Jaunojo traumatologo iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) savižudybės aidas pasiekė Seimą. Trečiadienį sukviesti Lietuvos gydytojų ir slaugytojų atstovai sprendė, kaip būtų galima pažaboti įsisenėjusį mobingą sveikatos priežiūros įstaigose. Į diskusiją, nors ir buvo kviesta, neatvyko RVUL direktorė doc. Jelena Kutkauskienė, nors būtent šioje įstaigoje tragedija pirmiausia atskleidė vyraujančią darbinių santykių pelkę.
Diskusiją trečiadienį sušaukusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Paulė Kuzmickienė tikina, kad pagrindinis renginio tikslas – ne raganų medžioklė, o konkrečių sprendimų paieška, kaip būtų galima pagerinti darbo aplinką šalies gydymo įstaigose. Diskusijoje dalyvavo RVUL, Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL), Lietuvos medikų sąjūdžio, jaunųjų gydytojų ir slaugytojų atstovai.
Didžiausio dėmesio pastarųjų įvykių kontekste sulaukusi RVUL administracija į diskusiją pasiuntė ligoninės Teisės ir personalo skyriaus vyriausiąją specialistę Liną Žižytę. Ji patikino, kad dar iki tragiško įvykio ligoninėje vyko svarstymai, kaip pagerinti darbuotojų psichologinę atmosferą, ieškota galimybių sudaryti sąlygas stresą ir spaudimą patiriantiems darbuotojams kreiptis psichologinės pagalbos. Po gydytojo savižudybės ligoninės darbuotojams sudarytos sąlygos dalyvauti ne tik asmeninėse psichologinėse konsultacijose. Į pagalbą pasitelktas Krizių įveikimo centras, kurio atstovai ligoninėje organizuoja grupinius užsiėmimus, taip pat šią savaitę tęsiami mokymai.
„Buvo paviešintas direktorės pranešimas, kad mes netoleruojame mobingo savo įstaigoje ir raginame darbuotojus ateiti pranešti arba į dėžutę palikti anoniminį pranešimą, kuo darbuotojai yra nepatenkinti, pranešti visas savo skaudamas istorijas. Visgi vos tris mėnesius ligoninei vadovauja nauja direktorė. Tai yra gana trumpas laiko tarpas susipažinti, kuo gyvena įstaiga, ir imtis pokyčių. Psichologinė atmosfera nesusitvarko nei per mėnesį, nei per du, nei per tris. Visgi ji yra išreiškusi poziciją, kad yra atvira diskusijoms, jos kabineto durys atviros visiems“, – sakė L. Žižytė.
Paklausta, ar vykdomas tyrimas dėl konkrečių asmenų, kurie galėjo sukurti nepakeliamas darbo sąlygas jų pavaldume esantiems gydytojams, L. Žižytė atsakyti negalėjo. Ji pabrėžė, kad pagal einamas pareigas į jos kompetenciją nepatenka vidinio tyrimo organizavimas, tad ji nežinanti, ar toks tyrimas vyksta ir kokie jo galimi rezultatai.
LRT.lt primena, kad RVUL gydytojai atskleidė, kad ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos centre mobingas giliai įsišaknijęs, o centro vadovo spaudimą nuolat kentė ir nusižudęs jaunasis traumatologas. Su Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovu, kuris kartu yra ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, artimiausiu metu ketina kalbėtis ir fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus, planuojantis įsišaknijusio mobingo problemas aptarti ir su medicinos rezidentais.
Į LRT.lt pateiktus klausimus, konkrečiai susijusius su Ortopedijos ir traumatologijos centru ir jo vadovu, ligoninės direktorė doc. J. Kutkauskienė iki šiol neatsakė.
Mobingą patiria kone absoliuti dauguma medikų
Diskusijoje dalyvavusi Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė apgailestavo, kad prireikė vieno gydytojo savižudybės, idant pradėtume kalbėti apie nepakeliamas gydytojų darbo sąlygas bei ligoninėse vykstančias patyčias, spaudimą. Lietuvos medikų sąjūdžio atlikta apklausa parodė, kad mobingas sveikatos priežiūros įstaigose yra giliai įsišaknijęs. Vos paskelbus apklausą, per pirmą parą sulaukta beveik tūkstančio respondentų. Iš atsakymų matyti, kad didžioji dalis gydytojų bei slaugytojų nuolat darbe patiria spaudimą bei patyčias iš vadovų.
„Dauguma jų mano, kad neturi kur kreiptis, jie nemano, kad problema bus sprendžiama. Kovoti su mobingu imasi tik trečdalis. Tai rodo, kad problema ilgą laiką buvo ištylėta. Aš tikiuosi, kad šitos problemos sprendimas nebus paliktas vien gydymo įstaigų atsakomybei“, – tikino J. Sejonienė.
Dažniausiai mobingas, patyčios ir spaudimas sutinkamas didžiosiose šalies respublikinėse ir universitetinėse ligoninėse, kur yra didžiausi pacientų srautai, vyksta didžiausia konkurencija tarp gydytojų. Jose naudojantys psichologinį smurtą vyresni gydytojai paprastai dėl to jaučiasi saugūs, nes pasekmių dėl netinkamo elgesio nesulaukia.
RŠL vidaus kontrolės grupės vadovas Martynas Gedminas patikino, kad išgyvendinti mobingą iš gydymo įstaigų nėra paprastas uždavinys ir jo pačioms įstaigoms suvaldyti nepavyks. Tam būtina tiek Vyriausybės, tiek Seimo parama, jų lyderystės pademonstravimas ir aiškių ribų nubrėžimas, kad patyčios ir ujimas nėra toleruojamas.
„Aš išgirdau frazę „mobingui – ne“, tačiau jeigu koks nors vadovas prarastų savo darbo poziciją už tai, kad vykdė mobingą, – viskas pasikeistų. Suteikti medikui galimybę konsultuotis su psichologu – negana, nes jie yra egoistai, per daug savimi pasitikintys. Tai yra žmonės, kurie mokėsi dešimtukais, ir jie pagalbos nesikreips. Tačiau turi būti įvestos privalomos gydytojų konsultacijos su psichologais po nesėkmingų atvejų, kurių negalima atsisakyti. Tokią praktiką taiko Skandinavijos šalys – Švedija, Norvegija“, – sakė M. Gedminas.
Jis taip pat pabrėžė, kad tiek Seimas, tiek Vyriausybė turėtų siekti sukurti teisinį reguliavimą, apibrėžiantį ne tik pacientų teises, bet ir pareigas. Esą dabar bet kuris neblaivus, neadekvačios būsenos pacientas gali su gydytoju ar slaugytoja kalbėti pakeltu tonu, ant jų rėkti, kartais naudojamas fizinis smurtas. Tačiau toks pacientas turi teisę rašyti skundą gydymo įstaigos vadovui, po kurio pradedamas vidinis patikrinimas, galintis turėti įtakos gydytojo karjerai ir atlyginimui. Taip pat jis pasigenda griežtesnio reguliavimo viešojoje erdvėje pasirodančios informacijos, kai kritikuojami klaidas padarę medikai, kol jų kaltė nėra įrodyta. Toks viešas linčas, anot M. Gedmino, žemina gydytojo reputaciją visuomenės akyse, pasitikėjimą specialistu.
„Mes turime kadencijos pabaigą, per susitikimą su ministru (Aurelijumi Veryga – LRT.lt) yra pasakyta, kad jokių sisteminių pokyčių nebus, bet mes turime unikalią galimybę – psichiatrą ministrą, kuris galėtų pasiimti šią vėliavą ir ją išnešti – kuriame centrus. Kalbant apie psichologinę sveikatą, galbūt neliečiant biudžeto klausimų labai daug. Reikia pripažinti, kad gaisras yra visur, tačiau turėdami ribotus resursus pradėkime nuo pilotinių projektų lyderystę parodžiusiose įstaigose ir juos vėliau būtų galima adaptuoti likusiose šalies ligoninėse“, – siūlė RŠL vidaus kontrolės grupės vadovas.
Reikia nepriklausomo ginčų ombudsmeno
Pravieniškių pataisos namų slaugytojos Rūtos Baltušytės-Sakalauskienės viešai nuskambėjusi istorija verčia valdžios institucijas galvoti ir apie centralizuotos pagalbos centro steigimą, kuris galėtų nešališkai spręsti tarp darbuotojų ir darbdavio kylančius ginčus.
Diskusijoje dalyvavusi R. Baltušytė-Sakalauskienė priminė asmeninę istoriją, kai įstaigoje dirbęs gydytojas vykdė mobingą, necenzūriniais žodžiais plūdo kolektyvą. Paviešinusi Pravieniškių pataisos namų užkulisius slaugytoja užsitraukė vadovybės rūstybę.
„Vadovybė kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl informacijos paviešinimo. Prokuratūra atsisakė, tada man buvo suorganizuotas vidinis tyrimas. Tu esi vienas prieš sistemą, nes administracija problemos nesprendžia, Kalėjimų departamentas – taip pat“, – apmaudo neslėpė R. Baltušytė-Sakalauskienė.
Moteris pabrėžė, kad kalėjimo įstaigose dirbantys medicinos darbuotojai nėra pavaldūs Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), kaip didžioji dalis šalies medikų, o Teisingumo ministerijai. Tokių medikų Lietuvoje yra vos apie 200, tad maža bendruomenė, lyginant su didelėmis organizacijomis, savo teisių apginti beveik negali.
Seimo narė P. Kuzmickienė sako, kad parlamente būtų galima galvoti apie vieningos įstaigos sukūrimą ir administravimą, kuri galėtų nešališkai spręsti tokio pobūdžio ginčus.
„Reikia nepriklausomo ginčo sprendimo, kur būtų užtikrintas anonimiškumas, suteikta pagalba, kad būtų sprendžiama problema pagal aiškias taisykles. Klausimas, koks tai galėtų būti taškas, kuris medikų bendruomenei keltų pasitikėjimą, kad į jį galėtų kreiptis drąsiai tie, kurie jaučiasi įspeisti į kampą“, – sakė P. Kuzmickienė.
Menkas finansavimas – palanki terpė problemoms vešėti
Visi be išimties diskusijos dalyviai sutinka, kad vienas efektyviausių problemų sprendimo būdų – adekvataus biudžeto sveikatos priežiūros sistemai skyrimas. M. Gedminas stebėjosi, kad Lietuvoje kuriama sveikatos sistema pagal paslaugų apimtis ir kokybę prilyginama Skandinavijos šalims, tačiau pagal sveikatos priežiūrai skiriamą biudžetą ji tris kartus atsilieka. Šiandien Lietuvoje šiai sričiai skiriama apie 4,6 proc. nuo viso šalies BVP, kai panašias nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas numatančios šalys skiria apie 12 proc.
„Sveikatos apsaugos sistemoje yra visiška bejėgystė. Šalyje dirba 12 tūkst. gydytojų, 22 tūkst. slaugytojų ir mes skiriame 50 tūkst. eurų dotaciją. Vos ne 5 chupa-chups‘us. Nori patobulėti – sučiulpsi ir pareis. Taip negali būti. Jeigu yra poreikis, tam turi būti resursai ir tada mes turėsime sprendimus“, – įsitikinęs M. Gedminas.
Lietuvos medikų sąjūdžio atstovė J. Sejonienė taip pat sutinka, kad nepakankamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas yra gana palanki terpė gydytojų perdegimo sindromui ir mobingui vešėti.
„Matyt iš šito biudžeto išspausti, kad sveikatos apsaugai dagiau paskirtų, neišeis, bet 200 mln. eurų nukreipimas į rezervą mums atrodo, kad sveikatos priežiūros problemų irgi neišspręs. Joms finansavimo reikia šiandien: ir atlyginimų, darbo krūvių ir paslaugų įkainių klausimams spręsti“, – sakė J. Sejonienė.
LRT.lt primena, kad RVUL gydytojas traumatologas nusižudė spalio 19 dieną. Po tragedijos medikai vis atviriau prabyla apie nepakeliamas darbo sąlygas šalies ligoninėse bei vyraujančią mobingo kultūrą. SAM iniciatyva po įvykio paskelbta apklausa, kuria siekiama išsiaiškinti priemones, padėsiančias pagerinti gydytojų darbo aplinką. Apklausos rezultatai turėtų paaiškėti lapkričio antroje pusėje.
