Lietuvoje

2019.05.15 05:30

Neaiški „valstiečių“ ateitis: ar Skvernelis mes pirštinę Karbauskiui?

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.05.15 05:30

Trauktis nenori, bet greičiausiai teks. Dalis „valstiečių“ atstovų partijos pirmininkui prakalbus apie pasitraukimą iš valdančiosios daugumos pareiškė nepritariantys tokiam ėjimui. Politologai teigia, kad tokie nesutarimai kelia įtampą ir gali baigtis skaudžiomis skyrybomis.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis prieš prezidento rinkimus pareiškė, kad jei premjeras Saulius Skvernelis pralaimės, o partija prastai pasirodys renkant Europos Parlamentą, jo vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pasitrauks iš valdančios daugumos. Jau aišku, kad S. Skvernelis į antrąjį turą nepateko, todėl kalbos apie pasitraukimą tik sustiprėjo. Visgi toli gražu ne visi „valstiečiai“ mano, kad pasitraukimas – geriausia išeitis.

Juolab, kad ir pats LVŽS vadovas antradienį ėmė kalbėti kitaip. Po beveik keturias valandas trukusio LVŽS frakcijos posėdžio žurnalistams R. Karbauskis pareiškė, kad „valstiečiai“ vieninteliai po prezidento rinkimų galės formuoti daugumą, nes neva niekas kitas nenori imtis šios atsakomybės. Tiesa, pats S. Skvernelis atlaikė balsavimą dėl „valstiečių“ frakcijos pasitikėjimo.

Taip pat skaitykite

Tuo metu ekspertai pastebi, kad įtampa LVŽS gretose tik kyla ir net gresia galimu frakcijos skilimu. Ar nepasitaręs su kolegomis ir paskelbęs apie pasitraukimą iš valdančiųjų R. Karbauskis tikrai sukėlė chaosą savo paties vadovaujamoje frakcijoje?

Taip pat skaitykite

Pozicijos – nevieningos

Nors „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis apie pasitraukimą iš valdančiosios daugumos prabilo garsiai ir užtikrintai, dabar jau aišku, kad ne visi jo vadovaujamos frakcijos nariai tam pritaria. Praėjusią savaitę partija balsų dauguma planą palaimino, balsuojant susilaikė tik du frakcijos nariai. Tačiau aiškėja, kad nepritariančių gali būti ir daugiau.

Pasitraukimo idėjai nepritarė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, jo pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevčius, frakcijos narė Virginija Vingrienė. Pastaroji antradienį Seime žurnalistams sakė, kad nepritariančiųjų yra ir daugiau: „Aš negaliu atsakyti kiek, bet tokių yra. Tikslaus skaičiaus tikrai nežinau. Manau, kad turėtume dirbti iki galo.“

Paprašyta patikslinti, ar yra bent 7 sprendimui nepritariantys žmonės, mat tiek žmonių reikia, kad būtų sudaroma frakcija, V. Vingrienė teigė kol kas negalinti atsakyti į tokį klausimą ir sakė, kad viskas paaiškės, kai bus realūs sprendimai.

Portalo LRT.lt žiniomis „valstiečių“ frakcijoje sklando galimo skilimo nuotaikos. Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis Gabrielius Landsbergis žurnalistų paklaustas, ar kai kurie „valstiečiai“ gali prisijungti prie jo vadovaujamos frakcijos, sakė negalintis to nei patvirtinti, nei paneigti, tačiau teigė, kad yra „besikalbančiųjų“.

Įtampa nemažėja

Panašu, kad išsiskiriančios nuomonės kelia įtampą „valstiečių“ gretose. Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė portalui LRT.lt kalbėjo, kad tai – akivaizdu. Anot politologės, stebint tai, kaip po prezidento rinkimų kalba valdančiųjų atstovai išduoda, kad nesutarimų frakcijoje yra.

„Dalis žmonių vadovaujasi logika, kuri yra paprasta – žmonės balsuodami už kandidatą į prezidentus balsavo už konkretų asmenį, kartais vadovaudamiesi ir emocijomis. Jie tikrai neprivalėjo galvoti, kad jei balsuoja ne už S. Skvernelį, tai balsuoja už vyriausybės krizę ir už G. Landsbergį premjero kėdėje. Tai visiškai nesusiję dalykai“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Ji nesąžininga vadino „valstiečių“ retoriką, kad nesvarbu, kas yra jų partijos sąraše, rinkėjai vis tiek turi rinktis juos, nes kitaip į valdžią ateis konservatoriai. Anot politologės, tokios kalbos reiškia, kad žmonės turi balsuoti už LVŽS sąrašą, net jei jame būtų įrašyta jūrų kiaulytė.

Kaip kalbėjo R. Urbonaitė, dalis partijos narių ir rėmėjų mato logikos stoką tokiuose argumentuose, bet rinkėjas tarsi įspaudžiamas į Prokrusto lovą. Be to, politologė įžvelgia R. Karbauskio hipokritiškumą – dvejus su puse metų aiškinęs, kad konservatoriai ir G. Landsbergis yra blogis, dabar jis pareiškė, kad remtų konservatorių lyderio kandidatūrą į premjerus.

„Manau, kad logiką į partiją bando sugrąžinti žmonės, kurie suvokia atsakomybę ir kad įsipareigojimas yra iki 2020 metų. Pirmalaikiai rinkimai yra galimas scenarijus, bet tai būtų chaoso sukėlimas. Turime labai aiškiai išsiskyrusias „valstiečių“ grupes ir todėl manau, kad įtampos gali tik didėti. Tai nėra nesutarimas dėl smulkmenos – tai principiniai pozicijų ir požiūrių skirtumai. Galime sulaukti ryškesnių epizodų, kai tie sutarimai iškils į viešumą, kai kažkas padarys žingsnius, kurie parodys, kad partijoje vienybės nėra“, – komentavo MRU politologė.

Be to, ji teigė, kad su partija nesuderinti žingsniai, tokie, kaip paskelbimas, kad pralaimėjimo atveju trauksis iš valdančiosios daugumos, kirs per R. Karbauskio palaikymą. Anot R. Urbonaitės, „valstiečių“ lyderis kol kas vykdė destruktyvius, o ne konsoliduojančius veiksmus.

Generolo Jono Žemaičio karo akademijos docentas Vytautas Isoda priminė, kad apie „valstiečių“ skilimą kalbėta jau nuo Seimo rinkimų. Jis pastebėjo, kad parlamentinė LVŽS frakcija yra gausi, bet „neorganiškai sulipdyta“. Be to, V. Isoda kalbėjo, kad ne vienas partijos narys jau anksčiau yra užsiminęs apie demokratijos trūkumą partijoje.

„Paskutinis R. Karbauskio demaršas, akivaizdžiai vienašališkas veiksmas, buvo pareiškimas apie pasitraukimą iš valdžios. Dabar atsitraukimo (nuo savo žodžių – LRT.lt) galimybių jis jau neturi – pasižadėjo, prisiekinėjo savo garbe, kad trauksis nepasisekus pirmajam rinkimų turui. Šis vienašališkas sprendimas partijos nariams – tarsi diktatas. Ar tai gali kvepėti skilimu? Be abejo, kad gali“, – kalbėjo V. Isoda.

Jis kalbėjo, kad valdančiųjų pasitraukimas bet kuriuo atveju valstybėje sukeltų politinę krizę, net jei ir būtų sudaryta kita formali vyriausybė. Nepartiniai ministrai, pasak V. Isodos, galėtų atsiriboti nuo partijos ir dirbti toliau, tačiau klausimas kiltų dėl paties premjero, po rinkimų pareiškusio, kad liepos 12-ąja atsistatydins iš pareigų.

Kartosis socialdemokratų scenarijus?

Šioje Seimo kadencijoje jau matėme skylančios frakcijos istoriją. Prieš pusantrų metų socialdemokratų partijos taryba nutarė trauktis iš valdančiosios koalicijos, kurioje dirbo su LVŽS. Tuomet dalis partijos narių sprendimui prieštaravo ir įkūrė atskirą parlamentinę frakciją. Netrukus dėl to jie buvo priversti palikti partiją, o tai lėmė naujos – Lietuvos socialdemokratų darbo – partijos įkūrimą.

Paklausta, ar panaši situacija gali kartotis ir su „valstiečiais“, R. Urbonaitė teigė, kad skiriasi partijų situacijos. Pasak jos, LVŽS aiški R. Karbauskio lyderystė, o nemaža dalis Seimo „valstiečių“ frakcijos – politikoje mažai žinomi vardai.

„Jų priklausomybė nuo R. Karbauskio yra pakankamai stipri. Akivaizdu, kad jei jie išeis, jie išeis faktiškai į niekur. Dėl to skilimo scenarijus man atrodo mažiau tikėtinas, nei buvo socialdemokratų atveju, kur ir vieni, ir kiti turėjo galimybę kažką sukurti. Socialdemokratų pavyzdys yra truputį įspėjantis, kad nereikia bandyti greitai išsiskirti. Akivaizdu, kad problemos yra ir jas reikia spręsti“, – kalbėjo politologė.

Tačiau V. Isodai socialdemokratų scenarijaus atsikartojimas „valstiečių“ gretose pasirodė kaip realus scenarijus. Pasak jo, dauguma LVŽS deleguotų ministrų yra nepartiniai, o ir tie, kurie yra partiniai, lengvai gali palikti partiją, kaip tai, skiriantis socialdemokratams, padarė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Aišku, partijos taryba, tada, kai sprendėsi socialdemokratų klausimas, vieningai stovėjo už Gintauto Palucko. Ar taryba vienareikšmiškai pritars R. Karbauskiui – nežinau. Nežinau, ar jis sugebės valdyti tarybos sprendimą. Bus labai įdomu“, – sakė V. Isoda.

S. Skvernelis – alternatyvus lyderis

Karo akademijos politologas taip pat kalbėjo, kad „valstiečiai“ jau dabar turi alternatyvų lyderį. Pasak V. Isodos, S. Skvernelis, nors ir nepriklausantis partijai, yra ryški, tvirta politinė figūra, kuriai prijaučia nemaža dalis LVŽS regioninių skyrių.

Ekspertas kalbėjo, kad premjeras turi nemažą pasitikėjimą, o prezidento rinkimuose savo balsą atidavė kone 20 proc. rinkėjų. Tai, anot V. Isodos, LVŽS narių akyse jį gali padaryti alternatyviu lyderiu, galinčiu perimti partijos lyderio vairą iš R. Karbauskio. Vienintelė kliūtis – S. Skverneliui reikėtų įstoti į partiją.

Be to, politologas neatmetė galimybės, kad frakcijos skilimo atveju ministras pirmininkas stotų vadovauti naujajai, atskilusiai frakcijai: „Yra du aiškūs lyderiai. Jei ne S. Skvernelis nusivestų dalį „valstiečių“, nelabai matau kas kitas galėtų, nebent V. Sinkevičius. S. Skvernelis pradėdamas lipdyti naują politinę jėgą nuo frakcijos Seime, žiūrint į kitus Seimo rinkimus, galėtų net ir kitą partiją lipdyti. Tačiau tai – labai žiūrint į ateitį.“

R. Karbauskio ir S. Skvernelio partnerystė, pasak R. Urbonaitės, gyvuos tol, kol tai bus naudinga abiem politikams. Tačiau situacija – komplikuota, todėl neaišku, kiek naudos bėra jų santykiuose. Anot jos, jei kuris nors iš jų paskaičiuos, kad nebegauna naudos, gali įvykti skyrybos.

„Jeigu žiūrėtume į reitingus, tai R. Karbauskio reitingai yra prastesni, bet iš kitos pusės partija yra valdoma jo. Skyrybos abiem būtų pakankamai skaudžios ir pakenkti abiem. Sunku pasakyti, kuris iš tos balos išliptų sausesnis“, – sake R. Urbonaitė.