Lietuvoje

2019.09.04 19:25

Seksualinė sveikata Lietuvoje: ligų aptinkama mažiau, bet dauguma užsikrėtusiųjų nesisaugo

Alina Jodko, LRT.lt2019.09.04 19:25

Rugsėjo 4-ąją minima Pasaulinė seksualinės sveikatos diena. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad seksualinė sveikata – tai ne tik ligų ar disfunkcijų nebuvimas, bet ir bendra gera fizinė, emocinė, psichinė ir socialinė savijauta, susijusi su žmogaus seksualumu. Taip pat, remiantis PSO duomenimis, vis dar nemažai žmonių pritrūksta informacijos apie seksualumą, šeimos planavimą, nėštumą ir gimdymą, lytiškai plintančias infekcijas (LPI), nevaisingumą, gimdos kaklelio vėžį bei menopauzę.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvos gyventojų sergamumas LPI turi mažėjimo tendencijas. Susirgimų pernai Lietuvoje užregistruota mažiau lyginant su užpernai: atitinkamai 459 ir 625 atvejai. Pusantro karto daugiau atvejų nustatyta tarp vyrų (284 atvejai) nei tarp moterų (175 atvejai).

Keturi iš dešimties (41,8 proc.) asmenų, užsikrėtusiųjų LPI, buvo 14–29 metų jaunimas, iš kurių trys nepilnamečiai. Dauguma užsikrėtusiųjų LPI apsaugos priemonėmis, mažinančiomis užsikrėtimo LPI riziką (prezervatyvais) nesinaudoja arba naudojasi retai.

Tyrimų prieinamumas nepakankamas, o prezervatyvai jaunimui per brangūs

ULAC ŽIV/LPI ir hepatitų priežiūros skyriaus vedėjos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro LPI ir hepatitų stebėsenos ekspertės gydytojos Irmos Čaplinskienės teigimu, tam tikri dalykai rodo, kad maždaug trečdalis LPI atvejų gali likti neužregistruoti oficialioje statistikoje. Priežastys –nepakankamas diagnostikos tyrimų prieinamumas rizikos grupėms, atitinkamų profilaktinės patikros programų nebuvimas, nepakankami dermatovenerologų konsultacijų įkainiai, kurie neleidžia paskirti daugiau diagnostinių tyrimų pacientams.

„LPI priklauso kategorijai ligų, apie kurias neretai sužinoma tik atlikus tyrimus, nes šios infekcijos dažnai būna besimptomės. Todėl sergamumas labai priklauso ir nuo tyrimų prieinamumo nacionalinės strategijos bei apimčių – pastarosioms mažėjant, mažiau atvejų nustatoma. Be to, visuomenės apklausos rodo, kad jaunimui prezervatyvai per brangūs, todėl lytinių santykių metu galimai nepakankamai naudojami ir sukelia riziką ligų plitimui“, – teigia I. Čaplinskienė.

Pasak jos, epidemiologiniai tyrimai, lyginantys ŽIV infekcijos paplitimą tarp prezervatyvus naudojančių ir nenaudojančių asmenų, kurių lytiniai partneriai buvo ŽIV infekuoti, parodė, kad nuolatinis prezervatyvų naudojimas yra labai veiksminga priemonė, užkertanti kelią ŽIV perdavimui.

Būtina pažymėti, kad prezervatyvai suteikia nevienodą apsaugos lygį nuo visų LPI. Jų veiksmingumas priklauso nuo infekcijos ir jos plitimo pobūdžio. Pavyzdžiui, prezervatyvai suteikia patikimą apsaugą nuo gonorėjos, chlamidijozės, trichomonozės, ŽIV, tačiau vyriški prezervatyvai negali uždengti visų infekuotų ar galimos infekcijos sričių, todėl yra mažiau patikima apsauga nuo lyties organų pūslelinės, žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos bei sifilio. Visgi specialistų nuomone, nuolat ir tinkamai naudojami latekso prezervatyvai gali sumažinti užsikrėtimo ŽPV infekcija (pvz., genitalijų karpomis) pavojų.

Kontracepcijos prieinamumas ir švietimas mažintų abortų skaičių

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos Tarybos nario Artūro Rudomanskio nuomone, viena iš labiausiai pažeidžiamų grupių yra paaugliai.

„Statistika rodo, kad apie pusė merginų pradeda lytinį gyvenimą nuo 16 metų, paauglių nėštumų Lietuvoje yra apie 3 kartus daugiau nei Švedijoje, Belgijoje, Nyderlanduose ir kitose valstybėse. Dėl lytinio švietimo spragų, dėl menko prieinamumo beveik pusė paauglių Lietuvoje pirmųjų lytinių santykių metu nenaudoja kontracepcijos. Mūsų asociacija vykdė apklausą Šeškinės poliklinikoje ir nustatė, kad apie 60 proc. jaunuolių teigia, kad kontracepcija jiems – per brangi“, – sako jis.

Pašnekovo nuomone, jaunimas dažniausiai neturi pakankamai žinių apie apsisaugojimo priemones, apie lytiškai plintančias ligas, neturi su kuo pasikonsultuoti arba neretai neturi pakankamai lėšų įsigyti kontraceptinių priemonių, arba gėdijasi jų įsigyti.

A. Rudomanskis mano, kad turi būti steigiami Jaunimo sveikatos centrai, kuriuose būtų teikiamos nemokamos, konfidencialios visuomenės sveikatos specialisto, gydytojų konsultacijos, kad galėtų kreiptis dėl kontracepcijos, neplanuoto nėštumo.

„Lytiniam švietimui Lietuvoje yra tik padėti pagrindai, tačiau jis esmingai skiriasi nuo to, kuris prieinamas tokiose valstybėse, kaip Švedija, Belgija, Nyderlandai. Pastarosiose jis grįstas mokslu, kai tuo tarpu mūsuose stipriai jam stipriai daro įtaką bažnytiniai interesai ir tik mažos dalies specialistų dėka jis yra įgyvendinamas be išimčių bendrojo lavinimo mokyklose, grįstas mokslu ir atitinkantis PSO rekomendacijas.

Švietimo programos yra kurtos, kad ugdytų mokinius, jos yra pagrįstos vertybėmis ir turi savo tikslus ir uždavinius. Vienas iš tikslų Lietuvoje veikiančios programos išmokyti mokinius, kad jie suprastų įvairaus smurto žalą asmeniui, lyčių lygiavertiškumo, atsakingo pasirinkimo ir tarpusavio pagarbos esmę ir svarbą“, – teigia specialistas.

A. Rudomanskis taip pat pastebi, kad Lietuvoje parengta lytinio švietimo programa iš esmės kontroversiška: „Kalbama, kad lyčių lygiavertiškumas svarbu, tuo tarpu apie kontracepciją ir jos prieinamumo svarbą moterims ir merginoms programoje vengiama plėtotis.“

Kita pažeidžiama grupė – regionuose gyvenančios moterys, neturinčios galimybės prieiti prie paslaugų arba neturinčios pakankamai lėšų jų įsigyti.

„Nyderlandai, Prancūzija, Belgija ir dar kai kurios valstybės savo pavyzdžiais įrodė, kad kai yra vykdoma kontracepcijos prieinamumo politika, mažėja neplanuotų nėštumų nutraukimo skaičius šiose šalyse ir jis vienas mažiausių Europoje. Abortų apribojimai ir draudimai dažniausiai būdingi demokratijos stokojančiose šalyse. Ten, kur neplanuoto nėštumo nutraukimas yra legalus ir prieinamas, jis tampa ir labiau saugus, todėl labai retai gresia pavojus moterų sveikatai ar gyvybei dėl nėštumo nutraukimo. Reiktų pabrėžti, kad kontracepcija taip pat yra svarbi ne tik dėl neplanuotų nėštumų, bet ir dėl lytiškai plintančių ligų užkardymo“, – sako A. Rudomanskis.

LPI stigma mažėja

Gydytojos I. Čaplinskienės manymu, žmonės atvirauti nelinkę, ypač kalbėdami apie lytinę sveikatą.

„Visgi, galime konstatuoti, jog stigma dėl LPI pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje mažėja, nes daugiau susirgimų diagnozuojama ankstyvose stadijose, geresnis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Pavyzdžiui, jau beveik dešimtmetį medikai Lietuvoje gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas anonimiškai, neatskleidžiant asmens tapatybės, o tai palengvina paciento ir mediko kontaktą, kai ieškoma, kur kreiptis ir nelaukiama, kol liga progresuos, – teigia gydytoja, – Kitas geras dalykas, sumažinantis pacientų baimes ir didinantis paslaugų prieinamumą yra tai, kad pas gydytoją dermatovenerologą gyventojai jau 17 metų gali kreiptis tiesiogiai, neturėdami šeimos gydytojo siuntimo. Mažiau medicinos paslaugų barjerų – daugiau naudos visiems: tiek susirgusiems LPI, tiek visuomenei, nes daugiau pacientų gali kreiptis ir būti išgydyti.“

A. Rudomanskio teigimu, dėl LPI stigmų žmonės ieško būdų kaip gydytis savarankiškai, kad nesužinotų aplinkiniai, pavyzdžiui, sugalvoja priežasčių įsigyti vaistus neva gydyti vienokioms ligoms, nors iš tikrųjų tais vaistais savarankiškai gydosi lytiškai plintančias ligas.

Kaip apsisaugoti ir ką daryti užsikrėtus

Siekiant LPI prevencijos, PSO rekomenduoja atidėti pirmuosius lytinius santykius, būti monogamiškais, vengti atsitiktinių lytinių partnerių, atsakingai rinktis partnerius, su naujais lytiniais partneriais visada naudoti apsaugos priemones (prezervatyvus) arba vengti lytinio kontakto, kai pasikeičiama biologiniais skysčiais.

Taip pat svarbu anksti diagnozuoti ir išgydyti LPI. Neskiepytiems, rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatitų A ir B, žmogaus papilomos viruso infekcijos. Pasak specialistų, jeigu įtariate, kad galėjote užsikrėsti LPI, reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją dermatovenerologą tiesiogiai. Taip pat rekomenduojama informuoti partnerį, nes skiriant ligos gydymą visada rekomenduojama gydymo kursą praeiti kartu. Antraip, vienam partneriui išsigydžius, vėliau gali įvykti pakartotinas užsikrėtimas nuo negydyto partnerio.