Lietuvoje

2019.05.16 17:13

Teismas: Seimo sprendimas sudaryti komisiją LRT veiklai tirti prieštarauja Konstitucijai

papildyta
Modesta Gaučaitė, Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.05.16 17:13

Seimo komisijos, kuri tyrė LRT valdymą ir finansus, sudarymas prieštarauja Konstitucijai. Tokį sprendimą ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Anot KT, sudarydamas komisiją Seimas pažeidė konstitucines visuomeninio transliuotojo teises.

Išgirsti KT nuosprendžio atvyko LRT Tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis, konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius, vienas iš skundo KT teikėjų, konservatorius Mykolas Majauskas.

Komisija Seime valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iniciatyva buvo sudaryta praėjusiais metais, jai vadovavo „valstietis“ Arvydas Nekrošius.

KT nustatė, kad komisijos sudarymas prieštaravo Konstitucijoje numatytai teisei į žodžio laisvę. Taip pat teigta, kad Seimas negali kištis į LRT turinį ar kitaip daryti jam įtaką. O komisija, pasak KT, sudaryta nesant atsakingų institucijų išvadų, kad LRT veikloje yra trūkumų.

Po sprendimo KT pirmininkas Dainius Žalimas kalbėjo, kad laikinosiomis tyrimo komisijomis negali būti perimtos kitoms valstybės institucijoms pagal Konstituciją ir įstatymus priskirtos funkcijos.

„Šiuo atveju mes turime valstybinio audito tematikos klausimus. Kita vertus, juolab, kada kalbama apie nacionalinį transliuotoją, kuris turi būti nepriklausomas pirmiausia nuo politinės valdžios. Atsižvelgiant į tai, tokia tyrimo komisija, kuriai buvo pavesti tyrimui tokie klausimai, kurių dalis sutapo, ką pagal Konstituciją ir įstatymus turėtų daryti Valstybės kontrolė, dėl to ir buvo pripažinta, kad tokia komisija negalėjo būti sudaryta ir negalėjo jai būti pavestas tyrimas“, – sakė D. Žalimas.

Jo teigimu, LRT kontrolę turėtų pirmiausia atlikti tie subjektai, kurie patys, pagal įstatymus, vykdo įgaliojimus nepriklausomai – prokuratūra, gindama viešąjį interesą, Valstybės kontrolė ir žiniasklaidos sektorių reguliuojančios institucijos.

D. Žalimas kalbėjo, kad parlamentinės kontrolės priemonėmis negalima kištis į programų turinį ir tai, kas įstatymais priskirta kitoms institucijoms:

„Kišantis į tokių funkcijų vykdymą darytina prielaida, kad būtų sudaromos sąlygos atitinkamai įtakai programai. Tačiau tai nereiškia, kad apskritai komisijos negali būti sudarytos. Komisija gali būti sudaryta, jeigu būtų iškilusi grėsmė LRT nepriklausomumui arba jeigu būtų kitų valstybės institucijų, kurios, kaip nepriklausomos institucijos, atlieka išorinę kontrolę, išvados, kad LRT veikla vykdoma tokiu būdu, kad valstybės biudžeto lėšos naudojamos ne misijai vykdyti arba jos panaudojamos neracionaliai.“

L. Gadeikis: sudėti taškai

Po KT sprendimo paskelbimo LRT Tarybos pirmininkas L. Gadeikis sakė manantis, kad toks sprendimas sudėjo visus taškus daugiau nei pusantrų metų besitęsiančioje problemoje – ką siekė ištirti komisija, ar tai buvo teisėta ir pan.

„Manau, kad šitas KT sprendimas padės tašką tame, ką mes visą laiką ir šnekėjome, kad tai yra bandymas kėsintis į LRT nepriklausomumą, o ne noras surasti, kur mes ką nors darome finansiškai neteisingai. KT labai aiškiai suformulavo, kad yra Lietuvoje institucijos, kurioms nustatytos atskiros funkcijos atlikti vieną ar kitą darbą ir jos tą darbą turi atlikti“, – kalbėjo L. Gadeikis.

Jis priminė, kad LRT Taryba dar 2017-aisiais kreipėsi į Valstybės kontrolę ir Seimą, kviesdama atlikti valstybinį auditą ir patikrinti, ar tikrai yra kokių nors neaiškumų. KT, anot L. Gadeikio, pasakė, kad taip ir turėjo būti daroma.

Kaip sakė LRT tarybos pirmininkas, jei kyla abejonių, jos turi būti išsklaidomos, o LRT neturi jokio noro ką nors slėpti.

„Bet to daroma nebuvo, buvo daroma, kad tirtų Seimo komisija, bet Seimo komisijos sprendimas buvo niekinis, Seimas jo nepriėmė. Labai gerai, kad KT aiškiai sudėliojo, kokia vertybė yra LRT nepriklausomumas, kaip galima užtikrinti atskaitomumą, taip pat ir finansinį, visuomenei. Tikiuosi, kad liks mažiau spekuliacijų ir noro apsimesti, kad į nepriklausomumą nesikišama“, – sakė LRT Tarybos pirmininkas. 

L. Gadeikis teigė, kad tik tapęs Tarybos pirmininku sakė, jog iš šio tyrimo LRT paims viską, kas yra geriausio, nes tai tam tikra proga pamatyti, kam reikia skirti daugiau dėmesio. 

Paklaustas, ar LRT buvo padaryta kokia nors žala, L. Gadeikis sakė, kad tai buvo rimtas puolimas, bet galiausiai žmonių pasitikėjimas LRT padidėjo, tai rodo ir auganti auditorija. 

„Kaip sakoma, kas mūsų nenužudo – mus sustiprina“, – sakė L. Gadeikis. 

Patvirtinta, kad politinės institucijos neturėtų kištis į LRT veiklą

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė komentuodama KT sprendimą sakė, kad juo vienareikšmiškai patvirtinta, jog politinės institucijos neturėtų kištis į visuomeninio transliuotojo veiklą. Pasak jos, tam yra specialios nepriklausomos institucijos, veikiančios pagal specialius teisės aktus ir turinčios kontrolės funkcijas. 

„Apie tai Seimui, nusprendusiam sudaryti Komisiją, buvo priminusi ir LRT taryba. Ji pati savarankiškai kreipėsi į Valstybės kontrolę, prašydama atlikti valstybinį auditą. Tą, beje, užuot steigęs Komisiją, galėjo padaryti ir pats Seimas.

KT priimtas nutarimas iš esmės konstatavo Seimo nutarimu įsteigtos komisijos nelegitimumą ir šiai komisijai priskirtų pavedimų ir nustatytų tyrimo terminų neteisėtumą“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. 

Jos teigimu, šis nutarimas svarbus ir šiuo metu svarstomo LRT įstatymo naujos redakcijos projekto kontekste. Kaip teigė LRT generalinė direktorė, iš esmės konstatuojama, kad Taryba, sudaryta iš visuomenės atstovų, yra visuomeninio transliuotojo institucinio nepriklausomumo garantas, užtikrinantis vidaus kontrolę.

„O išorinės kontrolės vaidmuo vienareikšmiškai atitenka nepriklausomiems nuo valdžios institucijų pareigūnams, t.y. Valstybės kontrolei, LRTK ir pan.

Į tai turi būti atsižvelgta konstruojant naująją LRT įstatymo redakciją, nes ji gimė Seimo narių nepatvirtintų ir, kaip šiandien paaiškėjo, Konstitucijai prieštaraujančios Komisijos išvadų pagrindu“, – komentavo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

A. Širinskienė: svarstomai LRT įstatymo redakcijai įtakos tai neturės

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, LVŽS frakcijos narė Agnė Širinskienė LRT.lt komentavo, kad KT sprendimas yra „gerbtinas dalykas, į kurį visada reikia atsižvelgti“, bet Konstitucijai prieštaraujanti laikinoji komisija esą LRT atnešė daug naudos: patobulinti kai kurie teisės aktai, atsirado daugiau informacijos, pavyzdžiui, apie viešuosius pirkimus LRT tinklapyje.

„Pasikeitusi LRT vadovybė pradėjo kalbėti apie ombudsmeno, savikontrolės, institucijos atsiradimą. Šitie ir daug kitų pokyčių buvo pozityvūs dalykai, kurie, mano galva, ir pačiai LRT tikrai buvo naudingi“, – kalbėjo ji.

Pasak Seimo narės, po sprendimo Seime numatytos atitinkamos procedūros, po kurių „atitinkamai bus daromos tam tikros išvados ateities reguliavimui“.

Po pateikimo Seime yra pritarta naujai LRT įstatymo redakcijai, kuri atsirado po laikinosios tyrimo komisijos darbo. Pasak A. Širinskienės, KT sprendimas tiesiogiai jokios įtakos jai neturės. „KT vertina ne LRT įstatymą, bet Seimo nutarimą, kuriuo buvo sukurta laikinoji komisija“, – akcentavo ji.

Tačiau, minėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, projektas bus peržiūrėtas: „Išsianalizavus Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, mes tą projektą, kuris registruotas, dar kartą peržiūrėsime. Tai normalu ir visada daroma“, – LRT.lt sakė ji.

Komisijos išvados Seime nepatvirtintos, bet tai – ne pabaiga

Laikinoji tyrimo komisija Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentiniam tyrimui Seimo sprendimu sudaryta 2018 m. sausį. Jau po 5 dienų 32 opozicijos ir mišrios grupės Seimo nariai kreipėsi į Konstitucinį Teismą siekdami išsiaiškinti, ar tokia komisija neprieštarauja Konstitucijai.

Besikreipę Seimo nariai nuogąstavo, ar tokiu tyrimu valdantieji nesiekia savo interesų ar suvesti asmeninių sąskaitų ir priminė ankstesnį KT išaiškinimą, kad LRT nepriklausomumą galima garantuoti tik atribojant LRT valdymą nuo valdžios institucijų ir pareigūnų kišimosi į LRT veiklą.

„Seimo atsakomybė yra įstatymu nustatyti nacionalinio transliuotojo veiklos kontrolės modelį, o ne pačiam imtis kontroliuoti jo veiklą. Dėl šios priežasties pasirašiau kreipimąsi į Konstitucinį Teismą išaiškinti, ar Seimo iniciatyva tirti nacionalinį transliuotoją yra teisėta ir neprieštarauja Konstitucijai“, – anuomet sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas.

Nors opozicija ragino sulaukti KT spendimo, komisija aktyviai dirbo ir 2018 m. rudenį Seimui pateikė išvadas. Seimas galiausiai jų nepriėmė, bet, remdamasis jomis, įregistravo naują LRT įstatymo redakciją.

Jai po pateikimo jau pritarta, šiuo metu Seimas laukia specialios vyriausybės išvados, po jos pataisos bus svarstomos komitetuose.

Susirūpinimą dėl situacijos yra pareiškusi Europos transliuotojų sąjunga (EBU), UNESCO, Europos Parlamento nariai, Latvijos ir Estijos visuomeniniai transliuotojai, Tarptautinis spaudos institutas, Vokietijos tarptautinis transliuotojas „Deutsche Welle“ ir Rygoje veikiantis Baltijos žurnalistinio meistriškumo centras „Baltic Centre for Media Excellence“.

LRT dėl situacijos kreipėsi į visuomenę, Seimą, EBU vadovą Noelį Curraną, UNESCO; sustiprino Administracinės komisijos galias.

Visą įvykių chronologiją rasite čia: LRT byla Seime.