Po to, kai susitikimuose su politikais prezidentas Gitanas Nausėda suabejojo dėl sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos skyrimo į atnaujintą Vyriausybę, kelios medikų profesinės sąjungos išplatino pranešimus dėl ministro likimo. Kol vienos jų A. Verygą ragina palikti, kitos kritikuoja, kad ministrui trūksta lyderystės.
Antradienį kreipimąsi į premjerą bei prezidentą išplatino profesinės sąjungos „Lietuvos medikų forumas“ bei „Solidarumas“, pranešime spaudai teigiama, jog pasigendama ministro gebėjimų sistemiškai spręsti įsisenėjusias sveikatos sistemos bėdas. Jie taip pat pabrėžia, kad ministras nelinkęs išklausyti skirtingų nuomonių, komunikuoti su visuomene, sveikatos profesionalais, leistis į viešas diskusijas ir įsiklausyti.
Tikėjosi daugiau pokyčių
Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė LRT.lt sako, kad šis išplatintas kreipimasis nėra kritika A. Verygai, tačiau, kaip valdančiosios daugumos atstovas, ministras galėjo skirti daugiau dėmesio sveikatos sistemai ir padaryti daugiau pokyčių.
„Tai, kas vyksta ir daugiau dekoratyvu, nei realiai veikia“, – kalbėdama apie ministro darbus apgailestauja J. Keburienė.
„Solidarumo“ pirmininkė teigia, kad A. Verygos dialogas vyksta nebent su didžiosiomis profesinėmis sąjungomis, tačiau, pabrėžia ji, tai darė ir buvę ministrai, todėl negalima išskirti tik A. Verygos.
Kitų profesinių sąjungų išreikštą palaikymą ministrui J. Keburienė vadina tarybinio stabo garbinimu, kai nežiūrima į realybę.
„Nuomonių tarp skirtingų profesinių sąjungų yra įvairių, bet skaldymasis nėra gerai“, – tvirtina J. Keburienė.
Atsiųstame kreipimesi teigiama, kad sveikatos priežiūros paslaugos neatitinka šalies ekonominio išsivystymo, yra nepakankamos kokybės, medicinos darbuotojų krūviai išlieka nereglamentuoti, o atlyginimai tebėra nepateisinamai maži.
Taip pat skaitykite
„Abejones kelia ir ministro paskirtos daugiamilijoninės Europos Sąjungos fondų investicijos abejotinos vertės medicinos prabangos technologijoms, šalies ligoninėms trūkstant būtiniausios bazinės įrangos, o taip pat ir skaldanti bei netvari vaistų kompensavimo politika“, – skelbia profsąjungos.
Džiaugiasi socialiniu dialogu
Anksčiau į prezidentą bei premjerą kreipėsi ir kitos medikų profsąjungos, tiesa, jų nuomonė apie A. Verygą kitokia – pranešime žiniasklaidai teigiama, kad A. Veryga yra pirmasis per nepriklausomybės laikotarpį ministras, pripažįstantis socialinio dialogo vertę, realiai įgyvendinantis šią partnerystę sveikatos sistemoje.
Šį kreipimąsi išplatino Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacija bei Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga.
Vienos kreipimosi autorių, Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas LRT.lt sako, kad su ankstesniais sveikatos apsaugos ministrais socialinis dialogas galėjo nevykti ir dėl to, kad per tą laiką pasikeitė labai daug ministrų, o kai kurie jų neišbuvo nė metų.
„Tai kas per tokį laiką gali pasikeisti? <...> Gal tas socialinis dialogas ir įvyko tik dėl to, kad, palyginus su kitais, ministras gana ilgai yra savo poste“, – retoriškai klausia L. Labanauskas.
Sąjungos vadovas džiaugiasi bendradarbiavimu su A. Veryga, anot jo, ministras suprato, kad socialinis dialogas reikalingas, ir jį įvykdė, o profesinė sąjunga pasirašė. Tai reiškia, sako jis, kad Lietuvos gydytojų sąjunga galvoja, jog A. Veryga elgiasi teisingai.
Profsąjungos vadovas giria priimtus Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimus bei padidintą medikų darbo užmokesčio fondą.
„Padidintas fondas tai yra mūsų dialogo sudedamosios dalys <...> per trejus metus pasiekti, kad gydytojo atlyginimas būtų trys vidutiniai šalies atlyginimo vidurkis. Dar visi metai liko ir šiemet kėlimas bus. Tikimės, kad bus pasiekta“, – svarsto L. Labanauskas.
Sąjungos vadovas kritikuoja kitų medikų požiūrį į ministrą ir sako, kad nors nuogąstavimams visada pritaria, nuogąstauti yra lengviausia, o dirbti – sunkiausia.
„Jei jie (profesinės sąjungos) nepateikia faktų, <...> tai yra tik subjektyvi nuomonė. <...> Gal duokime pavyzdžius?“ – piktinasi L. Labanauskas.
Vis dėlto jis sutinka, kad problemų yra: „Be abejo viskas negali būti 100 proc. gerai, ir mes turime pastabų, bet pastabas susirikiuojame kažkokia tvarka. Mums atrodė, kad pirmiausiai svarbu atlyginimai, tarpšakinė sutartis.“
