„Diskutuoti galima“, – paklaustas apie visuotinį šaukimą sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Visgi ir jis, ir prezidentūra akcentuoja, kad, norint visuotinio šaukimo, pirmiausia reikia turėti, kas ir kur pašauktus tarnauti jaunuolius treniruos. Konservatorių lyderis sako, kad demografiniai pokyčiai gali lemti, kad prie visuotinio šaukimo per kelerius metus bus prieita natūraliai.
Žodžiai „visuotinis šaukimas“ diskusijose apie Lietuvos gynybą ir jos ateitį skamba itin dažnai. Visgi konkrečių sprendimų, kuriais būtų įgyvendinamas visuotinis šaukimas, nėra, o ir kaip jis turėtų atrodyti, iki galo nėra sutariama.
Apie tai, kad Lietuva turėtų pereiti prie visuotinio šaukimo modelio, ne kartą kalbėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Po pergalės 2024-ųjų prezidento rinkimuose jis teigė, kad visuotinis šaukimas Lietuvoje turėtų atsirasti per antrąją jo kadenciją.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Diskusijos dėl visuotinio šaukimo netyla jau ne vienus metus, bet aiškaus sprendimo dar nėra.
- L. Kasčiūnas spaudos konferencijoje paragino Vyriausybę greičiau imtis visuotiniam šaukimui reikalingų sprendimų.
- Tačiau, anot L. Kasčiūno, demografinė situacija gali lemti, kad prie visuotinio šaukimo bus prieita ir be atskirų sprendimų.
- R. Kaunas pabrėžia, kad diskutuoti apie visuotinį šaukimą galima, tačiau pirmiausia reikalinga infrastruktūra.
- Ministro poziciją palaiko ir prezidentūra.
Dar po metų, 2025-aisiais, G. Nausėda teigė, kad visuotinis šaukimas Lietuvoje yra tik laiko klausimas.
„Manau, kad tai yra laiko klausimas, kadangi Lietuva yra numačiusi iki 2030 m. sukurti nacionalinę diviziją. Nacionalinės divizijos sudėtinė dalis, be jokios abejonės, yra ir visuotinio šaukimo procesas“, – 2025-ųjų liepą sakė šalies vadovas.
Visgi prie visuotinio šaukimo Lietuva kol kas nepriartėjo, o kad priartėtų – reikia, ir kuo greičiau, prieš kelias savaites surengtoje spaudos konferencijoje, kur pristatė savo gynybos politikos strategiją, sakė šiuo metu opozicijoje esantys konservatoriai.
Portalui LRT.lt Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas teigė, kad dabartinė šaukimo reforma, kai į karinę tarnybą šaukiami baigę mokyklą jaunuoliai, dėl demografinių niuansų ilgainiui gali natūraliai tapti visuotiniu šaukimu.
Bet apie visuotinį šaukimą nėra kalbama ir Ingos Ruginienės vadovaujamos Vyriausybės programoje.
Ir prezidentūra, ir krašto apsaugos ministras visuotinį šaukimą ir toliau laiko reikalingu, bet dabar akcentuoja kitas svarbiausias gynybos sritis ir kalba apie tai, kad, norint įgyvendinti visuotinio šaukimo principą, pirmiausia reikia atlikti namų darbus.
Gali tapti natūraliu dalyku
Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, paklaustas apie spaudos konferencijoje nuskambėjusį raginimą greičiau imtis visuotinio šaukimo, priminė, kad šiuo metu veikia naujas šaukimo modelis, tai yra jaunuolių šaukimas į tarnybą iškart po mokyklos „ir su tam tikru ribinio skaičiaus kasmetiniu didinimu“.
„Dabar yra 5 000 šauktinių, tai jau tam tikras rekordas. Reikia pažiūrėti, kaip šita sistema veikia ribinį skaičių šauktinių skaičių didinant, kviečiant iškart po mokyklos“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jis dėstė, kad dėl demografinių aspektų per kelerius metus įmanoma de facto pasiekti jaunuolių visuotinį šaukimą į privalomąją karinę tarnybą.
„Tada būtų galima per kelerius metus gražiai priimti sprendimą dėl visuotinio privalomojo šaukimo. Tai taptų visiškai natūraliu veiksmu, prie jo visuomenė būtų pripratusi. Kodėl to reikia? Sociologiniai tyrimai rodo, kad karinis rengimas, įvairūs šaukimo kursai sudaro sąlygas užsikurti širdyje valiai ginti šalį“, – sakė konservatorių lyderis.
Anot L. Kasčiūno, visada galvota, kad valia ginti šalį ateina iš šeimos, bendruomenės, patriotinio auklėjimo ar knygų. Tačiau aiškėja, kad toks pasiryžimas atsiranda ir po karinio rengimo.
„Žmogus įgyja pasitikėjimo, gauna įgūdžių, labiau pasitiki savo jėgomis, žino savo vietą gynybos planuose ir t. t. Tas privalomasis šaukimas – visuotinumo ašis.
Aišku, kol kas aš kalbu apie jaunuolius. O apie moterų šaukimą, manau, reikia pradėti diskusiją dabar ir prie šito klausimo grįšime, kai turėsime pasiekę tam tikrą diskusijos lygį“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Ministras: diskutuoti galime
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas portalui LRT.lt teigė, kad svarbu klausytis karinio patarimo – tiek gynybos štabo, tiek kariuomenės vadų matymo ir sprendimų. Pasak ministro, visuotinio šaukimo idėja yra suprantama, tačiau jam reikia pasiruošti.
„Reikia visos reikalingos infrastruktūros, reikia instruktorių ir įrangos. Noras turėti visuotinį šaukimą remiasi ir į Lietuvos galimybes. Tuos namų darbus, kurie buvo daromi ir prie konservatorių valdžios.
Pirmiausia, reikėtų atsižvelgti į kariuomenės patarimą ir į infrastruktūrą, kurią mes turime. Bet diskutuoti apie visuotinio šaukimo galimybes tikrai galime“, – teigė R. Kaunas.
Paklaustas apie tai, kad visuotinio šaukimo programoje nėra, ministras teigė, kad keičiantis aplinkybėms ir situacijai viskas gali būti svarstoma. Vis dėlto jis pabrėžė, kad kiekvienas veiksmas ir sprendimas taip pat remiasi ir į valstybės finansus.
„Biudžetas, kuris dabar skirtas gynybos reikmėms, turi atliepti maksimalų mūsų šalies piliečių saugumo poreikį.
Dabar yra aiški trajektorija, kad mes stipriname oro gynybą, kad mes stipriname sausumos pajėgas, koncentruojamės į kokybiškesnį rezervą, į profesionalius karius, į kokybiškesnį savanorių paruošimą, į dabar kviečiamų šauktinių kokybiškesnį paruošimą, <...> kartu investuodami į infrastruktūrą“, – kalbėjo R. Kaunas.
Pasak ministro, jei jau žmogus pašauktas į karinę tarnybą, jį reikia tinkamai paruošti ir apmokyti, o ne tik užsidėti pliusiuką, kad jis yra pakviestas.
„Manau, kad judame tinkama linkme“, – teigė ministras.
Prezidentūra: sąmoningo delsimo nėra
Portalas LRT.lt su klausimais apie visuotinio šaukimo idėjos įgyvendinimą kreipėsi ir į prezidentūrą. Šalies vadovo komunikacijos komandos perduotame komentare nurodoma, kad G. Nausėda pritaria visuotinio šaukimo idėjai, visgi reikia nuveikti dar nemažai darbų.
„Visuotiniam šaukimui būtina tinkamai pasiruošti – įrengti reikalingą infrastruktūrą, parengti daugiau instruktorių šauktiniams. Laipsniškai šauktinių skaičius didinamas jau dabar.
Sąmoningo delsimo įgyvendinant visuotinį šaukimą nėra, tačiau dabar Lietuva turi koncentruotis į neatidėliotinos skubos prioritetus, kurie yra visiems gerai žinomi“, – rašoma prezidento atstovų perduotame komentare.
Jame taip pat dėstoma, kad šiuo metu svarbiausias krašto gynybos prioritetas yra nacionalinės divizijos parengimas ir viso jos operacinio pajėgumo įgyvendinimas iki 2030 metų, oro gynybos stiprinimas, infrastruktūros visiškai dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje iki 2027 metų pabaigos parengimas.
