Lietuvoje

2019.05.03 20:34

Sergančius vėžiu glumina nauja tvarka: gydymo kokybė kris?

Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.05.03 20:34

Nauja tvarka radikaliai sumažins kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugų kokybę, teigia pacientus ginančios organizacijos ir mojuoja teismo sprendimu. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkerta – teismas pasisakė ne dėl pačios tvarkos, o dėl procedūrų, kuriomis ji priimta, ir paslaugų kokybė tik augs.

Mirtingumo sekimas ir gydytojų stažas

2017 m. gruodžio pabaigoje sveikatos apsaugos ministrą pavaduojanti Bronius Markauskas pasirašė įsakymą. Juo pakeista tvarka, kuria kraujo vėžiu sergantiems pacientams tiekiamos kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugos. Kraujo vėžiu sergantiems ligoniams atstovaujančios organizacijos dėl naujos tvarkos sunerimo ir jau kitų metų pradžioje kreipėsi į vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau, kaip teigia, argumentai buvo ignoruojami.

O organizacijų nuogąstavimai paprasti – naujoje tvarkoje nenumatoma sekti mirtingumo po transplantacijos, mažinamas reikalingas darbuotojų stažas, jungiami vaikų ir suaugusiųjų transplantacijų centrai ir t. t. Tai, pasak organizacijų, gali sumažinti teikiamų paslaugų kokybę.

„Sveikatos apsaugos ministras privalo grąžinti transplantacijų paslaugų reikalavimus, kurie garantuotų pacientų saugumą bei transplantacijų kokybę: nustatyti ne didesnio nei 1 proc. mirtingumo per 100 dienų po transplantacijos, privalomo 2 metų gydytojų ir slaugytojų darbo stažo, nepertraukiamo specialistų priežiūros užtikrinimo visą parą bei pakankamos medikų patirties, atliekant konkrečią transplantacijos rūšį, reikalavimus“, – teigė asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

SAM problemų mato tik procedūrose

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas po Seimo narių kreipimosi nusprendė, kad aprašas, pagal priėmimo tvarką prieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui ir atskiriems Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo straipsniams.

Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad teismas pasisakė ne dėl paties teisės akto turinio, o dėl teisėkūros procedūrų priimant teisės akto projektą.

„Įgyvendinant priimtą teismo sprendimą, planuojama artimiausiu metu atlikti visas būtinas teisėkūros procedūras ir parengti reikalingus teisės aktą pagrindžiančius dokumentus, kuriuose būtų aiškiai nurodyti motyvai, kad pakeistu teisiniu reguliavimu yra užtikrinama ir didinama kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugų kokybė“, – LRT.lt teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja Vilma Srogė.

Kritikuoja bendrus suaugusiųjų ir vaikų centrus

Kraujo vėžiu sergantiems pacientams atstovaujančios organizacijos teigia, kad taip kalbama tik siekiant užgožti esminį dalyką – radikaliai sumažintus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų paslaugoms keliamus kokybės ir saugumo reikalavimus.

Vėžiu sergančių vaikų asociacijos „Paguoda“ vadovė Daiva Žaromskienė apgailestavo, kad neatsižvelgta net į ypatingai jautrios pacientų grupės – onkologinėmis ligomis sergančių vaikų – interesus. Pagal naują tvarką, atsiranda bendri vaikų ir suaugusiųjų transplantacijos centrai Vilniuje ir Kaune.

„Nėra visiškai jokio tikslo dalinti vaikų transplantacijų skaičiaus per du centrus ir tuo labiau jungti ir padaryti vieną vaikų ir suaugusiųjų centrą. Visoje Europoje transplantacijų tyrimai rodo, kad geriausia transplantacijų kokybė ir praktika yra kai vaikų centras veikia atskirai nuo suaugusiųjų“, – LRT.lt kalbėjo ji.

Ji pabrėžė, kad transplantacijos kraujo vėžiu sergantiems vaikams atliekamos kraštutiniu atveju ir jų iš viso per metus būna apie 15. Toks skaičius, pasak D. Žaromskienės, rodo, kad nėra reikalo procedūras atlikti dviejuose skirtinguose centruose.

„Mūsų gydytojai tikrai spėja atlikti ir atlieka kokybiškai, turi labai gerą praktiką ir mirtingumas šiomis dienomis yra tikrai labai mažas“, – akcentavo pacientų atstovė.

2017 m. priimta tvarka, nors ir teismo sprendimu pripažinta prieštaraujančia konstituciniam atsakingo valdymo principui, galioja, tačiau šiemet turėtų būti atšaukta arba pakoreguota.