Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė neteko perspektyvaus traumatologo. LRT.lt šaltinių teigimu, jaunas, per 30 metų vyras, dviejų mažamečių vaikų tėvas, nusižudė. Po savaitgalio budėjimų vyras namuose rastas be gyvybės ženklų. Ši žinia ligoninės kolektyvą pribloškė – į jauną traumatologą buvo dėta daug vilčių, jam žadėtos puikios karjeros perspektyvos.
Tiesa, oficialiai šio incidento ligoninės administracija nekomentuoja: „Ligoninė nei patvirtina faktą, nei paneigia. Čia viešojo intereso šiuo atveju nėra, nes jokio incidento įstaigoje neužfiksuota“, – sakė ligoninės vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Asta Bagdonavičienė.
LRT.lt ėmus domėtis šia tema, Lazdynų ligoninės medikams išplatintas elektroninis laiškas. Jame informuojama apie galimybę po budėjimų konsultuotis su kunigu ir psichologais.
Vis dėlto ligoninės koridoriuose pasakojama, kad tokios srities gydytojai, kaip chirurgai ar traumatologai, darbe susiduria su ypatinga įtampa, nes nuo jų priklauso paciento gyvybė. Susidoroti su šia našta geba ne kiekvienas. Be psichologinės įtampos, dar slegia ir nuolatinis nuovargis, nes naktiniai budėjimai ir po kelias valandas trunkančios operacijos žmogų fiziškai sekina.
Darbe išvengti klaidų nepavyksta nė vienam medikui ir dažnai net tada, kai operacija, regis, pavyko, pacientui staiga gali pasireikšti komplikacijos. Jiems tenka išgyventi pacientų mirtis, neįgalumą ir kartais prisiimti atsakomybę už šiuos padarinius.
LRT.lt primena, kad Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę ir anksčiau yra krėtę skandalai. Prieš kelis mėnesius, šių metų balandį, naujienų portalas 15min.lt rašė apie ligoninėje kilusį darbuotojų nepasitenkinimą nežmoniškais krūviais, didinančiais klaidų riziką bei kolektyve tvyrančią įtampą. Tuometinis ligoninės direktorius Algimantas Pamerneckas mestus kaltinimus neigė, tikino, kad darbas organizuojamas tinkamai, o konkrečių darbuotojų perdegimo atvejų neprisiminė. Visgi tuomet vadovas pridūrė, kad ligoninė turi kapelioną ir pacientų psichologus, kurių kompetencija yra pasinaudota ir sprendžiant personalo problemas.
Šiandien A. Pamerneckas ligoninei nebevadovauja, į jo vietą nuo liepos 8 dienos paskirta dr. Jelena Kutkauskienė. Šešerius metus ligoninei vadovavęs A. Pamerneckas atleistas sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu.
Trūksta psichoterapinių užsiėmimų
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytoja psichiatrė Danguolė Survilaitė sako, kad šiandien gydytojai nesulaukia tinkamos psichologinės pagalbos, o dėl per didelių krūvių greta esantys kolegos ne visada pastebi, kad yra kažkas negerai.
„Gydytojai darbe patiria labai daug streso. Dirbti yra labai sunku, nes krūviai ir atsakomybė – didžiuliai, tačiau mums niekas neteikia jokios pagalbos. Mes labai seniai kalbėjome apie psichoterapinės pagalbos gydytojams būtinybę, nes, pavyzdžiui, mes, psichiatrai, išgyvename, kai pacientai išeina iš gyvenimo.
Per stažuotę užsienyje mačiau, kaip dirbama ten su medikais, kurie patyrė tokį stresą, su jais dirbama, jiems organizuojamos psichoterapinės grupės. Savižudybės tarp medikų visuomet buvo dažnas atvejis, ypač tarp chirurgų ir psichiatrų, todėl užsienyje įgyvendinamos įvairios programos. Aš grįžusi bandžiau klausti, o kas mums padės, tai pasakė, kad nėra pas mus specialistų, mes nepasiruošę, ir kas čia su jumis gali dirbti“, – apmaudo neslėpė D. Survilaitė.
Gydytoja pasakoja, kad sovietmečiu gydytojai kilusią įtampą malšindavo alkoholiu, daugelis iš jų rūkydavo. Jaunesnė karta, anot D. Survilaitės, alkoholį vartoja saikingai, o atvejų, kada gydytojas į operacinę eitų „su kvapu“, apskritai pastaruoju metu nėra girdėjusi. Jaunoji karta, jos teigimu, labiau linkusi rinktis sveiką gyvenimo būdą, noriai sportuoja, tačiau to negana.
„Mes vienas kito nematome, kai yra blogai – nepastebime. Mes labai apkrauti darbais, mes neturime laiko vienas į kitą pasižiūrėti, pasikalbėti, paklausti, o kaip tu gyveni? O kaip tu jautiesi? Ar tau viskas gerai?“ – sakė gydytoja psichiatrė.
Įtampą didina ir visuomenės neigiama nuostata gydytojų atžvilgiu. Paviešinus gydytojų klaidas, už jas medikai viešai kone linčiuojami. Tuo metu Vakarų valstybėse gydytojai draudžiami nuo netyčinių klaidų. Lietuvoje realus draudimas neveikia. Seimas tik šių metų liepą priėmė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas, o specialus fondas pradės veikti tik nuo kitų metų.
„Man atrodo, kad politikai, kurie turėtų spręsti tuos dalykus, nukrypsta į smulkmenas. Sprendžiame klausimą, rūkyti balkonuose ar ne, bet nežiūrime, kad medikų daugėtų, kad jų nemažėtų, kad jie taip masiškai neišvažiuotų. Mažinti krūvius gali tik tada, kai bus pakankamas skaičius gydytojų. Mes, vyresni gydytojai, kartais pasikalbame ir darosi baisu, nes atrodo, kad sveikatos apsaugos sistema yra žlugdoma, ir kartais atrodo, kad tyčia“, – atviravo D. Survilaitė.
Statistika medikams negailestinga
Lietuva, Eurostato duomenimis, visoje Europos Sąjungoje pirmauja pagal savižudybių skaičių ir net 3,5 karto dažniau prieš save ranką pakelia vyrai. Tiesa, pagal Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenis, lyginant Lietuvos vidaus rodiklius, nuo 2000 m. savižudybių skaičius sumažėjo trečdaliu, nuo 45 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, iki 31.
Kiek Lietuvos gydytojų prieš save pakėlė ranką – tokios statistikos mūsų šalyje nėra. Tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gydytojų profesijos atstovai figūruoja tokių statistinių lentelių viršuje. 2018 m. duomenimis, 100 tūkst. gyventojų tenka 28–40 gydytojų savižudybių. Medikai dažniau nei kiti patiria daug neigiamų emocijų darbe, susiduria su įtampa, „perdegimu“, dažniau serga depresija.
