Lietuvoje

2019.10.21 21:18

Mažeika apeliuoja į alytiškius: nors perspėta apie taršą, bent trečdalis daugiabučių langų – atviri

ugniagesiams verslininkas steigia paramos fondą
Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2019.10.21 21:18

Dėl padangų gaisro Alytuje keičiama pamokų mokykloje tvarka, neleidžiama prekyba lauke, negali dirbti Pramonės rajone esančios įmonės. Vienos čia esančių įmonių savininkas ir vadovas pasiūlė steigti paramos fondą ugniagesiams, kurie dirba nemiegodami paromis nuo pat gaisro pradžios praėjusio trečiadienio naktį. „Dienos temoje“ – aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis ir verslininkas Rimas Raščius.

– Kodėl nutarėte, kad verslas turėtų prisidėti pinigais prie paramos, padėkos ir kitokio palaikymo Alytuje dirbantiems ugniagesiams?

R. Raščius: Todėl, kad gaisras tęsiasi jau nebe pirmą dieną. Tai yra sudėtinga ekologinė nelaimė ne tik Alytui, bet ir visai Lietuvai. Vyrai, dirbantys ten, neskaičiuoja nei valandų, nei kenksmingumo, nei dar kažko. Pats meras kiauras dienas sėdi pajuodęs nuo dūmų. Sėdi ir vadovai, ir eiliniai gaisrininkai. Kilo idėja, kad galbūt galima juos paskatinti finansiškai, nes visur paskata, geriausiai veikianti ir motyvuojanti, yra pinigai.

– Kaip sutiko jūsų iniciatyvą kolegos ir konkurentai?

R. Raščius: Dar nebuvo jokio sutikimo, kadangi vakar buvo išeiginė, sekmadienis. Visas Alytus pusiau evakuotas, pusiau kažkur gyvenantis – tokiu keistu ritmu jau visą savaitę. Tai ir paskleista nebuvo, dar nebuvo tokio tikslo. Vakar tokią idėją paleidau savo viešojoje erdvėje, ir smagu, kad neatsirado beveik nė vieno, kuris abejingai į tai pažiūrėtų, – nei gyventojo, nei įmonių... Manau, dar paviešinsim šią savaitę tą dalyką, kada turėsime. Įregistruosime darinį, kuris galėtų tą paramą realiai skirti. Tada prisidės ir įmonės realiai. Minimaliai kažkas atsišaukia, visi prašo sąskaitos šiandien, bet kol nėra visų teisinių dalykų – registracijų ir panašiai, – kol kas neskelbiame. Po to bandysime paviešinti visus tuos dalykus. Manau, idėja palaikymo tikrai sulaukė.

– Gerai suprantu, kad kol kas tame fonde yra jūsų aukojami arba skiriami 1 000 eurų ir tikitės surinkti daugiau?

R. Raščius: Taip, čia simboliškai ta pirma suma, kuri, kaip sakiau, paskata kitiems pagalvoti apie tai, kad vis dėlto gaisrininkai dirba sunkiai, ten, kaip sakiau, neeilinė situacija. Manau, prisidės visi, kas kiek galės, kas kiek norės. Esminis dalykas turbūt – ne kiek mes ten surinksime tų pinigų, bet kad parodysime dėmesį tiems žmonėms, kurie tikrai šiandien to yra verti labiausiai Lietuvoje.

– Ačiū R. Raščiui, įmonės Alytuje vadovui ir savininkui. Ministre, jūsų vertinimu, ar valstybė pakankamai yra prisidėjusi sprendžiant situaciją Alytuje ir mažinant gaisro padangų sandėlyje padarinius?

K. Mažeika: Aš tik galiu pasakyti, kad gaisro vietoje esu nuo pirmos dienos. Nuolat stebime situaciją – ir aš pats asmeniškai, ir iš valstybės pusės nuolat palaikau ryšį su premjeru. Visi poreikiai, kas reikalinga, yra suteikiama. Realiai situaciją valdo savivaldybė. Nuo pat pirmos dienos savivaldybė – tiek miesto anksčiau, tiek rajono vėliau – yra paskelbusios ekstremaliąją situaciją. Buvo susirinkusi Valstybės ekstremalių situacijų komisija, tačiau nebuvo priežasties skelbti platesnės, tai yra valstybiniu mastu, ekstremaliosios situacijos, kadangi miesto savivaldybė puikiai tvarkosi su situacija, židinys lokalizuotas. Jeigu tai būtų atvira vieta, tikiu, kad šiandien jau kalbėtume apie padarinius, tačiau dėl sudėtingų konstrukcijų, kurios yra užgriuvusios, darbai tęsiasi, padangos rūksta iš po blokų, ir mes nuolat stebime. Pasitelkėme kolegas iš Lenkijos, kad atvyktų su laboratorine įranga, kas mums, kaip Aplinkos ministerijos pavaldžioms institucijoms, visuomenei, svarbu, kad gautume pirminę informaciją. Juolab įvertinome, kad keisis vėjo kryptis, kiek užtruks darbai. Sprendimai buvo priimti laiku.

– Ministre, sakote, kad svarbu gauti informaciją, tačiau Valstybės ekstremalių situacijų komisija informacijos centrą, tai yra centrą teikti visuomenei informaciją, įkūrė lygiai vakar, t. y. penktą dieną nuo gaisro pradžios. Ar manote, kad tai tikrai buvo efektyvus sprendimas?

K. Mažeika: Tas sprendimas buvo priimtas ne be reikalo. Aš pats dalyvavau ir mačiau viską iš arti. Tikrai buvo ir savivaldybės siūlymas. Manau, tai yra svarbu ta prasme, kad gautume informaciją iš vienos vietos. Meras tą informaciją taip pat valdo. Sutarta, kad jis ir šalia esantys 2–3 žmonės komentuos realią situaciją, nes jau pradėjo sklisti duomenys apie randamus negyvus gyvūnus.

– Tai ar tas centras kažkaip reaguoja į tą informaciją? Ar jis komentuoja ir aiškina, nuo ko tie gyvūnai krenta?

K. Mažeika: Be abejo.

– Kur?

K. Mažeika: Svarbu, kad ta informacija būtų patikrinta, patikima, ir jeigu gaunamos kažkokios naujos aplinkybės, kad į jas būtų reaguojama.

– Bet kur tas centras reaguoja? Kur jie skelbia savo komentarus? Nesugebėjau rasti...

K. Mažeika: Tai yra savivaldybės centras, yra paskirti savivaldybės žmonės, yra jų kontaktai. Meras tikrai puikiai žino visą situaciją. Aš asmeniškai tiesiogiai kontaktuoja su meru, nes jis įvykio vietoje nuolat būna.

– Mes irgi dabar kontaktuosime su meru tiesiogiai, kuris vėl yra įvykio vietoje. Mere, štai ir Valstybės ekstremalių situacijų komisija, ir ministras sako, kad gaisras yra ne tik lokalizuotas, bet ir visko, ko reikia žmonėms Alytuje, užtenka. Jūs pats vakar feisbuke sakėte, kad reikia betono karpymo žirklių, ekskavatorių, papildomo apšvietimo stulpų, ir taip toliau. Ar viską turite? Ar tikrai viską, ko reikia, gaunate padedant ir komisijai, ir apskritai Vyriausybei?

N. Cesiulis: Situacija yra labai paprasta: ką mes užsisakome per metus, tą ir gauname. Noriu padėkoti aplinkos ministrui, kuris jau ketvirtą ar penktą dieną, nežinau, kiek tų dienų praėjo, sėdi ant borto kartu su manimi ir bando spręsti šitas problemas. Tačiau kitur yra ne taip gražu, kaip norėtųsi, kad būtų. Vakar Aplinkos ministerija pasamdė mums ekspertus, kurie nustatytų pastatų galimybę griūti. Kadangi gaisro principas yra toks: vienur, kitur jis lokalizuotas, tačiau pačiame epicentre, kuris yra iki hektaro ploto, yra nukritusių lubų, jos užspaudė tas padangas, ir po jomis dega. Mums sudėtinga buvo įvažiuoti, reikia griauti konstrukcijas. Kadangi ilgastrėliai, žnyplės ir ten visi kitokie dalykai, tai reikėjo konstruktorių, ekspertų, kurie galėtų pasakyti, ar įvažiuoti yra saugu, nuversim – ar nesugrius kitas pastatas. Vakar tą padarėme. Kadangi vakar jau prasidėjo vakaras, temo, nenorėjome leisti technikos į vidų, bijojome dėl žmonių saugumo, nes kas vairuoja traktorių arba buldozerį, ar karpymo žirkles – nėra gaisrininkai, nėra profesionalai. Šiandien nuo ryto mes juos visus paleidome, o kitur kol kas prašėme... Pats skambinu per visą Lietuvą, per visas beveik įmones. Prašiau, galima sakyti, net maldavau, kad atsiųstų mums ką nors į pagalbą, nutrauktų darbus. Pažadėjau sumokėti nesvarbu kiek, jei būtų kokios prastovos ar sutartys, kur jie irgi įsipareigoję įmonėms. Mums sutiko padėti įmonės, tačiau viena tų didžiųjų mums labiausiai reikalingų technikų atkeliavo šiuo metu tik iš Naujosios Akmenės. Kol kas mes dar jos neturime, bet dirba viduje, kasa, tvarko. Aš pats esu gaisro centre, matau, kad vyrai daro tai, ką daro. Jau situacija – jei viskas gerai bus – pradės gerėti.

– Mere, ar žmonės, kurie dirba ten, ne tik ugniagesiai, juk yra žmonių, kurie ir saugo, ir dirba kitus darbus, ar jie turi užtektinai apsaugos priemonių – tiek respiratorių, kurie saugo nuo kietųjų dalelių, tiek apskritai tų apsaugų, kurios saugotų nuo nuodingų lakiųjų medžiagų?

N. Cesiulis: Pirmą dieną Alytuje jos pasibaigė. Mes bandėme nupirkti, kur galėjome. Važiavome į Vilnių, Kauną, prašėme įmonių padėti. Kiek kas galėjo, tiek suvežė. Aišku, jų buvo iš pradžių trūkumas, nebuvo tokių gerų. Kol čia jas suorganizavome, šiek tiek užtrukome. Šiuo metu savivaldybė pati savo iniciatyva nupirko kiek galime, kiek randame. Ką tik pažadėjo departamentas, nežinau, gaisrininkų, matyt, kad valstybės rezervas skirs 200 vienetų kažkokių kaukių, kurios sulaiko ir lakiąsias medžiagas, ir dūmus, ir visas kitas kietąsias daleles.

– Ministre, kokias pasidarėte išvadas? Ką siūlytumėte, jeigu siūlytumėte, keisti dabartinėse procedūrose? Vakar stebėjau veiksmą Alytuje, ir meras pasakojo, kad Varėnos ugniagesiai, kurie atvyko į pagalbą, pagal dabartines procedūras būtų turėję važiuoti atgal, į Varėną, kad galėtų prisipilti degalų. Reikėjo padaryti kažkokį formalų pažeidimą, kad vis dėlto tai būtų galima atlikti Alytuje.

K. Mažeika: Ekstremalioji situacija ir skiriasi nuo paprastų situacijų, nes tikrai buvo sutelktos visos aplinkinių savivaldybių pajėgos...

– Įprastoje situacijoje turbūt nereikėtų kviesti ugniagesių iš kitų rajonų.

K. Mažeika: Ir kalbame apie tai, kad įprastoje situacijoje ta procedūra yra tokia. Ekstremaliosios situacijos statusas jau parodo, kad galima daryti pirkimus be kažkokių viešųjų pirkimų. Tai tikrai buvo išdiskutuota ir merui atsakyta į tuos klausimus, ir specialistams, nes jie, nenorėdami padaryti pažeidimų, kuriuos visi bijo padaryti paprastomis sąlygomis, su kuo nors konsultuojasi.

– Nes bus baudžiami. Turiu galvoje, ar vis dėlto bus padaryta išvada, kad reikia perspėti visas savivaldybes, jog tokiomis situacijomis galite pilti degalų vietoje?

K. Mažeika: Be abejo. Manau, tas pamokas turbūt kiekviena tarnyba savo ruožtu išmoko. Mes, kaip Aplinkos ministerija ir mūsų pavaldžios institucijos, kur tikrai džiaugiuosi, kad vadovai ir specialistai savaitgalį maksimaliai dirbo, darė tyrimus dieną naktį, tarpinius, kur kartu su meru žiūrėjome, stebėjome ir prognozavome kartu, kaip reaguoti, kaip informuoti žmones, įvertinome tą situaciją. Taip pat buvo paimti mėginiai ir nuolat informuojami tiek gelbėtojai, tiek aplinkiniai gyventojai, tiek rajono savivaldybės administracija, taip pat kitų savivaldybių, į kurią pusę tas dūmų debesis krypsta. Vėlgi mums tam labai padėjo ir žiniasklaidos priemonės, bet noriu pasidžiaugti: svarbiausia, kad Alytaus savivaldybė tikrai visais kanalais komunikavo tiek su Alytaus, tiek su rajono gyventojais. Jie buvo informuojami. Vakar vakare atvyko kolegos iš Lenkijos, įsirengė matavimo stotelę, ir gavome pirmus duomenis. Matome, kad oro užterštumas yra, bet žmonės tikrai... Gal ne pusė daugiabučių langų, bet trečdalis tikrai buvo atviri, ir į tuos raginimus pasyviai reagavo. Nors gatvėse buvo matyti žmonių su kaukėmis. Iš tiesų reikia padaryti dar nemažai namų darbų ateičiai. Ne tik tarnyboms, bet ir visuomenei pakeisti požiūrį į tai, kad jeigu sakoma, kad situacija ekstremali, rimta, tai reikia ir žiūrėti taip, ir vadovautis tomis rekomendacijomis, kurias rekomenduoja specialistai.

– Ir gal sugalvoti kanalą, kaip tas rekomendacijas skleisti, kad jos pasiektų visuomenę, nes štai meras parašė dar vieną dalyką: „Tuomet, kai blogiausia jau praeityje, dabar mus lanko daugybė politikų rimtais veidais, aiškina situaciją, fotografuojasi, kalbina gelbėtojus ir klausia, kuo mums gali padėti.“

Dienos tema. Kęstutis Mažeika: trečdalis Alytaus daugiabučių langų atviri, į raginimus saugotis reaguojama pasyviai