Lietuvoje

2019.10.30 05:30

Patekę po mobingo volu: kolegos ir brolis atskleidė, ką paskutiniais mėnesiais kentė nusižudęs gydytojas

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.10.30 05:30

Prieš savaitę nusižudžiusio Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojo kolegos praskleidė širmą, kokiomis sąlygomis paskutiniais mėnesiais dirbo jaunas traumatologas. Netyli ir gydytojo brolis. Teigiama, kad vyresnių kolegų vykdomas mobingas buvo nuolatinis traumatologo palydovas.

Mobingas apibrėžiamas kaip tikslinis, sistemingas, ilgesnį laiką pasikartojantis kolegų elgesys darbovietėse. Jo dažniausias tikslas – pažeminti, apjuokti kurį nors kolegą, sumažinti vertę, eliminuoti, išskirti darbuotoją nuo bendradarbių. RVUL gydytojai tikina, kad ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos centre mobingas giliai įsišaknijęs, o centro vadovybės spaudimą esą nuolat kentė ir gyvybę sau atėmęs gydytojas.

Su LRT.lt susisiekė du iš gyvenimo pasitraukusio gydytojo kolegos.

Buvęs gydytojo kolega, kurio vardo redakcija pašnekovo prašymu neatskleidžia, tikina dirbęs su traumatologu pastaruosius 6 metus. Pasitraukęs iš gyvenimo gydytojas RVUL dirbo Skubios pagalbos skyriuje ir ketvirtį etato turėjo Ortopedijos ir traumatologijos centre.

„Kiek su juo kalbėjau dėl darbo Skubios pagalbos skyriuje – nusiskundimų neturėjo. Visos problemos buvo Ortopedijos ir traumatologijos centre. Apytiksliai prieš tris mėnesius kolegą pradėjo spausti dėl to, kad jis principingai nėjo į darbą tuo metu, kai jam nepriklausė pagal grafiką. Mano nuomone, 21 amžiuje tai – savaime suprantama, nes už papildomas valandas nebuvo mokama. Kai turi 2 mažamečius vaikus, žmoną bei paimtą paskolą namui, tas dienas galima skirti papildomam darbui kitoje ligoninėje. Nepaisant to, vyko nuolatinis jo spaudimas, viešas engimas „penkiaminutėse“, skundų rašymas ir grasinimas atimti licenciją“, – tikina buvęs traumatologo kolega.

Jaunasis gydytojas kolegoms skundėsi dėl vadovybės vykdomo persekiojimo, nuolatinio spaudimo rinktis tarp darbo ir šeimos ir pažeminimo.

„Buvo atvejis, kai jo pareikalavo aiškintis, kodėl nėra ligos istorijoje statuso. Jo nedarbo dieną. Dėl to buvo kreiptasi į naująją direktorę, kad toks žmogus negali čia dirbti ir iš jo reikia atimti licenciją. Naujoji direktorė esą atsakiusi, kad tą turėtų išsiaiškinti patys. Manau, nelabai žinojo situacijos“, – teigia RVUL gydytojas.

Likus dienai iki nelaimės, anot pašnekovo, jaunasis gydytojas išėjo iš Skubios pagalbos skyriaus ir papildomai turėjo būti įdarbintas Dienos chirurgijos skyriuje bei Konsultacijų centre. Įdarbinimo klausimai derinti su Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovu. Šis esą pareiškęs, kad traumatologas to nevertas.

„Kiek aš žinau, kolega nesirgo depresija, kažkokių rimtesnių problemų neturėjo. Per 6 metus negirdėjau kažkokių suicidinių minčių. Likus dienai iki nelaimės, man sakė: „Gal man viską čia mesti, eiti į polikliniką ir ramiai sau dirbti.“ Ir tada manęs paklausė: „Ar tu eitum, jei aš išeičiau?“ Aš atsakiau, kad gal ne“, – paskutinį pokalbį su vėliau nusižudžiusiu kolega prisiminė RVUL gydytojas.

Pašnekovas pabrėžė, kad išeiti iš darbo vienoje didžiausių šalies ligoninių mobingą patiriančiam gydytojui nėra taip paprasta. Mat Vilniuje yra dvi pagrindinės ligoninės – RVUL ir Santaros klinikos, kuriose, pašnekovo teigimu, visą laiką Ortopedijos ir traumatologijos centrams vadovavo vienas žmogus.

„Kiek girdėjau, ligoninės administracija tyrimo dėl psichologinio smurto nedaro, o Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovą apibūdina kaip nepakeičiamą ir svarbų universitetui bei ligoninei“, – sakė pašnekovas.

Mirusio gydytojo brolis: „Niekada neįsivaizdavau, kad tai gali būti tiek rimta“

Kolegos išsakytą istoriją patvirtina ir nusižudžiusio gydytojo brolis Mykolas. Pastarasis LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ atskleidė peržvelgęs visas mirusiojo telefonines žinutes. Jose gydytojas kolegoms papasakojo apie patiriamą darbe spaudimą ir pažeminimą.

„Man jis daugiau skųsdavosi apie savo darbo krūvius, bet artimesniems draugams pasiskųsdavo ir dėl konkretesnių dalykų, įvardijo, kad „užsisėdo“ ant jo. Buvo tokie konfliktai, kai liepdavo rinktis tarp darbo ir šeimos, labai skaudūs. Antras konfliktas – kad liepdavo dirbti valandomis, kurių nebuvo grafike, o čia irgi pasirinkimas tarp darbo ir šeimos, nes negalėdavo nuvežti vaikų į darželį. Galiausiai įvyko kažkoks konfliktas, kada buvo apkaltintas nesužiūrėjimu pacientų, nors nebuvo net grafike tuo metu. Išgyveno nemažai. Manau, kad tai truko du tris mėnesius. [...] Jis turėjo kolegų palaikymą. Daugelis jį rėmė: vieni sakė, pakentėk, kiti sakė, atvažiuok, pasikalbėsime, surasime sprendimą. Palaikymo buvo, bet kaip ir visada... Tokiais atvejais buvo daugybė priežasčių. Bet tai nėra sprendimas vis tiek“, – radijui kalbėjo gydytojo brolis Mykolas.

Jis patikino, kad ligoninėse vykstantis mobingas jam nebuvo siurprizas. Mykolo žmona – taip pat medikė, patyrusi didelį spaudimą dar besimokydama rezidentūroje.

„Tik niekada neįsivaizdavau, kad tai gali būti tiek rimta, kad net būtų grasinama licencijos atėmimu ar kažkuo tokiu, nebaigimu, išmetimu iš darbo. Galvojau, kad tai daugiau paviršutiniškas, patyčių lygio, kas irgi yra blogai, bet pasirodo, gali būti ir taip iš brolio susirašinėjimų sprendžiant“, – LRT RADIJUI kalbėjo Mykolas.

Baimę bei patyčias sėjo ir Santaros klinikose

Ne tik RVUL gydytojai skundžiasi Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovo darbo metodais. Redakciją pasiekė kito gydytojo laiškas, kuriuo nušviečiama situacija Santaros klinikose. Čia dirbantys gydytojai traumatologai buvo pažįstami su nusižudžiusiu gydytoju, kai kurie jų kartu mokėsi, kiti tiesiog buvo kolegos, kuriuos gydytojo mirtis labai sukrėtė. Žemiau pateikiame vieno iš Santaros klinikų gydytojų laišką. Autoriaus tapatybė redakcijai žinoma.

„Skaitant spaudą susidaro įspūdis, kad viskas pagrinde nuvedama į perdegimo sindromą. Tačiau artimi jam (nusižudžiusiam gydytojui – LRT.lt) kolegos kalba apie centro vadovą. Jis vadovavo VUL Santaros klinikų Ortopedijos-traumatologijos skyriui iki šių metų spalio 1 d. Kadangi Santaros klinikos yra antras centras Vilniuje, tai vadovas dirbdavo mūsų ligoninėje tik 1 dieną per savaitę – ketvirtadienį. Nerašysiu apie vadovo kompetenciją kaip gydytojo, nes jis yra puikus gydytojas, tačiau papasakosiu, koks jis yra vadovas.

Pradėsiu nuo to, kad mūsų skyriuje tvyro baimės ir nepasitikėjimo savimi aura rytinių pasitarimų metu. Tai yra nulemta vadovybės veiksmų. Tie valdymo metodai pagrįsti baime. Yra išsirenkamos vadinamosios aukos – gydytojai, kurių darbai, veiksmai yra nuolat sekami, komentuojami, kabinėjamasi prie jų darbų. Tas gydytojas viešai prie visų dalyvaujančiųjų pasitarime yra žeminamas, kvestionuojama jo kompetencija.

Kaip pavyzdį galiu pateikti šį pavasarį įvykusį įvykį. Neapsikentęs ligoninės mūsų specialybei primesto darbo ne pagal licenciją bei mūsų tiesioginių vadovų neveiksnumo, skyriaus kolektyvas, išskyrus vadovus, pasirašėme po raštu administracijai dėl darbo organizavimo keitimo. Po šio mūsų žingsnio sekė centro vadovo kerštas tiems, kurie pasirašė po raštu. Darbo aplinka tapo sunkiai pakeliama. Buvo nuolatinis psichologinis teroras, buvo reikalaujama pasirinkti tarp darbo ligoninėje ir šeimos. Uždrausta operuoti planinius ligonius ir tai tęsiasi.

Minėtas vadovas yra labai didelis moralinis autoritetas kitiems vadovams, ir jo pavyzdžiu ir metodais seka kiti. Mūsų specialybė tokia, kad yra sudarytos sąlygos mobingui. Per paskutinius 10 metų „prigamintas“ gydytojų perteklius. Žmonės, kurie dirba Lazdynų ir Santaros ligoninėse, bijo, nes tiesiai šviesiai yra pasakoma, kad yra eilė laukiančių į tavo vietą. Niekas nenori prarasti darbo vietos, nes šiose ligoninėse mes galime gauti geriausią patirtį Lietuvoje“, – rašo Santaros klinikų gydytojas.

Ligoninė Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovo elgesio nekomentuoja

LRT.lt dar praėjusią savaitę kreipėsi į RVUL direktorę dr. Jeleną Kutkauskienę komentaro dėl darbo sąlygų ir galimų patyčių ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos centre bei jo vadovo elgesio. RVUL vadovybė į klausimus, konkrečiai susijusius su Ortopedijos ir traumatologijos centru ir jo vadovu, neatsakė.

Klausimai dr. J. Kutkauskienei išsiųsti pakartotinai, prašant atsakyti, ar RVUL darbuotojai yra skundęsi Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovu, ar yra atliekamas vidinis ligoninės tyrimas dėl jo. Taip pat teirautasi, kaip RVUL vadovybė vertina vadovo kompetenciją bei vadovavimą Ortopedijos ir traumatologijos centrui, jo darbuotojams?

Su Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovu taip pat nuo praėjusios savaitės susisiekti nepavyksta: jis nepasiekiamas nei telefonu, nei elektroniniu paštu.

LRT RADIJO laidai „Aktualijų studija“ RVUL direktorė sakė, kad apie ligoninėje vykstantį mobingą ji sužinojusi iš socialinių tinklų, sako, kad spaudimą yra patyrusi ir pati studijų metais.

„Esu gydytoja, mokiausi, atlikau rezidentūrą. Ir aš sulaukdavau iš vieno garbaus profesoriaus pasakymo, kad kas stipriai myli, tas stipriai baudžia, kuris palydėdavo skiriamą dėmesį mano žinioms. Tai buvo įprasta. Reikia pasakyti, kad man ypatingo streso tai nesukeldavo. Aš tiesiog žinojau, kad ateidama į užsiėmimą turiu kruopščiai jam pasiruošti. Bet buvau gera studentė, man nebuvo didelis iššūkis. Reikia suprasti, kad laikmetis keičiasi ir mūsų jauni gydytojai labai gerai žino savo teises. Pasikeitė bendravimo standartas, profesinė kultūra ir dabar tokios frazės būtų, manau, visuotinai netoleruotinos,“ – LRT RADIJUI komentavo dr. J. Kutkauskienė.

Ji pridūrė, kad po gydytojo tragedijos ligoninėje dirbantiems medikams teikiama psichologinė pagalba, vykdoma akcija „Mobingui – ne“.

Paklausta, ar tiesa, kad po kilusio ažiotažo RVUL Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovas ketina trauktis iš pareigų, ji informacijos nei patvirtino, nei paneigė, pasiūlė šiuo klausimu kreiptis į patį vadovą.

Buvęs direktorius prisiminė galiojusius draudimus operuoti

LRT pavyko susisiekti su buvusiu RVUL direktoriumi dr. Algimantu Pamernecku. Jis iki tapdamas ligoninės vadovu 5 metus dirbo minėtame Ortopedijos ir traumatologijos centre ir tikina, kad kaip ir kiti kolegos, jis esąs labai sukrėstas jaunojo traumatologo, kurį pažinojo, mirties.

Dr. A. Pamerneckas tikina, kad jam vadovaujant administracija apie sisteminį, pasikartojantį darbuotojo ar darbuotojų persekiojimą, žeminimą bei patyčias nusiskundimų neturėjo. Visgi jis prisimena RVUL buvus keistų papročių ir karštų rytinių pasitarimų.

„Dabar atrodytų tarsi sutapimas, kad pirmasis mano, kaip naujai paskirto direktoriaus vadybinis darbas buvo žodinis potvarkis ligoninės organizaciniam skyriui vėl leisti operuoti apie 30 metų darbo patirtį turinčiam Ortopedijos ir traumatologijos centro gydytojui, kuriam jau keli mėnesiai ta teisė buvo atimta. Detalių nežinojau, bet pakalbėdavome, kad taip yra nutikę žodiniu centro vadovo ir vieno ligoninės administracijos darbuotojo nutarimu ar sutarimu. Man buvo aiškus tokio veiksmo kolegos atžvilgiu visiškas neteisėtumas, situacija buvo iškart ištaisyta, ji tikrai nesikartojo mano vadovavimo metu. Suprantama, mano ir Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovo santykiai iškart „įsitempė“.

Tenka apgailestauti, kad kai kurie medikai turbūt ir šiandien nelabai susivokia kai kuriose situacijose teisine prasme, ką leidžia gydytojo ar slaugytojo licencija, darbo su įstaiga sutartis. Joks padalinio ar net įstaigos vadovas neturi teisės drausti kolegai medikui verstis medicinos praktika turimos licencijos apimtyje.“, – teigia dr. A. Pamerneckas.

Patį Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovą buvęs direktorius prisimena kaip turėjusį „aštrų“ bendravimo stilių.

„Tikrai neneigsiu, kad Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovas, vadovaudamas rytiniams susirinkimams bei vertindamas kolegų atliktus ar numatomus atlikti veiksmus, pasisakydavo ir jam kartais būdingu aštriu stiliumi. Suprantama, diskusijos kartais būdavo karštos ir gana kategoriškos, turėdavo tęsinius kitose vietose. Bet tokia jau yra mediko, o dar dirbančio ekstrinį darbą didžiuliame aukščiausio lygio medicinos centre, kasdienybė. Jos sudėtine dalimi net neabejotinai turi būti ir empatija, etika, pagarba kolegoms, pacientams. Tiesioginių kolegų nusiskundimų, man dirbant ligoninės direktoriumi, dėl centro vadovo veiksmų ar žodžių jų atžvilgiu, išsakyta nebuvo“, – tikina dr. A. Pamerneckas.

Gydytojų darbo grafikai – tik jų vadovų rankose

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė sakė, kad jų organizacija apie RVUL sukrėtusį atvejį puikiai informuota, taip pat ir apie Ortopedijos ir traumatologijos centre vyraujančius darbo santykius.

„Įžvelgiame, kad yra sistemingų bėdų, kad yra atskirų įstaigų bėdų ir kad yra atskirų asmenybių bėdų. Viskas yra labai susiję ir susipynę ir tai atsispindi konkrečiai šito jauno žmogaus tragedijoje. Šitoje įstaigoje konkrečiai yra dideli krūviai. Per 8 valandas šeimos gydytojas turi priimti 40 pacientų, o vienam pacientui skiriama 10–15 min. Gydytojas darbo metu ne tai kad neturi kada išgerti kavos, pavalgyti, bet ir į tualetą nueiti. Yra tokių vadovų, kurie sako, kad tualeto laikas į darbo laiką neįskaičiuotas“, – teigia J. Sejonienė.

Anot Lietuvos medikų sąjūdžio atstovės, RVUL specifika yra tokia, kad jos didžiąją paslaugų dalį sudaro skubi pagalba, o čia pacientų srautai – neprognozuojami ir yra labai dideli. Suvaldyti šiuos srautus padėtų didesnis įstaigai skiriamas finansavimas, tačiau valstybė skubiai pagalbai skiria per mažai dėmesio. Vietoje reikalingų 120 mln. eurų skubios pagalbos finansavimui Lietuvoje iš biudžeto skiriama vos ketvirtadalis tos sumos – vos 36 mln. eurų.

„Matyt, etatų yra nepakankamai. Gydytojo, dirbančio visu etatu, darbą sunku įvertinti. Minėto gydytojo krūvis buvo nedidelis, bet teko girdėti, kad buvo reikalaujama, daromas spaudimas daryti daugiau darbų, negu pagal krūvį priklauso. Aš manau, kad tokių pavyzdžių yra ne vienas ir ne du. Gydytojų krūviai nėra sureguliuoti. Kiekviena įstaiga, taupydama lėšas, stengiasi išsiversti su kuo mažesniu darbuotojų skaičiumi. Antra, dar yra toks dalykas, kaip žmogaus vertinimas, viešas pažeminimas ir panašūs dalykai. Psichologiškai, manau, tai labai svarbūs dalykai. Didesnėje ligoninėje to yra daugiau, nes ten yra didesnė konkurencija ir galimybės tokiems vadovams yra kur kas didesnės.

Dažniausiai gydytojų grafiką sudaro skyrių vedėjai. Yra galimybė tokiu būdu manipuliuoti, sudaryti nepalankias sąlygas. Yra ir darbo tarybos, profesinės sąjungos, ir darbo kodeksas, bet dauguma nelinkę skųstis. Tu pasiskųsi – tu būsi blogesnis, tada ir kolegos tave greičiausiai pradės engti, nes tada greičiausiai kažkam kitam po to blogės sąlygos. Galų gale besiskundžiančiųjų niekas Lietuvoje nemėgsta. Taip pat yra klausimas, kaip į tai reaguoja administracija. Panašu, kad ši įstaiga kol kas nereagavo. Aš labai tikiuosi, kad šitas įvykis paskatins kažkokius administracijos veiksmus peržiūrėti ir kalbėtis su skyrių vadovais, ieškoti problemų sprendimo būdų“, – vylėsi J. Sejonienė.

SAM burs drabo grupę problemoms ligoninėse spręsti

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė priminė, kad teisėsaugos institucijos atlieka ikiteisminį tyrimą dėl įvykio RVUL. Ji patikino, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra pasirengusi bendradarbiauti atliekant šį tyrimą.

„Signalai, kurių sulaukiame iš medikų bendruomenės dėl darbo santykių, darbo organizavimo, galimo psichologinio smurto gydymo įstaigose, egzistuoja ne tik medikų bendruomenėje. Pastarieji įvykiai medikų bendruomenėje, ypač prasidėję vieši medikų liudijimai apie anksčiau patirtus nemalonius įvykius ir išgyvenimus, apie kuriuos daug metų tylėta, kelia susirūpinimą. Tylėti nereikia, reikia kalbėti ir tartis, kaip gerinti situaciją“, – ragina L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Tad SAM artimiausiu metu ketina skelbti viešąją konsultaciją, kurios metu kvies visuomenę ir medikų bendruomenę išsakyti, kaip jie įsivaizduotų problemų, su kuriomis susiduria darbo santykių ir veiklos organizavimo srityse, sprendimą. Planuojama, kad šios viešos konsultacijos metu bus siūlomos priemonės, kaip būtų galima padėti medikams darbe, ir siekiama sužinoti, kaip tokias iniciatyvas vertintų pati bendruomenė. Po šios viešosios konsultacijos SAM planuoja parengti konkrečias rekomendacijas gydymo įstaigoms ir teisės aktų projektus.

Taip pat svarstomos ir įvairios kitos priemonės: mobilios ekspertų komandos vizitai į gydymo įstaigas, anoniminė pagalbos linija medikams, kur jie galėtų pranešti apie mobingą, psichologinį smurtą darbe ir tai padaryti nebijodami.

Taip pat SAM planuoja sudaryti darbo grupę, kuri turėtų parengti konkrečius siūlymus ir projektus, kaip būtų galima spręsti minėtas problemas.

LRT.lt primena, kad RVUL gydytojas traumatologas nusižudė spalio 19 dieną. Po tragedijos medikai vis atviriau prabyla apie nepakeliamas darbo sąlygas šalies ligoninėse bei vyraujančią mobingo kultūrą. Nuo praėjusios savaitės RVUL su darbuotojais dirba įstaigos psichologai, pasitelkti Krizių įveikimo centro specialistai, kurie teikia asmenines konsultacijas to pageidaujantiems darbuotojams. Nuo šios savaitės planuota pradėti rengti grupinius užsiėmimus skyriuose.

Norite pasidalinti savo istorija šia ar panašia tema? Rašykite mums el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt.