Legendinis bitlas Johnas Lennonas tituluojamas viena ryškiausių praėjusio amžiaus asmenybių. Gerbėjus žavi ir jo talentas bei laiko išbandymą atlaikiusi kūryba, ir spalvingas gyvenimas, ypač viena garsiausių visų laikų meilės istorijų su Yoko Ono. Moteris netgi buvo praminta nekenčiamiausia moterimi muzikos istorijoje, nes neva dėl jos iširo ne tik pirmoji J. Lennono santuoka, bet ir kultinė grupė „The Beatles“.
Gruodžio 8-ąją minimos 45-osios J. Lennono mirties metinės. Jo gyvenimas nutrūko, kai Markas Davidas Chapmanas nušovė garsų dainininką prie jo namų Niujorke. Kaip teigia atlikėjo biografai, šis nužudymas nebuvo spontaniškas – žudikas jį planavo apie tris mėnesius.
„Nužudžiau jį, nes jis buvo labai garsus ir tai buvo vienintelė priežastis. Norėjau išgarsėti ir tai buvo labai savanaudiška“, – prieš kelerius metus AP sakė J. Lennono žudikas M. D. Chapmanas, už Lennono nužudymą nubaustas nuo 20 metų iki gyvos galvos kalėjimo su teise išeiti anksčiau laiko.
„People“ duomenimis, žudikas jau 14 kartų prašėsi į laisvę išeiti anksčiau, paskutinį kartą – šių metų rugpjūtį, tačiau jo prašymas buvo atmestas.
Anksčiau M. D. Chapmanas BBC teigė, kad kasdien galvoja apie savo pasibjaurėtiną poelgį ir supranta, kad likusią gyvenimo dalį jam gali tekti praleisti kalėjime. „Noriu pakartoti, kad gailiuosi dėl savo nusikaltimo. Neturiu jokių pasiteisinimų. Tai baisiausias nusikaltimas prieš nekaltą žmogų“, – tikino jis.
Nepaisant to, kad J. Lennono nebėra jau 45-erius metus, jo legenda ir šiandien labai gyva. Kaip tik šių metų spalį jo talento gerbėjai paminėjo ir 85-ąsias jo gimimo metines.
Alfredo ir Julios Lennonų sūnus Johnas Winstonas Lennonas gimė 1940-aisiais Liverpulyje. Kadangi tuo metu jau buvo prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, dar prieš Johno gimimą jo tėvas buvo pašauktas į jūrą ir kurį laiką šeimai siuntė čekius, teigiama „People“. Vaikeliui gimus, motina pradėjo susitikinėti su kitu, su juo netrukus apsigyveno kartu ir su laiku šeimą papildė dar trys atžalos.
Vos kelerių metukų Johnas apsigyveno pas netoliese įsikūrusią motinos seserį Mary, dar vadintą Mimi. Nors mamą lankydavo dažnai, vaikystę ir paauglystę praleido pas tetą. „Mama su manimi nesusitvarkė“, – save dėl tokios situacijos kaltino Johnas, išlaikęs šiltą santykį su motina. Būtent ji padovanojo jam jo pirmąją gitarą ir išmokė groti ukulele. Jie abu mylėjo muziką ir būtent mama jį įkvėpė vėliau pasukti muzikos keliu.
Kai J. Lennonui buvo 18 metų, jo motiną partrenkė automobilis ir 44-erių Julia mirė. Keleri metai po jos netekties Johnui buvo labai sunkūs. „Mamos netekau dukart. Pirmą sykį, kai buvau penkerių ir persikėliau pas tetą, antrąkart – kai ji mirė“, – buvo sakęs J. Lennonas, jos atminimui sukūręs dainą „Julia“.
Santykiai su tėvu buvo komplikuoti. Pasak biografinės knygos „John“, Johnas buvo dar vaikas, kai A. Lennonas su juo susisiekė ir norėjo išsivežti į Naująją Zelandiją, tačiau tokį Alfredo planą sugriovė Julia, parsivežusi sūnų namo. Po to Alfredas nuo savo sūnaus buvo atitolęs, susilaukė daugiau vaikų ir gyveno su nauja šeima.
Atnaujinti santykius su Johnu tėvas pabandė tik po daugelio metų, kai J. Lennonas su grupe „The Beatles“ maudėsi šlovės spinduliuose. Tąkart jis pasirodė pas bitlų vadybininką su žurnalistu ir bandė įtikinti Johną, kad šis negali nusisukti nuo šeimos, kad ir ką ji būtų padariusi. Tuo tarpu Johnas nebenorėjo atkurti prieš daugelį metų nutrūkusio ryšio.
Muzikuoti J. Lennonas pradėjo dar paauglystėje, būdamas 15-os jis sukūrė grupę „Quarrymen“, prie kurios vėliau prisijungė ir Paulas McCartney. Dar po metų prie jų prisijungė gitaristas George`as Harrisonas, o minėtoji grupė palaipsniui išsivystė į garsiuosius „The Beatles“. Po poros metų prie grupės prisijungė būgnininkas Ringo Starr.
Ketveriukė užtikrintai užkariavo populiarumo viršūnes ir paskleidė bitlomanijos virusą pasaulyje. J. Lennonas ir P. McCartney kūrybinė partnerystė buvo vadinama viena geriausių 20 amžiuje, nepaisant to, prasidėję kūrybiniai nesutarimai galiausiai prisidėjo prie grupės iširimo 1970-aisiais.
Dėl grupės griūties buvo kaltinama ir J. Lennono mylimoji, menininkė, muzikantė Yoko Ono. Ji netgi buvo praminta viena nekenčiamiausių moterų muzikos istorijoje, nes neva būtent dėl jos iširo grupė. Tiesa, ne visiems grupės nariams patiko, kad, susipažinusi su Johnu, Yoko lankydavosi studijoje ir stebėdavo kūrybinį procesą, tačiau J. Lennonas griežtai neigė, kad viena moteris galėtų išardyti grupę.
1969-aisiais J. Lennono žmona tapusi Y. Ono buvo antroji kūrėjo sutuoktinė. Nuo 1962-ųjų iki 1968-ųjų jis buvo vedęs Cyntią Powell, su kuria susilaukė sūnaus, J. Lennono motinos garbei pavadinto Julianu.
„Aš neištekėjau už bitlo, – 1999 m. „The Independent“ sakė Cynthia. – Aš ištekėjau už skurdo kamuojamo studento, kuris grojo gitara ir iš manęs išprašė visų mano stipendijos pinigų.“ Vis dėlto savo memuaruose ji teigė, kad viskas – iš meilės: „Niekam kitam nejaučiau to, ką jaučiau jam. Tai labai jaudino, buvo stipru ir nepajudinama. Jaučiau, kad jis man taip pat jautė labai stiprius jausmus.“
Tiesa, „John Lennon: A Biography“ atskleidžiama, kad iš pradžių poros santykius temdė J. Lennono pavydas, santuokoje – atlikėjo priklausomybė nuo svaigalų. Vis dėlto galiausiai šią santuoką sugriovė J. Lennono romanas su Yoko Ono.
Nors Cyntia vyro laiškus su Yoko buvo radusi jau seniau, kurį laiką Johnas išsisukinėjo teigdamas, kad ji tėra menininkė, besitikinti jo paramos savo menui. Tačiau sykį, padauginęs viskio, jis prisipažino žmonai, jog su Yoko mezga romaną. Žinodama, kad vyras nėra ištikimas, Cyntia neskubėjo ardyti santuokos, tačiau jos kantrybės taurė buvo perpildyta, kai iš atostogų Graikijoje sugrįžusi anksčiau rado vyrą su meiluže.
Galiausiai abu sutuoktiniai pradėjo skyrybų procesą, vienas kitą kaltindami neištikimybe. Santuoka oficialiai nutraukta 1968-aisiais. Tuo metu Yoko Ono jau laukėsi jos ir J. Lennono vaikelio, tačiau patyrė persileidimą.
Nepaisant to, vos išsiskyręs su Cynthia, J. Lennonas ėmė planuoti jungtuves su Yoko Ono – 1969 m. pora įteisino savo santuoką 10 minučių trukmės ceremonijoje Gibraltare, o savo medaus mėnesį pavertė istorine akcija, žinoma kaip „Lovos taika“.
Užuot išvykę pasilinksminti į povestuvinę kelionę, 1969 m. kovo 23–29 dienomis jie įsitaisė Amsterdamo viešbučio „Hilton“ 902-ame numeryje ir apsirengę baltai visą savaitę priiminėjo reporterius bei svečius. Taip Vietnamo karo laikais J. Lennonas ir Y. Ono ragino atsisakyti smurto ir siekti taikos. Vėliau žurnalui „Rolling Stone“ J. Lennonas teigė, kad nusprendę susituokti jie santuoką paskyrė taikai.
Santuoka su J. Lennonu menininkę akimirksniu pavertė įžymybe. Drauge menininkai sukūrė ne vieną visame pasaulyje išgarsėjusį pasirodymą. Tiesa, pusantrų metų jiedu buvo neoficialiai išsiskyrę ir Lennonas buvo užmezgęs santykius su asmenine jo ir žmonos asistente May Pang. Galiausiai Johnas susitaikė su Yoko Ono ir grįžo pas ją. „Mes vėl susitaikėme, nes mylime vienas kitą. Išsiskyrimas nepavyko. O mano reakcija į išsiskyrimą buvo beprotiška – buvau kaip višta be galvos“, – tą laiką 1975-ųjų „Rolling Stone“ interviu prisiminė J. Lennonas.
Tais pačiais 1975-aisiais gimus sūnui Seanui, Yoko Ono ir J. Lennonas dingo iš viešumos, bet 1980-aisiais grįžo prie bendro darbo – sukūrė „Double Fantasy“, kuris pelnė „Grammy“ apdovanojimą kaip metų albumas. Tais pačiais metais Johno nebeliko.
Pasauliui J. Lennonas paliko savo kūrybą ir jo atminimą saugančius du sūnus, dabar 62-ejų Julianą ir 50-metį Seaną. Nors vyresnysis Julianas vienu metu buvo atitolęs nuo tėvo, jiems pavyko atkurti savo santykius. Abu broliai pasekė tėvo pėdomis, o praeities nuoskaudos liko praeityje ir abu broliai apie tėvą atsiliepia šiltai.
Prieš kelerius metus BBC radijui duotame interviu Julianas prisiminė, kad paskutiniais metais su tėvu sutarė gerai, nors dažniausiai su juo bendravo telefonu. „Prisimenu, kai klausiausi jo laimingo. Jis darė tai, ką mylėjo. Džiaugiausi dėl jo ir laukiau, kada vėl jį pamatysiu... Bet kokiu atveju, susimatysime kitoje dimensijoje“, – atsiduso Julianas, prisimindamas paskutinius pokalbius su tėvu.
Kai 40 metų J. Lennonas mirė, Julianui buvo 17 metų, tuo tarpu jaunėliui Seanui – vos penkeri. „Nesirinkau muzikos, nes buvau geras muzikantas, – praėjusių metų lapkritį „People“ sakė Seanas. – Netekęs tėvo nežinojau, kaip užpildyti tą tuštumą. Išmokti jo dainas ir groti jas gitara man buvo būdas dorotis su netektimi. Tai buvo veikla, per kurią jaučiausi su juo susijęs. <...> Taip bandžiau jį surasti. Muzika man padėjo jaustis taip, lyg jį geriau pažinčiau.“
Nors brolių praeityje buvo visko, o jų tėvų santykiai buvo visokie, šiandien broliai vienas kitą vadina ir broliais, ir geriausiais draugais, puoselėjančiais tėvo, kuris įsitvirtino kaip viena ryškiausių 20-ojo amžiaus asmenybių, atminimą.
