Lietuvoje

2019.11.09 10:28

Landsbergis apie slaptą Kremliaus planą: atiduoti Vokietiją ir taip dar labiau pavergti Vakarus

papildyta istorikės komentaru; atnaujinta 12.18
LRT RADIJAS, LRT.lt2019.11.09 10:28

Europa mini Berlyno sienos griuvimo 30-ąsias metines, kurios žymi ne tik Rytų ir Vakarų Vokietijos susijungimą, bet ir Geležinės uždangos, kuri pusiau dalijo Europą, griūtį. Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis teigia, kad tuo metu nusilpusi Sovietų Sąjunga nebegalėjo apsaugoti Vidurio ir Rytų Europos valstybių nuo demokratizacijos.

Istorikai teigia, kad Berlyno sienos griūtį lėmė jau kelerius metus Sovietų Sąjungoje vykdyta vadinamoji viešumo ir pertvarkos politika. Dėl to Vidurio ir Rytų Europos žmonės pradėjo reikalauti daugiau laisvės.

V. Landsbergis prisimena, kaip atrodė pati Berlyno siena ir pasakoja, kad tuo metu Sovietų Sąjunga iš griūties galėjo siekti ir naudos.

„Linija buvo įtvirtinta kariškai, saugoma ginklų, spygliuotomis vielomis, kurios ėjo ir žemėmis, laukais ir miškais. Tą sieną aš dar atsimenu, kai mes išsivadavome. 1991 metais teko keliauti Vokietijoje pagal tą liniją – nedidelė upė – vienoje pusėje civilizuotas pasaulis, kitoje – džiunglės, sargybos bokštai.

Sovietų Sąjunga negalėjo išlaikyti net tos komunistinės Rytų Vokietijos. Kils maištas – ir Sovietų Sąjunga nesugebės mokėti kaip už kokią nors Kubą ar kitas vietas pasaulyje, kur ji yra įsiveržusi. Ir tada buvo padarytas sprendimas Kremliuje – reikia atiduoti. Bet taip atiduoti, kad su to atidavimo pagalba dar labiau pavergti Vakarus ir Vakarų Vokietiją. Tai, be kita ko, tęsiasi iki šiol“, – LRT RADIJUI sako prof. V. Landsbergis.

1961 m. rugpjūčio 13 dieną pastatyta siena atskyrė tris sąjungininkų kariuomenių kontroliuojamus Berlyno sektorius nuo Rytų Vokietijos ir tapo Šaltojo karo simboliu.

Oficialiai per tris dešimtmečius sieną bandė kirsti 140 žmonių, bet teigiama, kad skaičiai gali būti gerokai didesni.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė Dalia Bukelevičiūtė sako, kad Berlyno sienos griūtis lėmė ne tik Vokietijos ateities klausimus, bet ir pokyčius Europos žemėlapyje.

„Kai mes kalbame apie Berlyno sieną ir jos reikšmę, tai visų pirma reikia turėti omenyje, kad tai yra siena, kuri dalino Rytus ir Vakarus. Tai yra siena, kuri iš esmės dalino du didžiulius valstybių blokus Europoje. Ta Vokietijos Berlyno sienos griūtis – tarsi paskutinis simbolis arba įvykis, kuris lėmė tai, kad ne tik Vokietijos keičiasi situacija, bet keičiasi ir viso bloko, viso Šaltojo karo situacija, ir apskirtai visa geopolitinė situacija“, – sakė istorikė D. Bukelevičiūtė.

S. Skvernelis paveikino Vokietijos kanclerę A. Merkel

Šeštadienį šalies premjeras Saulius Skvernelis Vyriausybės vardu pasveikino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir visus Vokietijos žmones su Berlyno sienos griuvimo 30 metų sukaktimi.

Pasak premjero, tai mūsų tautoms ypač svarbus įvykis, atvedęs į Vokietijos ir visos Europos susivienijimą.

„Didžiuojamės, kad Baltijos kelias, kurio 30 metų sukaktį pažymėjome prieš kelis mėnesius, buvo to paties išsilaisvinimo žygio dalis. Niekada nepamiršime to meto žmonių ryžto ir pasiaukojimo, atvėrusio ateities kartoms galimybes laisvai kurti demokratija ir gerove grindžiamą ateitį. Neabejoju, kad Lietuva ir Vokietija ateityje išliks ypač artimos sąjungininkės Europos Sąjungoje ir NATO, o ryšiai tarp mūsų žmonių taps dar glaudesni“, – sakoma premjero sveikinime.

Berlyną nuo 1961 m. perskyrusi siena, žyminti geležinę uždangą tarp Vakarų pasaulio ir Sovietų Sąjungos, buvo nugriauta 1989 metų lapkričio 9-ąją.

Taip pat skaitykite

Berlyno sienos griūtis bus paminėta šeštadienio vakarą LRT rengiamu koncertu „Laisvės banga nuo Vilniaus iki Berlyno“. Renginys vyks Vilniaus Lukiškių aikštėje nuo 19 val. Renginio transliaciją bus galima stebėti ir per LRT televiziją.