Lietuvoje

2019.07.03 12:16

Lietuvos kino industrijos realybė: menki finansai ir skurdūs scenarijai

Šlepikas: filmų scenarijų rašymas yra ypač nedėkingas darbas
Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.07.03 12:16

Potencialių scenaristų, laiko ir finansų stoka – tokius lietuvišką kiną ribojančius veiksnius įvardija LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ pašnekovai po išsakytos kritikos LRT eteryje rodomam daugiaserijiniam istoriniam TV filmui „Laisvės kaina. Sąjūdis“.

„Vertindami turimus finansus, mes tikrai negalime lyginti „Černobylio“ ir „Laisvės kainos“, – sako LRT prodiuserė ir kino kritikė Lolita Bytautaitė.

Pirmąsias tris epo dalis – „Laisvės kaina. Savanoriai“, „Laisvės kaina. Partizanai“ ir „Laisvės kaina. Disidentai“ – istorikas Darius Indrišionis teigia žiūrėjęs gana nuosekliai, tačiau filmo naratyvui pasiekus Sąjūdžio laikus šią daugiaserijinio istorinio TV filmo dalį pašnekovas įvertino kritiškai.

Anot D. Indrišionio, tam, kad būtų pastebėtos ir išmestos akivaizdžiai nelogiškos serialo vietos, trūko vos kelių papildomų peržiūrų.

„Peržiūrėjęs dvi „Laisvės kainos. Sąjūdžio“ serijas aš nelabai radau paties Sąjūdžio. Reikėtų keisti serialo pavadinimą, nes ten daugiausia rodomi mįslingi KGB žaidimai. Kelios akivaizdžios logikos klaidos, kurias įžvelgiau, taip pat sukėlė paskatą kritiškiau atsiliepti apie šį serialą“, – sako istorikas.

Tai, jog minėtame filme remiamasi istoriniais faktais, tačiau siužetas ir veikėjai yra autorių meninė išmonė, D. Indrišionio aiškinimu, sukelia daugiausia diskusijų. „Tai ne plastikinių langų ar kasdienybės detalių klausimas, kurių pakeitimas daug kainuotų“, – tikina D. Indrišionis.

L. Bytautaitė pabrėžia, kad serialas „Laisvės kaina. Sąjūdis“ neturi nieko bendro su istoriniais įvykiais. Pašnekovės tvirtinimu, filmas atspindėjo kūrėjų vaizduojamo laikmečio interpretaciją. „Tai nėra istorinė atkuriamoji dokumentika ar atkuriamasis vaidybinis filmas“, – aiškina ji.

Trūksta potencialių scenaristų

Prodiuseris, filmą „Laisvės kaina. Sąjūdis“ kuriančios kompanijos vadovas Rolandas Skaisgirys teigia, kad pagrindinė serialo idėja – pažiūrėti į tam tikrą laikmetį paprasto žmogaus akimis. Pašnekovas tvirtina, jog esminė problema, su kuria susiduriama kuriant serialus, yra skurdūs scenarijai.

„Galima diskutuoti apie režisūrą, dramaturgiją, bet aš palaikau kūrėjus vien dėl to, kad jie neturi serialo kūrimo tradicijų ir potencialių scenaristų“, – pritaria L. Bytautaitė.

Rašytojas Alvydas Šlepikas tikina, kad filmų scenarijų rašymas yra ypač nedėkingas darbas. Anot jo, rašydamas knygą kūrėjas yra pats atsakingas už jos turinį ir išleidimą, o filmo kūrimas yra kur kas ilgesnis procesas, kuriam įtakos turi ir režisierius, ir Lietuvos kino centras.

„Kas nori pereiti tuos ilgus procesus? Rašydamas knygą žmogus yra laisvas menininkas, o rašydamas kino scenarijų – priklausomas nuo daugelio nuomonių, o galbūt savo filmo niekada taip ir nepamatys“, – teigia A. Šlepikas.

Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas antrina, jog, vertindama ryškiausius kultūros laimėjimus, visuomenė dažnai nepastebi lauko, kuris yra reikalingas tiems laimėjimams pasiekti.

„Kalbant apie gerą filmo scenarijų, anksčiau ar vėliau pereinama prie vištos ir kiaušinio problemos – ar neturime filmo, nes niekas nepasiūlo scenarijaus, ar nėra kam režisuoti“, – priduria R. Kvietkauskas.

R. Skaisgirys negaili kritikos ir visą pasaulį sužavėjusiam serialui „Černobylis“. „Jis manęs visiškai nesužavėjo vien dėl to, nes aš pats tarnavau tarybinėje kariuomenėje ir viską mačiau kitaip. Černobylyje viskas buvo daug žiauriau, todėl filme tam tikros situacijos yra absurdiškos“, – komentuoja prodiuseris.

Menki finansai kiša koją

Pasak prodiuserės, kuriant istorinius serialus susiduriama ne tik su istorinių tapatybių ieškojimo, bet ir su finansinėmis problemomis.

„Vertindami turimus finansus, mes tikrai negalime lyginti „Černobylio“ ir „Laisvės kainos“, nes būtų labai didelis skirtumas. Tačiau ir ten žiūrovai randa tam tikrų neatitikimų,“ – aiškina L. Bytautaitė.

R. Skaisgirys pritaria, kad neigiamos įtakos kuriamo serialo kokybei turi finansų ir laiko stoka. „Per vieną aštuonių valandų pamainą buvo nufilmuota 30 sekundžių „Černobylio“. Mes su savo lėšomis per aštuonias valandas turime nufilmuoti 36 minutes. Viskas tame ir pasakyta, kiek tu gali atiduoti laiko ir jėgų“, – akcentuoja prodiuseris.

R. Kvietkauskas priduria, kad autoriai, imdamiesi tam tikrų sumanymų, kurių įgyvendinimas yra ribojamas techninių galimybių ir įvairių resursų, niekaip negali pateisinti kokybiško galutinio rezultato.

„Kūrėjai šiandien neturi ne tik pinigų, bet ir laiko. Man teko matyti pirmąją „Černobylio“ scenarijaus versiją prieš trejus metus. Nuo tada jis buvo tobulinamas ir gerokai pasikeitė. Lietuvių serialų kūrėjai tokios galimybės neturi“, – aiškina R. Kvietkauskas.

Laiko trūkumas atsispindi seriale

Kaip teigia Lietuvos kino centro direktorius, filmų atsiradimo ciklas trunka gana ilgai, todėl tikėtis greitų ir drauge kokybiškų rezultatų – naivu.

„Mes kartais kalbame apie sumanymus, kurie gimė prieš penkerius metus ir tik šiandien pasiekė ekranus“, – sako R. Kvietkauskas.

L. Bytautaitė pabrėžia, kad laikas kino kūrime yra labai svarbus. Pašnekovės aiškinimu, pilno metro filmas paprastai kuriamas 2–3 metus, o istorinio filmo išgryninimas gali užtrukti dar ilgiau.

„Laisvės kaina. Sąjūdis“ buvo kuriamas labai greitai. Nebuvo tokių galimybių tiek scenaristams, tiek dailininkams. Laiko trūkumas šiandien atsispindi seriale“, – teigia LRT prodiuserė.

Kaip bebūtų, L. Bytautaitė pastebi, jog lietuviškas kinas atsigauna. „Lietuviško kino tikrai daug, ir šiemet kino teatruose bus net 14 premjerų. LRT tęsia tradiciją ir prisideda prie lietuviškų filmų kūrimo, jie bus rodomi per LRT. Tikimės, kad lietuviškas kinas tik gerės ir mes tęsime tokias diskusijas“, – viliasi LRT prodiuserė.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.