtis būtų dar „gražesnė“ už dabartinę.
„Dabartinis Seimas, kaip matote, Jaroslavo Narkevičiaus, Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio dėka atrodo taip, kaip jis atrodo, – darome, ką norime. Tokią anarchiją, kokia yra dabar, sunku ir prisiminti. Vienas iš liūdniausių sumanymų šios koalicijos, kad po mūsų, nors ir tvanas. Šitas barjero nužeminimas yra vienas iš to būsimo tvano elementų“, – tikina politologas.
V. Valentinavičius teigia, kad tokiais pakeitimais yra griaunami sistemos pagrindai ir dar labiau gilinamos didžiausios problemos – partinis susmulkėjimas, stambių partijų nebuvimas, marginalių jėgų augimas. ir šitas pokytis problemą tik padidins ir tai kokybės nepridės, o ją dar labiau sumažins.
Naujos partijos, anot R. Ališauskienės, po kartelės sumažinimo imtų lįsti kaip pavasario varlės iš kūdros, nes durys atsiveria plačiau, todėl politikoje atsirastų daug neprofesionalių žmonių.
„Tai tokiu atveju patekti į Seimą galimybė didesnė, atsiras daug pašalinių žmonių, kurie gyvenime neturi kuo užsiimti ar veržiasi prie „lovio“, atranka bus minimali. Senesnės, didesnės partijos turi kvalifikacijas, rekomendacijas pagaliau ir narių discipliną saugo, turi vietines organizacijas. Nauji dariniai – atsitiktinių žmonių susibūrimas, kurių tikslas – patekti į Seimą ir atsiras labai daug nekvalifikuotų narių“, – sako ji.
Abu specialistai sutaria, kad toks pasikeitimas neskatins į rinkimus ateiti daugiau žmonių, o kaip tik gali juos atbaidyti. O nepastovūs rinkėjai bus patraukiami istorijomis apie atsinaujinimą, nesusikompromitavusių, neapsivogusių žmonių atėjimą.
„Racionaliai galvojantys rinkėjai gali būti paskatinti aktyviau balsuoti už tradicines, pagrindines partijas, bet jie ir taip už jas balsuoja, nes yra racionalūs ir yra pakankamai daug rinkėjų, kurie balsuoja už kiekvieną naują patiekalą, radikalių idėjų skleidėjus“, – tikina V. Valentinavičius.
R. Ališauskienė pastebi kitą problemą – mažųjų partijų atstovai nesuformuos frakcijos, jie bus tokie atsitiktiniai seimo nariai, kuriais bus lengviau manipuliuoti nei tradicinių partijų nariais: „Bus šerdis vienos partijos, kuri
Politologas tikisi, kad prezidentas Gitanas Nausėda vetuos ir 4, ir 3 proc. rinkiminės kartelės įstatymą.
„Tai parodys, ar prezidentui rūpi politinė sveikata, ar tokių marginalių draugų kaip Rimantas Dagys, sveikata“, – sako jis.
