Ar mokame klausytis? Ne tik muzikos, bet ir miesto, upės, gatvės, atsitiktinių garsų, tylos? Į šį klausimą kiek netikėtu kampu birželio 5–6 dienomis kvies pažvelgti Vilkijos džiazo festivalis „VilkiJAZZ“, rašoma Vilkijos kultūros centro parengtoje publikacijoje.
Ketvirtą kartą rengiamame festivalyje ypatingas dėmesys bus skiriamas svečiui iš Krokuvos – muzikantui, improvizatoriui ir filosofui dr. Rafałui Mazuriui, kuris Vilkijoje viešės pirmą kartą.
R. Mazuris – vienas ryškiausių Lenkijos laisvosios improvizacijos kūrėjų, koncertavęs daugelyje Europos šalių, taip pat Kinijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Izraelyje. Jis groja specialiai jam pagaminta akustine bosine gitara, yra Krokuvos improvizatorių ansamblio „Improvisers Ensemble“ įkūrėjas, improvizacinės muzikos renginių organizatorius ir filosofas, daugiau nei du dešimtmečius tyrinėjantis klausymosi fenomeną.
Birželio 6 dieną R. Mazuris pakvies festivalio lankytojus į sąmoningo klausymosi ekskursiją „Klausantis miesto“ ir filosofinį koncertą-performansą „Suvokimas per rezonansą“, kuriame pasirodys kartu su filosofu dr. Viktoru Bachmetjevu.
Paklaustas, kodėl šiandien žmonėms taip sunku iš tiesų klausytis, R. Mazuris patikslina – galbūt problema ne ta, kad klausytis sunku, o tai, kad dažnai klausomės schematiškai ir to net nepastebime.
Pasak jo, Vakarų kultūroje dominuoja vadinamasis „muzikinis klausymasis“, kai dėmesys sutelkiamas į harmoningus, taisyklingus garsus, o visa kita – triukšmas, netolygūs virpesiai, aplinkos garsai – tarsi atmetama. Toks klausymosi būdas tinka muzikai koncertų salėje, tačiau kasdienėje aplinkoje, anot R. Mazurio, dauguma garsų yra visai kitokie.
„Atrodo, kad ignoruojame didžiąją dalį mus supančių reiškinių – paprasčiausiai nežinome, kad jie egzistuoja. Be kita ko, todėl galime gyventi siaubingame šiuolaikinės civilizacijos triukšme. Ir tai nėra gerai nei mūsų pažinimui, nei gerovei“, – sako R. Mazuris.
Šią idėją jis plėtoja savo projekte „Wandering the Sound“, kuriame muzika susitinka su filosofija, garso ekologija ir praktiniu klausymosi ugdymu. Vilkijoje vyksianti ekskursija „Klausantis miesto“ bus ne tradicinis pasivaikščiojimas, o garsinė patirtis, kurioje svarbiausia sustoti, sulėtėti ir pabandyti išgirsti tai, kas kasdien dažniausiai lieka nepastebėta.
„Keisk tai, kaip klausaisi, ir klausykis, kaip keitiesi“, – taip savo sumanymą apibūdina R. Mazuris.
Ekskursijos metu jis pristatys skirtingus klausymosi modelius, kalbės apie tai, kaip klausymas veikia mūsų pažinimą ir gyvenimo būdą, pasiūlys trumpų pratimų, padedančių lavinti dėmesį garsui. Dalyviai bus kviečiami išgirsti Vilkijos garsinį peizažą – Nemuno artumą, gatvių ritmą, žmonių balsus, paukščius, tylą ir kasdienybės garsus.
R. Mazuris šią praktiką vadina „išplėstiniu klausymusi“. Tai bandymas klausytis ne tik to, ką įprastai laikome muzika, bet ir visos aplinkos – be išankstinio skirstymo į „gražius“ ir „negražius“, „reikšmingus“ ir „nereikšmingus“ garsus.
„Esu tikras, kad Vilkija turi savo garsinę tapatybę. Kiekviena vieta ją turi ir kiekviena yra unikali bei įdomi. Pabandykime atrasti Vilkijos garsus ir klausytis jų ne tik muzikiniu, bet ir išplėstiniu klausymu – galbūt atrasime tai, ką iki šiol ignoravome“, – sako menininkas.
Po ekskursijos Vilkijos kultūros centre vyks filosofinis koncertas-performansas „Suvokimas per rezonansą“. Jame R. Mazuris ir V. Bachmetjevas kurs garso ir teksto dialogą, paremtą daoistine filosofija, improvizacija ir klausymusi, kaip būdu pažinti pasaulį.
Tiems, kurie nėra susipažinę su eksperimentine ar improvizacine muzika, R. Mazuris turi paprastą patarimą: neieškoti to, ką įprastai randame mėgstamoje muzikoje.
„Tiesiog klausykitės. Neieškokite melodijų, ritmų ar įprastų formų. Tiesiog tekėkite kartu su garsu ir virpesiais“, – sako jis.
Šis kvietimas labai dera su pačia Vilkijos džiazo festivalio „VilkiJAZZ“ dvasia. Festivalis vyksta Louiso Armstrongo vardo estradoje, Nemuno pakrantėje, mieste, kuris šiemet mini 600 metų jubiliejų. Vilkijos ryšys su džiazu – netikėtas ir jautrus: iš šio krašto kilusi litvakų Karnovskių šeima, emigravusi į Naująjį Orleaną, ten netikėtai susipažino ir ėmėsi globoti dar vaiką L. Armstrongą. Ši šeima ne tik padėjo būsimajai džiazo žvaigždei išgyventi, kai aplink vyravo skurdas ir nepriteklius, bet ir prisidėjo prie pirmųjų jo žingsnių muzikos kelyje.
Būtent ši istorija tapo viena iš Vilkijos džiazo festivalio „VilkiJAZZ“ idėjinių atramų – jungti Vilkiją su pasaulio džiazo istorija, o profesionalią muziką atverti plačiai auditorijai. Festivalis siekia tapti ne tik koncertų ciklu, bet ir gyva kultūrine tradicija regione, į Vilkiją pritraukiančia klausytojus iš visos Lietuvos.
Šių metų festivalio programoje išvysime tiek gerai žinomus, atpažįstamus veidus, tiek aukštą meistriškumą spėjusius išvystyti jaunuosius atlikėjus. Birželio 5 dieną L. Armstrongo estradoje pasirodys Justės Sakalytės kvartetas, kurio programoje džiazo improvizacijos persipins su lietuvių liaudies instrumentais. Taip pat koncertuos Kotrynos Juodzevičiūtės vadovaujamas „KJ Collective“, o vakarą tęs lietuviško džiazo scenos grandai Neda Malūnavičiūtė, Vytautas Labutis ir pianistas Richardas Banys su programa „Jazz in Spiritus“.
Birželio 6 dieną, po R. Mazurio vedamos garsinės ekskursijos ir filosofinio performanso, festivalis grįš į L. Armstrongo estradą. Čia klausytojų lauks dainininkės Godo Yorke ir pianisto Vytauto Straižio duetas, Girmantė Vaitkutė ir Aleksandro Polevikovo kvartetas su programa „Folk Tales“, jungianti džiazą, sutartinių motyvus ir etnomuzikos gylį, taip pat „Vilnius Funk Collective“, puoselėjantis funk, soul ir R&B tradicijas.
Festivalį užbaigs „Mood Sellers“ – energinga varinių pučiamųjų grupė, įkvėpta Naujojo Orleano „second line“, balkan ir disco muzikos. Tai bus galimybės sėdėti nepaliekantis finalas, primenantis, kad džiazas gali būti ne tik svajingo vakaro prie upės akompanimentas, bet ir muzika, pagal kurią norisi šokti.
Šiemet festivalio programą papildys ir gatvės meno projektas „Nuo Vilkijos iki Naujojo Orleano“, kurį kurs menininkas Pijus Čeikauskas-Pijin. Festivalio metu bus išpieštos aštuonios kilnojamos freskos, vasarą puošiančios festivalio erdves, o vėliau virsiančios keliaujančia paroda. Projektas padės dar kartą prisiminti Karnovskių šeimos ir L. Armstrongo istoriją, o žiūrovus supažindins su gatvės meno etika bei legaliomis jo formomis.
Vilkijos džiazo festivalis „VilkiJAZZ“ šiemet kvies ne tik klausytis muzikos, bet ir išgirsti daugiau – miestą, aplinką, istoriją, kitą žmogų ir galbūt save. Nemuno pakrantėje susitiks džiazas, filosofija, improvizacija, gatvės menas ir Vilkijos 600 metų jubiliejaus nuotaika.
Visi festivalio renginiai nemokami. Į sąmoningo klausymosi ekskursiją „Klausantis miesto“ būtina registracija.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
