Lietuvoje

2019.04.13 07:00

Mūsų prezidentai. Tokio jauno valstybės vadovo Europa dar nebuvo mačiusi

Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.04.13 07:00

Kuklus inteligentas, metęs kunigų seminariją ir panoręs tapti agronomu, nes agronomų Lietuvai tuomet reikėjo labiau. Ir visai nenorėjęs tapti Lietuvos prezidentu, bet praktiškai juo tarpukariu buvęs net 6 metus. Toks buvo Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis.

Politikoje jis atsidūrė palaipsniui, pradedant lietuvių konferencija Vilniuje ir Lietuvos Taryba. Tai atvėrė kelią jam pasirašyti ir Vasario 16-osios aktą. Nepriklausomoje Lietuvoje A. Stulginskis dirbo pirmuosiuose Ministrų kabinetuose, buvo vienas iš Krikščionių demokratų partijos steigėjų. Būtent ši partija į prezidentavimą jį ir pastūmėjo.

Kaip pasakoja istorikas, diplomatas habil. dr. Alfonsas Eidintas, A. Stulginskis buvo paskirtas partijos ir pats į prezidentus eiti nelabai ir norėjo, nors faktiniu Lietuvos vadovu tapo jau 1920-ųjų gegužę, kai išrinktas Steigiamojo Seimo pirmininku. Tada jam buvo vos 35-eri. Jauniausias šalies vadovas jis buvo ne tik Lietuvoje, bet ir to meto Europoje.

„Jis pats savo draugams sakė, kad partija nutarė, kad jis turi būti [kandidatu į prezidentus], tai pasidavė tam ir stengėsi savo pareigas atlikti sąžiningai“, – LRT.lt aiškina Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro vyresn. mokslo darbuotojas A. Eidintas.

Tačiau ne viskas taip paprasta. Dėl prezidento posto Lietuvoje vyko labai nuožmi partinė kova. Politinė kairė nenorėjo prezidento posto dėl to, kad Steigiamajame Seime daugumą sudarė krikščionys demokratai, o kadangi prezidentą rinko Seimas, tai visi suprato, kad neišvengiamai juo bus išrinktas krikščionių demokratų partijos atstovas.

Rinkti teko kelis kartus

Porą metų prezidentas taip ir nebuvo renkamas, tačiau 1922-aisiais priimta demokratinė Konstitucija, kurioje jau aiškiai numatytas prezidento postas, tad atėjo laikas tautininkų ir socialdemokratų nelaukiamam žingsniui.

„Kaip kairieji ir prognozavo, išrinktas buvo A. Stulginskis. Trejiems metams, gavęs 39 balsus. Tačiau liaudininkai to nepripažino. Prikibo prie formalumo – Konstitucijoje buvo parašyta, kad prezidentas išrenkamas „absoliučia balsų dauguma“, bet nepasakyta, ar Seimo balsų dauguma, ar posėdyje dalyvavusiųjų balsų dauguma.

Todėl, kad jis buvo išrinktas posėdyje dalyvavusiųjų balsų dauguma, A. Stulginskio nepripažino, ignoravo, politinių oponentų laikraščiai nerašydavo „prezidentas“. Ir A. Stulginskis baisiai dėl to nervinosi“, – pasakoja A. Eidintas.


1923-ųjų birželį prezidentas renkamas dar kartą. Šį kartą už A. Stulginskį balsavo jau 49 Seimo nariai, o už Joną Vileišį – 26. A. Stulginskio pergalę pripažinti jau buvo priverstos visos frakcijos. Po 5 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, prezidento postas tampa nebe politinės kovos objektu ir lieka toks iki 1926-ųjų, kai išrenkamas kairysis Kazys Grinius.

„Toks tas Stulginskis. Paprastas žmogus, agronomas. Gal dėl to jis kiek ir kompleksavo. Nebuvo jis mėgėjas landžioti politikos vingiuose, nors visuomet savo nuomonę turėjo“, – sako istorikas.

O pareigų neseniai nepriklausomybę paskelbusioje ir ant kojų besistojančioje šalyje buvo daug: Žemės reforma su dvarų dalinimu, Klaipėdos krašto prijungimas, lito įvedimas, Konstitucijos priėmimas, švietimo tinklo įkūrimas, kiek jėgų dar reikalavo konfliktas su Vatikanu dėl bažnytinės provincijos.

Ano meto teisininkas, politikos ir visuomenės veikėjas Petras Leonas, politiškai buvęs gana tolimas A. Sulginskiui, jį apibūdino kaip prezidentavusį labai gražiai, tolerantiškai, nuosaikiai, gyvenusį kukliai.  


Kliuvo A. Smetonos nedemokratiškumas

1926 metų gruodį per karinį perversmą iš valdžios buvo pašalintas A. Stulginskio įpėdinis Kazys Grinius. Po kurio laiko paleistas ir Seimas. To A. Stulginskis tautininkams su A. Smetona priešaky atleisti negalėjo, aktyviai tai kritikavo, o kartais juos netgi ignoravo.

„Jis turėjo Seimo seifų raktus ir ilgai jų neatidavė, kol iš jo jų neatėmė. Žodžiu, rodė tikrą atkaklumą“, – ignoravimo pavyzdį pateikia A. Eidintas.

A. Stulginskio krikščionys demokratai su tautininkais nesutarė netgi dėl švenčių. Tautininkai labiausiai švęsti norėjo Vasario 16-ąją ir visiškai ignoravo gegužės 15-ąją – Steigiamojo Seimo dieną, kuri krikdemams buvo labai svarbi.

A. Stulginskis, pasak A. Eidinto, atvirai kritikavo A. Smetoną ir Augustiną Voldemarą ne tik už Seimo paleidimą – jiems kliuvo ir už nedemokratinį šalies valdymą, nesutapo jų nuomonės ir kai kuriais užsienio politikos klausimais.

Istorikas pabrėžia, kad Seimo rinkimus, jeigu tik jie būtų rengti, krikdemai katalikiškoje šalyje būtų lengvai laimėję, todėl partijos nepasitenkinimas buvo suprantamas.  

„Voldemaras žadėdavo [kad bus Seimo rinkimai] – gal rudenį, gal pavasarį. Tik nesakydavo, kuriais metais“, – šypteli istorikas.

Skrandžio operacija – lagerio sąlygomis

Pasitraukęs iš politikos, A. Stulginskis ūkininkavo Jokubave, tačiau sovietų dar 1941-aisiais buvo išvežtas į lagerį.  

Kaip LRT RADIJUI pasakojo A. Stulginskio giminaitė Onutė Žiugždienė, nuteistas 25-erių metų kalėjimo bausme jis buvo tik 1952 metais. Visą laiką iki bausmės paskelbimo jis rašė raštus ir ieškojo teisybės, kurios nerado iki pat Stalino mirties.

„Stalinui mirus jis buvo išleistas iš lagerio. Jo žmona buvo tremtyje Komijoje, tai jis atvažiavo pas žmoną ir ten jam netgi leido agronomauti. Iš jo pasakojimų ir paskaičius jo atsiminimus, [supranti, kad] tai buvo nepaprastai didelių gabumų, nepaprasto darbštumo ir dorumo žmogus – ko šiandien reikia ieškoti su žiburiu“, – LRT RADIJUI pasakojo O. Žiugždienė.

„Istorijos detektyvai“ – apie nežinomas Tarpukario istorijas, įskaitant ir tas, kurios susijusios su A. Stulginskiu.

Į Lietuvą jis su žmona grįžo po 15 metų – tik 1956-aisiais. Prezidento sveikata buvo prasta, lagerio sąlygomis, su minimaliu nuskausminimu, jam buvo atlikta skrandžio operacija. Nors į jį, kaip ir į visus grįžusius tremtinius, žiūrėta įtariai, su buvusių politinių bendražygių pagalba jam pavyko įsidarbinti agronomu. Juo prezidentas dirbo iki pat mirties 1969-aisiais.

Mūsų prezidentai – LRT.lt projektas, kuriame prisiminsime visus Lietuvos prezidentus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.