Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad dronų incidentai Baltijos šalyse yra sąmoninga Rusijos strategija, bandanti destabilizuoti visuomenes.
„Tai nėra pavieniai incidentai. Tai yra tyčinė Rusijos strategija, bandant destabilizuoti mūsų demokratines visuomenes“, – spaudos konferencijoje Vilniuje teigė EK pirmininkė.
„Bet, kaip ir Ukrainos mūšio lauke, Rusijai nepavyksta. Kaip ir anksčiau, kai jie pasinaudojo migrantais kaip ginklais ir stūmė juos per sieną, ir vėl noriu pagirti Baltijos šalių gyventojų atsparumą. Jūs reagavote ramiai, atsakingai ir aiškiai pasiuntėte žinutę Rusijai: „Mes laimėsime.“ Europa visiškai solidarizuojasi ir yra vieninga su Estija, Latvija ir Lietuva“, – kalbėjo ji.
U. von der Leyen pabrėžė, kad ES investuoja į priešdroninius pajėgumus, pažangią oro gynybą bei kritinės infrastruktūros apsaugą, o Baltijos šalys sulauks papildomų 12 mlrd. eurų per SAFE programą.
„Jau pasirašėme SAFE planą su Lietuva ir esame pasiruošę pasirašyti tokius planus su Latvija ir Estija. Šiuo metu investuojame į priešdroninius pajėgumus, pažangią oro gynybą bei kritinės infrastruktūros apsaugą“, – teigė ji.
EK pirmininkė priminė, kad iš Sanglaudos fondo Baltijos šalims buvo nukreipta 1,5 mlrd. eurų gynybos pasirengimui, pasienio stebėsenai ir ekonominiam saugumui.
„Iš esmės pritaikėme dabartines priemones prie naujos tikrovės ir laikysimės to paties požiūrio kitame ilgalaikiame biudžete“, – pabrėžė U. von der Leyen.
Be kita ko, ji atkreipė dėmesį į poreikį sumažinti dronų išryškintas pažeidžiamiausias vietas.
„Pasirengimas turi būti pagrindinis principas, kuriuo remiantis formuojamas mūsų visuomenių atsparumas, ekonominė politika ir saugumo architektūra“, – kalbėjo EK pirmininkė.
„Rytų valstybės narės nustatys standartą visoms kitoms, nes tai, ką jūs patiriate šiandien, likusi Europa gali patirti rytoj“, – pridūrė ji.
Pasak jos, atotrūkis bus mažinamas pradedant nuo vieningesnės perspėjimo sistemos ir geresnio tarpvalstybinio koordinavimo. Be to, pasak jos, svarbu geriau sujungti nacionalines sistemas, pavyzdžiui, su ES kosmoso programomis „Copernicus“ ir „Galileo“ sistemomis, kas leistų geriau dalintis informacija tarp valstybių ir taip pat padidinti ankstyvojo perspėjimo pajėgumus.
„Galime inicijuoti, bendrai koordinuodami su NATO, bendrą išsamų jau turimų antidroninių ir ankstyvojo perspėjimo sistemų pajėgumų vertinimą visame regione, kad galėtume kartu atpažinti kritines spragas ir paspartinti paramą ten, kur jos labiausiai reikia, kad spragas užpildytume“, – teigė EK vadovė.
Nausėda: po dronų incidentų nepakanka tik solidarumo žinučių, Europa privalo imtis veiksmų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dažnėjant Baltijos valstybių oro erdvės pažeidimams, iš Europos Sąjungos tikimasi ne tik solidarumo žinučių, bet ir konkrečių veiksmų.
Taip jis kalbėjo po antradienį Vilniuje vykusio EK pirmininkės U. von der Leyen ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos prezidentų susitikimo.
„Baltijos šalių dangus šiandien nėra pakankamai saugus, Europos Sąjungos rytinė siena susiduria su vis didesniu spaudimu: nuo dronų įsiveržimų iki elektroninio trukdymo, informacinių atakų ir sabotažo grėsmių prieš kritinę infrastruktūrą“, – antradienį sakė G. Nausėda.
Pasak jo, dėl to Vilniuje lankosi EK pirmininkė ir kitų Baltijos valstybių lyderiai.
„Vertiname aiškią EK parodytą solidarumo žinią Baltijos valstybėms, tačiau šiandien solidarumo jau nebepakanka vien tiktai žodžiais, Europa privalo imtis greitų ir konkrečių veiksmų“, – teigė G. Nausėda.
Lyderių susitikimas Lietuvos sostinėje surengtas padažnėjus dronų incidentams Baltijos valstybėse.
