Lietuvoje

2019.11.07 10:50

Ligoninės, kurios gydytojas nusižudė, direktorė: sprendimas priimtas

paskirtas laikinas centro vadovas; atnaujinta 15.55
Indrė Makaraitytė, LRT.lt, BNS2019.11.07 10:50

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė sako jau apsisprendusi dėl profesoriaus Narūno Porvanecko. Šiuo metu vyksta tarnybinis patikrinimas, bet jau dabar teigiama, kad Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovas N. Porvaneckas ligoninėje nebedirbs. 

Kiek vėliau naujienų agentūrai BNS Lazdynų ligoninės Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Žižytė teigė, kad jau paskirtas ir laikinas Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovas.

„Kol vyksta vidinis tyrimas, laikinai centro vadovo pareigas eina Ortopedijos skyriaus vedėjas profesorius Valentinas Uvarovas“, – teigė L. Žižytė.

Tokia yra ligoninės administracijos reakcija į įvykusią nelaimę, kai prieš kelias savaites šios ligoninės gydytojas traumatologas iš gyvenimo pasitraukė galimai išprovokuotas patyčių ir žeminimo darbe. Kalbama, kad paskutinis Anapilin išėjusio gydytojo susidūrimas su prof. N. Porvanecku buvo, kai šis pagrasino neleisiąs gydytojui pereiti dirbti į kitą skyrių.

Nusižudžiusio kolegos gydytojai, šeimos nariai su LRT dalijosi istorijomis, kaip profesorius terorizavo šį ir kitus jaunus gydytojus. Atsivėrė ne tik mirusio gydytojo kolegos, bet ir kiti gydytojai – vadinamasis „mobingas“, žeminimas, „užsisėdimas“, patyčios Lietuvos gydymo įstaigose, ypač didžiosiose, yra giliai įleidę šaknis.

Tačiau RVUL gydytojai kalba apie tai, kad sąlygas jaunų gydytojų žeminimui ir nelygioms darbo sąlygoms sukuria šioje ligoninėje egzistuojanti darbo grafikų sudarymo, gydymo proceso organizavimo tvarka, kai visą krūvį veža rezidentai ir jauni gydytojai – jie verčiami ne tik konsultuoti, bet ir operuoti naktimis ir nedarbo metu ir iškart po budėjimų.

Po kelių savaičių su LRT galiausiai sutiko kalbėti ir RVU ligoninės administracija. Daugumą gydytojų klausimų jie vadino neteisinga informacija.

Ką reiškia „mobingas“ gydymo įstaigoje? Kaip atrodo gydytojo žeminimas, kai tai daro ne koks prašalaitis, ne įtakingas pacientas, o vyresnis kolega? Kaip turi būti užvaikytas žmogus, kad jis nebemato jokios kitos išeities, tik pasitraukti iš gyvenimo?

Juodas darbas – jaunimui

Tai, ką patiria RVUL gydytojai, pasakoja jie patys, sukrėsti kolegos mirties.

„Jei pacientai žinotų, kaip į juos žiūri kai kurie gydytojai ir kokiu krūviu dirba juos gydantys jauni gydytojai... Niekam neįdomu, kaip tu išoperavai, kiek tu operavai ir niekam neįdomūs neperspektyvūs pacientai. Kai esi jaunas gydytojas, neturintis statuso, tau krauna visą juodą darbą, kurio nebenori dirbti vyresnieji“, – LRT pasakoja vienas RVUL gydytojas.

Šio gydytojo pavardės pasirinkome neskelbti, nes jis – ne vienas, kuris LRT pasakojo apie tai, kaip dirba gydytojai RVUL.

Anot LRT kalbinto gydytojo, jei peržiūrėtume nusižudžiusio gydytojo ir kitų ligoninės gydytojų darbo grafikus, matytųsi tikrasis ligoninės vaizdas – ant jo, kaip ir ant visų negalinčių apsiginti jaunų gydytojų, buvo ir yra kraunama sunkiai pakeliama atsakomybė. Tai – sisteminė visos ligoninės problema, kai sprendimų galia yra skyrių vadovų rankose ir jie kuria sau patogias darbo sąlygas jaunų gydytojų ir rezidentų sąskaita.

Jauni gydytojai sako, kad taisyklių, kaip yra organizuojamas darbas ligoninėje, nėra. O tai reiškia, kad taip, kaip bus organizuojamas darbas, tiesiogiai priklauso nuo vadovo. Kai vadovui neįtinka rezidentas arba jaunas gydytojas, specialiai sudaromas nepalankus darbo grafikas.

„Vyresni gydytojai pasiima keletą lengvesnių pacientų, o jauniems paliekami sunkūs ir neperspektyvūs ligoniai. Taip ir Vytui per tris dienas paliko keliasdešimt sunkių ligonių, o kai kas nors jiems atsitinka, kaltas yra tik gydytojas“, – pasakoja pašnekovas.

Tai – ne vienintelė sunkiai pakeliamų sąlygų kūrimo priemonė.

Esą prof. N. Porvaneckas manipuliuodavo ir tuo, kad, pavyzdžiui, asmeniškai nusprendžia, jog vieno ar kito gydytojo pacientas yra dar neparuoštas operacijai. Argumentų jokių nepateikiama, bet gydytojas taip yra pažeminamas kolegų akyse ir menkinamas jo pasitikėjimas savimi, jo savivertė. „Yra atvejų, kai gydytojai per penkiaminutę buvo taip pažeminti, kad net negalėjo susikaupti operacijos metu, skundžiasi personalui, kad nebegali operuoti“, – pasakoja jaunas gydytojas.

Anot RVUL gydytojo, taip prof. N. Porvaneckas elgėsi su jaunesniais gydytojais, o administracija toleravo, kad jauniems gydytojams operuoti laikas paliekamas po pietų ir itin dažnai – jau jų nedarbo metu.

„Jei patikrintumėte dokumentus, ligoninėje po pietų ir vakare savo pacientus operuoja jauni gydytojai ir rezidentai, nes dieną operacinės užkraunamos planinėmis operacijomis. Ir jos dažniausiai visada užsitęsia. O jei dar tavo operaciją profesorius savavališkai nukėlė, jau paskui tik tavo asmeninė problema, kaip tu tą žmogų išoperuosi. Administracija netgi prašo jaunų gydytojų operuoti nedarbo metu“, – sako gydytojas.

„Prof. Porvanecko ir kitų įtakingų gydytojų operacijos niekada negali laukti ir, negana to, kad net jei yra labai daug ekstrinių atvejų, kai veža žmones vieną po kito iš avarijų ir kitų nelaimingų atsitikimų, niekas nenukelia planinių operacijų. Jūs paklauskite, kiek vakarais dirba ekstrinių anesteziologų brigadų ir ar jų tikrai užtenka ir kodėl net kai būna daug ekstrinių atvejų, jos yra siunčiamos dirbti į planines operacijas“, – aiškina LRT kalbintas RVUL medikas.

Neremontuotose operacinėse veisiasi drozofilos

Jis taip pat kalbėjo apie neremontuotas operacines, kuriose vasarą yra dirbama be kondicionierių, o ant operuojamų pacientų audinių tūpčioja drozofilos – smulkios vaisinės muselės. Naujosios operacinės esą skiriamos planinėms operacijoms.

„Drozofiloms surinkti senosiose operacinėse buvo pakabintos lipnios juostelės. Taip neva buvo išspręsta problema“, – kalbėjo pašnekovas.

Jaunas gydytojas sako, kad sistema tokia, kad vieną dieną „perlaužia“ net padoriausią gydytoją. Jei tau pasiūlo atlyginimą ant popieriaus vos tūkstantį eurų, akivaizdu, kad iš tokio atlyginimo neįmanoma išgyventi Vilniuje turint šeimą. Bet net ir eiti papildomai užsidirbti į kitas darbovietes yra trukdoma žeminant ir menkinant.

Šios ligoninės personalui buvo pakelti atlyginimai ne persirašant sutartis, o per priedus. Kitaip tariant, kad būtų pakeltas atlyginimas, kurį išsiderėjo medikai iš valdžios, dar reikia įgyvendinti skyriaus ir ligoninės vadovybės reikalavimus.

„Jei išeini iš darbo po budėjimo arba kai baigiasi tavo darbo laikas, tu esi tinginys. Jei pasiimi tėvadienį ar mamadienį, kuris tau priklauso, esi tinginys, iš tavęs šaipomasi“, – dalijasi savo patirtimi LRT pašnekovas.

Direktorė: dėl mobingo dar niekas nesikreipė

Visus gydytojų keliamus klausimus pateikėme RVUL. Jos direktorė Jelena Kutkauskienė atsakė tik į dalį, visus kitus ji delegavo atsakingiems skyriams.

– Kokia dabar yra psichologinė būsena ligoninėje?

– Aš, kaip įstaigos vadovas, kalbuosi su darbuotojais ir manau, kad nemažai mes jau priemonių padarėme, reaguodami į susiklosčiusią situaciją. Visų pirma norėčiau paminėti, kad pradėta ne taip seniai teikti psichologinė pagalba darbo vietoje visiems darbuotojams. Yra galimybė kreiptis visiems darbuotojams darbo metu ir gauti pagalbą. Pradėjome akciją „Mobingui – ne“, esame pirmoji įstaiga, kuri tai daro, – yra galimybė anonimiškai pranešti ir raginame apie mobingo atvejus pranešti ne tik susidūrus su gydytojais, bet ir matančius savo aplinkoje mobingo apraiškas.

– Kiek jau žmonių kreipėsi dėl mobingo?

– Dėl mobingo kreipimųsi dar negavome. Dėžutė yra tuščia. Bet yra kita priemonė, vadinamoji atvirų durų priemonė. Tai yra visi darbuotojai, kurie nori su manimi susitikti, ir jei išreiškia pageidavimą, jie yra priimami. Mes su jais kalbamės, aiškinuosi jiems aktualias problemas. Bandau išsiaiškinti jų požiūrį į susiklosčiusią situaciją, į darbines problemas, stengiuosi įsiklausyti, kaip jie siūlo jas spręsti.

– Praėjusią savaitę sakėte, kad kreipėsi dešimt gydytojų. Kiek jų yra dabar jau, kurie norėjo su jumis kalbėtis?

– Padaugėjo. Bet visi, kas ateina, visiems sudaroma galimybė pasikalbėti.

– Kiek yra „padaugėjo“?

– Aš manyčiau, kad svarbu, jog yra galimybė pasikalbėti. Jei yra poreikis, jie gali tą pačią dieną ateiti ir yra priimami.

– Jūs norite pasakyti, kad nežinote, kiek atėjo žmonių pasikalbėti su jumis?

– Aš neskaičiuoju. Aš užrašymų nevedu, visiems, kas ateina, visada yra galimybė sudaroma.

– O ligoninės personalo, kurie atėjo pakalbėti, yra daugiau nei dešimt?

– Taip.

– Daug daugiau?

– Tai yra keliolika.

– Iš beveik 500 gydytojų, kurie dirba ligoninėje, jei tik keliolika atėjo su jumis pasikalbėti, tai gal jie jumis nepasitiki?

– Galima kelti ir tokį klausimą, be abejo.

– Ką jūs ketinate daryti, kad tas pasitikėjimas jumis didėtų…ar tiesiog atsirastų?

– Noriu pasakyti, kad nė vienas darbuotojas nėra man pareiškęs nepasitikėjimo. Tai yra viena iš jūsų keliamų prielaidų.

– Ar jūs darėte auditą ar tyrimą ligoninėje, kaip yra sudaromi gydytojų konsultavimo, budėjimų, operacijų grafikai? Kaip yra sudaromi Ortopedijos ir traumatologijos centro gydytojų grafikai?

– Šioje įstaigoje dirbu kiek daugiau nei trys mėnesiai. Kalbėti apie audito atlikimą yra kiek ankstoka, nes šis procesas ilgiau trunka. Jeigu kalbėtume apie ypatingą padėtį viename padalinyje, kuriam reikėjo skirti dėmesį, tai noriu pasakyti, kad tokių signalų nebuvo. Šiuo metu intensyviai analizuojame, kokia ten situacija.

– Kokia dabar centre yra atmosfera, jūsų akimis žiūrint?

– Skyrius išgyveno labai gilią psichologinę krizę. Su darbuotojais mes labai daug kalbamės. Tai yra tie darbuotojai, kurie daugiausiai ir dažniausiai ateina pas mane. Tikrai stengiamės išklausyti. Keliamos problemos, kurios keliamos, tikrai nedaug susijusios su organizaciniais reikalais. Jie daugiau koncentruojasi į bendravimo kultūrą. Ateityje kaip vadovas daug dėmesio planuoju skirti komunikacijos įgūdžių ugdymui, vadovavimo įgūdžių ugdymui, komunikacinių kanalų formavimui, reikia nusistatyti tam tikrą bendravimo standartą įstaigoje. Planuojame kurti įstaigos tradicijas, kurios pagerintų psichologinį klimatą.

– Ką jūs konkrečiai galvojate daryti su skyriumi ir su visu centru, kuriame įvyko nelaimė? Nes juk turbūt suprantate, kad visa informacija, kuri patenka į viešumą, yra iš šios ligoninės.

– Tikrai ne.

– Direktore, tikrai taip – su žurnalistais susisiekia šios ligoninės gydytojai. Ar jūs atsižvelgiate, kad į viešumą informacija patenka iš šios ligoninės, kas reiškia, kad situacija nėra gera, ir ar darysite kažkokius konkrečius žingsnius, kad ją pagerintumėte? Jūs daug kalbate apie psichologinio klimato gerinimą, bet gydytojai kalba apie sistemines problemas.

– Aš sutinku, kad kiekviena įstaiga, ypač tokia didelė, turi vidinių problemų. Ir tas problemas reikia suskirstyti pagal jų pobūdį, ar tai yra organizacinės problemos, ar psichologinės, darbo klimato, ar darbuotojų lūkesčių, ar darbdavio lūkesčių. Mes kalbamės su gydytojais. Tikriausiai nereikia daryti labai staigių pokyčių, kuriems nėra pasiruošę darbuotojai. Aš stengiuosi išklausyti visas puses. Aš bendrauju su vadovais, su padalinių vadovais, su gydytojais, su slaugytojais. Ir tik bendromis pastangomis mes galime numatyti įstaigai ir konkrečiam skyriui reikalingą strategiją.

– Ar bus keičiami skyrių vadovai?

– Aš ne taip seniai atėjau ir kiekvienas darbuotojas ir skyrių vadovai turi mano pasitikėjimo kreditą. Darbinėje veikloje būna situacijų, kai ne visada tas pasitikėjimas pateisinamas. Ši situacija, deja, bet būtent tokia ir yra. Mano lūkesčiai, susiję su atmosferos formavimu, su bendradarbiavimu su kolegomis, su jų profesiniu ugdymu, tikrai nebuvo patenkinti. Tai yra man didelė pamoka. Tikrai neatmetu galimybės, kad vadovų galimybės vadovauti bus peržiūrimos.

– Kada bus priimti tokie sprendimai?

– Pagal iškilusią situaciją – neturi būti galvų kapojimo, mes turime stengtis dirbti normaliu režimu, nes mūsų pagrindinis tikslas yra užtikrinti kokybiškas paslaugas pacientui. Bet koks nestabilumas įstaigoje atsiliepia darbuotojų darbui, tad tokie sprendimai pirmiausiai turi būti atsakingi ir pamatuoti.

– O dabar nėra pagrindo atleisti vadovų?

– Yra. Jeigu kalbėtume konkrečiai apie centro vadovo poziciją, tai taip, yra pagrindas keisti ir buvęs centro vadovas šių pareigų nebeis.

– Kada tas sprendimas bus priimtas?

– Jau priimtas.

– Kodėl ligoninės gydytojams pakeltas atlyginimas ne persirašant sutartį, o kaip priedas prie atlyginimo?

– Atlyginimai pakelti ne tik ligoninės gydytojams, bet visam personalui. Mes turime naujas patikslintas sutartis sudarę su teritorinėmis ligonių kasomis. Esame apskaičiavę, kad galime leisti padidinti atlyginimus vidutiniškai 10 proc. Kai tik atėjau dirbti, per pirmą susitikimą su profsąjungomis buvo išreikštas nepasitenkinimas, kad užmokestis nediferencijuojamas pagal darbo intensyvumą.

Ilgai dirbome ir suderinome kriterijus, kur yra įvertinamas ir darbo intensyvumas. Tai dabar yra taip, kad maždaug trečdalis darbuotojų yra skatinami 5 proc. priedais, trečdalis – 10 proc, o 15–16 proc. pagal darbo intensyvumą yra skatinami taip pat maždaug trečdalis personalo. Vertinami yra veiklos rezultatai, kurie kinta, ir mes transliuojame, kad jie bus peržiūrimi. Šį kartą priedai buvo skirti pagal kiekvieno iš darbuotojų indėlį į bendrus ligoninės rezultatus.

– Ar ateityje personalo atlyginimo priedų dydis nepriklausys nuo skyrių vadovų?

– Negaliu taip teigti. Gali būti, kad tai bus labai aktualu. Aš, kaip vadovas, galvoju apie motyvacinę sistemą, kuri siejasi su konkrečių užduočių iškėlimu kiekvienam darbuotojui, ir tai geriausiai padaro ir padarys skyrių vedėjai.

Pats N. Porvaneckas į LRT klausimus neatsakė. Atsiliepęs mobiliuoju telefonu jis pažadėjo atsiliepti ir pakomentuoti vėliau, tačiau vėliau jo telefonas buvo išjungtas. Profesorius nėra atsakęs ir į anksčiau LRT.lt žurnalistės elektroniniu paštu siųstus klausimus.

Taip pat skaitykite