„Manau, kai užgęsta šviesos, būna pabaiga. Netikiu, kad mūsų sielos po to kažkur nukeliauja. Man regis, žmonės tuo tiki, nes tokia mintis suteikia komforto“, – „Netflix“ laidoje „Famous Last Words“ kalbėjo Ericas Dane`as. Aktorius žinojo, kad šis interviu pasirodys tik po jo mirties. Jautriame pokalbyje jis atsivėrė apie savo ligą, tėvo netektį ir perdavė paskutinę žinutę savo dukterims.
„Nemaniau, kad tokia bus mano kelio pabaiga“
Populiariuose televizijos serialuose „Grei anatomija“ ir „Euforija“ vaidinęs E. Dane`as mirė šių metų vasario 19 d., būdamas 53-ejų. Aktorius sirgo šonine amiotrofine skleroze (ŠAS) – progresuojančia neurodegeneracine liga, veikiančia smegenų ir stuburo nervų ląsteles.
„Vis dar negaliu patikėti, kad tai vyksta su manimi. Keista. Niekada nemaniau, kad tokia bus mano kelio pabaiga. Nemaniau, kad susirgsiu tokia sunkia, nepagydoma liga kaip ŠAS. Kodėl turėčiau? Juk esu sveikas.
Tačiau savęs negailiu. Jaučiuosi blogai dėl dukrų, dėl Rebeccos (žmona Rebecca Gayheart – LRT.lt) ir draugų, bet savęs niekada negailėjau“, – beveik valandos trukmės interviu „Famous Last Words: Eric Dane“ kalbėjo aktorius.
Į pokalbį neįgaliojo vežimėliu atvykęs E. Dane`as žinojo, kad interviu pasirodys tik po jo mirties – toks buvo jo ir laidos kūrėjų susitarimas. Nors pokalbis nestokojo gylio, o drauge ir sveiko E. Dane`o humoro jausmo, aktorius užsiminė, kad klausytis savęs jam nelengva – progresuojanti liga pamažu keičia ir kalbinius gebėjimus.
Vis dėlto jis sakė besijaučiantis laimingas, kad ir kaip paradoksaliai tai beskambėtų. „Gyvenime dažnai skųsdavausi, tačiau mano dvasia šios kelionės metu išliko stebėtinai tvirta“, – apie ligą kalbėjo E. Dane`as.
Aktorius pridūrė, kad liga jį tarsi sušvelnino, padarė atviresnį ir galiausiai leido priimti – tiek save patį, tiek jam tekusias nelengvas gyvenimiškas patirtis.
Visą gyvenimą gijusi žaizda
Reflektuodamas apie nugyventus metus, pokalbyje E. Dane`as prisiminė vaikystę. Ji buvo sunki, pažymėta ankstyva tėvo netektimi.
„Pažadėk, kad būsi stiprus“, – tokiais žodžiais septynerių E. Dane`ą vieną naktį pažadino mama. Tąnakt jis sužinojo apie tėvo savižudybę.
„Nemanau, kad kas nors, būdamas šitaip apsvaigęs, tiesiog šiaip sau vienas vonioje žaistų su ginklu. Tėvas turbūt žinojo, ką daro. Po to vis galvojau, koks vienišas ir išsigandęs jis turėjo būti“, – kalbėjo E. Dane`as.
Nors vaikystėje patirta trauma vėliau virto gyvenimiška ir profesine patirtimi, aktorius atviravo, kad tėvo netektis paliko žaizdą, kurią jam teko gydytis kone visą gyvenimą.
„Man atrodo, trauma įsiskverbia į kūno ląsteles. Sunku ją tiesiog išstumti – ko gero, neįmanoma. Vienintelis dalykas, ką gali padaryti, – išmokti su ja tvarkytis. Aš to mokiausi ilgą laiką, gydžiausi dėl patirtos traumos ir depresijos“, – sakė E. Dane`as.
Aktorius prisipažino dažnai jausdavęsis taip, tarsi nuo užgniaužtų jausmų ir emocijų pertekliaus tuoj sprogs. Vis dėlto aplinka vertė „laikytis“: nejausti, neverkti, būti stipriam. Tai, kad E. Dane`ui iki gyvenimo pabaigos buvo sunku kalbėti apie tėvą, stebino jo motiną.
„Mano mamai trūko empatijos. Man regis, ji viską tiesiog neigė. Ji neigė faktą, kad tėvo netektis mane taip smarkiai paveiks. Ji iki galo nepriėmė ir to, kad sergu. Ji tarsi laikosi minties, kad atsiras kažkoks stebuklingas gydymas. Bet aš jos nekaltinu – jei mano vaikas sirgtų ŠAS, aš irgi taip galvočiau <...> Mano mama buvo jauna ir tuo metu padarė geriausia, ką galėjo, su įrankiais, kurie tuo metu jai buvo prieinami“, – šnekėjo aktorius.
Vieniša, jautri siela
Prisiminęs tėvą, E. Dane`as sakė supratęs, kad jam gyventi nebuvo lengva. Nors buvo talentingas žmogus, tėvas, jo žodžiais, niekada nesijautė pakankamas. Vienišas, nesuprastas neretai jautėsi ir pats E. Dane`as.
„Vienišas galėdavau jaustis ir pilnutėliame kambaryje. Visada jaučiausi atsiskyręs nuo bendraamžių, man visada buvo sunku užmegzti tikrą ryšį. Po keturių mėnesių, kai mirė tėvas, mirė ir mano močiutė, su kuria gyvenau. Buvome labai artimi. Jos netektį išgyvenau kone dar sunkiau“, – pasakojo aktorius.
Būti jautriam, pažeidžiamam, nuolat savimi abejojančiam žmogumi nebuvo lengva, prisipažino jis: „Viską visada išjausti taip giliai ir intensyviai... Taip, tai vargina.“
E. Dane`as pasakojo ilgus metus gyvenęs su jausmu, kad yra nepakankamas, nenusipelnęs tokio gero gyvenimo. Galbūt todėl, kalbėjo jis, jam pavyko sukurti tokį sėkmingą Calo Jacobso vaidmenį HBO seriale „Euforija“.
„Mes abu žinome, ką reiškia gyventi dvejopą gyvenimą. Aš tai patyriau savo kovoje su narkotikais ir alkoholiu. Žinau, ką reiškia, kai vidus prieštarauja išorei“, – „Netflix“ interviu kalbėjo E. Dane`as.
Jis sakė turintis priežasčių gailėtis dėl praeities, tačiau stojus akistaton su nepagydoma liga išmokęs savęs nebesmerkti. „Na ir kas, kad kam nors nepatiksiu? – šypsojosi jis. – Iš tiesų, būčiau norėjęs taip galvoti, kai dar buvau sveikas ir stiprus.“
„Jokios kitos moters taip nemylėjau“
Interviu E. Dane`as prisiminė ir pažintį su žmona Rebecca Gayheart. „Sutikau Rebeccą, atsisukau į jos draugę ir pasakiau: „Aš vesiu šią merginą.“ Nežinau, kiek rimtai tą akimirką šnekėjau, bet tai buvo mano žodžiai“, – apie netikėtą pažintį kalbėjo aktorius.
E. Dane`as buvo patikintas, kad vedybų tikrai nebus – Rebecca nesiskirs su savo sužadėtiniu, su kuriuo yra drauge nuo 15 metų ir už kurio ketina ištekėti. „Po ketverių metų mudu susituokėme“, – šypsojosi E. Dane`as.
Pastarąjį laiką pora nebegyveno drauge, tačiau E. Dane`as interviu kalbėjo, kad jiedu išliko geriausiais draugais: „Jokios kitos moters nemylėjau taip, kaip Rebeccos. Ji – mano vaikų motina.“ Sutuoktiniai susilaukė dviejų dukterų – 2010 m. jiems gimė vyresnėlė Billie, o 2011 m. – jaunėlė Georgia.
Besidalydamas mintimis apie nutrūkusią santuoką, E. Dane`as sakė visada žavėjęsis žmonos atkaklumu ir kovotojos dvasia. Jis, priešingai, prisipažino gyvenime dažniau pasiduodavęs: „Neturiu to geno, kuris verčia judėti į priekį nepaisant visko, kas vyksta. Jeigu valtyje yra skylė, nebandau jos užlopyti.“
Iš tėvo lūpų – gyvenimiškos pamokos dukterims
Interviu E. Dane`as užbaigė jautria kalba, skirta dukterims. „Billie ir Georgia, šie žodžiai skirti jums. Aš stengiausi. Kartais klupau, bet stengiausi. Juk iš esmės mes kaip reikiant pasilinksminome, ar ne?“ – į dukras su liūdna šypsena kreipėsi aktorius.
Jis pasidžiaugė galintis pasakyti, kad buvo geras tėvas, ir apgailestavo dėl to, kad nebebus šalia, neves dukterų prie altoriaus, nesulauks anūkų. Todėl E. Dane`as mergaitėms sakė norintis perduoti keturias pamokas, kurias išmoko gyvendamas su liga.
„Pirma – gyvenkite dabar, šiuo momentu, dabartyje. Žinau, sunku, bet aš tai išmokau. Metų metus klaidžiojau mintyse, ilgą laiką gyvenau pasiklydęs savo galvoje, besimurkdydamas liūdesyje, savigailoje, gėdoje, abejonėse. Vis pergalvodavau savo sprendimus, savimi abejojau: turėjau padaryti tą, turėjau nedaryti ano.
Dabar taip nebesielgiu. Esu priverstas būti dabartyje vien tam, kad išgyvenčiau. Bet kitur būti ir nenoriu. Praeityje yra, dėl ko gailėtis, ateitis išlieka neaiški, tad reikia gyventi dabar. Dabartis yra viskas, ką turite. Vertinkite tai, branginkite kiekvieną akimirką“, – šnekėjo E. Dane`as.
Dukterims jis taip pat linkėjo pamilti: „Nebūtinai žmogų, nors tai irgi rekomenduoju. <...> Atraskite aistrą, džiaugsmą, dalyką, dėl kurio rytais norėtumėte keltis iš lovos.“
Aktorius taip pat palinkėjo išmintingai rinktis draugus ir rasti tokius, kuriems norėsis duoti ir iš kurių prireikus bus galima sulaukti pagalbos.
Galiausiai E. Dane`as atžalas padrąsino kovoti ir oriai priimti visus iššūkius, kuriuos pametės gyvenimas: „Nors judvi skirtingos, abi esate ištvermingos. Tai – mano supergalia, paveldėjote ją iš manęs. Kovokite, mergaitės, ir laikykite aukštai iškeltas galvas. Billie ir Georgia, jūs – mano širdelės. Jūs man – viskas. Labanakt. Myliu jus. Tai mano paskutiniai žodžiai.“
Psichologinė pagalba
Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius
Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose
Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms
Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu
