Poliomielitu sergantis vaikas, iš universiteto išmestas vakarėlių liūtas, dviejų sūnų netekęs tėvas, ekranų žvaigždė ir moterų numylėtinis – visa tai ne legendinio Roberto Redfordo sukurti vaidmenys, o skirtingi jo tikrojo gyvenimo etapai, jį formavusios patirtys. Antradienį miręs aktorius nugyveno tiek, kad istorijų užtektų pluoštui įvairiausių scenarijų, o per daugiau nei šešis dešimtmečius trukusią karjerą parašė reikšmingą kino istorijos skyrių.
Rugpjūtį 89-ąjį gimtadienį pasitikusi kino legenda, aktorius, režisierius ir prodiuseris R. Redfordas iškeliavo rugsėjo 16-ąją. „Jis išėjo ramiai, apsuptas savo mylimųjų vietoje, kurią mylėjo – savo namuose Sandanse, Jutos kalnuose. Jo labai trūks“, – buvo rašoma šeimos pranešime žiniasklaidai.
Ši žinia nuliūdino kino pasaulį ir daugybę aktoriaus gerbėjų visame pasaulyje. Daugiau nei pusšimtyje filmų suvaidinęs aktorius savo karjerai paskyrė daugiau nei 60 metų ir įsitvirtino ne tik kaip talentingas aktorius, bet ir kaip ikona, vienas patraukliausių savo kartos vyrų. Tiesa, kaip pastebima BBC, jis pats visuomet teigė, kad jo išvaizda karjeroje jam dažniau trukdė, nei padėjo, o gyvenimas už dailią išvaizdą jį baudė asmeninėmis tragedijomis. Iš tiesų, sėkmė ir šlovė jo kelyje visuomet žengė drauge su praradimais ir širdį daužančiomis netektimis.
Charlesas Robertas Redfordas gimė 1936 m. Santa Monikoje, Kalifornijoje. Nors didžioji vaikystės dalis prabėgo ramiai, išbandymų skonį jam teko pajusti ganėtinai anksti – būdamas 11 metų Robertas susirgo poliomielitu.
Nors jo ligos forma buvo lengva ir didelių pasekmių nepaliko, Robertui teko kelias savaites praleisti lovoje, o po to ilgus metus gyventi su nerimu, kad liga sugrįš: „Prieš sukuriant vakciną gyvenimą temdė poliomielito baimė – aplink galėjai matyti daugybę žmonių plieniniais plaučiais.“
Aktoriui ši tema buvo labai svarbi, todėl vėliau ėmęsis režisūros jis sukūrė projektą, kurio dalis tapo savotiška duokle litvakų kilmės virusologui ir epidemiologui Jonui Salkui, išradusiam skiepus nuo poliomielito.
R. Redfordo paauglystė buvo ne ką lengvesnė. Save jis apibūdino kaip prastą mokinį, savirealizacijos ieškojusį už klasės durų, daugiausia mene, sporte ir gatvėje.
„Robert Redford: The Biography“ jis prisiminė, kad buvo savotiškas chuliganas, su bendraamžiais nuolat ieškojęs bėdų ir drąsos reikalavusių iššūkių. Vienas toks vos nekainavo jo gyvybės – kad įrodytų, jog nėra bailys, jis nušoko nuo ganėtinai aukšto statinio ir vos neužsimušė. Bet paaugliški kvailiojimai tuo nesibaigė – vėliau prasidėjo smulkus vagiliavimas, bene didžiausia gaujos pramoga tapo alkoholio vagystės iš aplinkinių parduotuvių. Būdamas 16 metų, R. Redfordas buvo už tai sulaikytas, tačiau išsisuko, nes kaltinimai jam buvo panaikinti.
Nors įstojęs į Kolorado universitetą su chuliganišku gyvenimu atsisveikino, pavyzdingu studentu jis taip ir netapo – garsėjo kaip kompanijos siela, vakarėlių liūtas, o kartais ir kaip neprognozuojamas žmogus.
Tuo metu jo linksmybes nutraukė skaudi netektis – sulaukusi vos 40-ies mirė R. Redfordo motina Martha Redford. Jos netektis ilgus metus buvo kraujuojanti žaizda aktoriaus širdyje. 2018-aisiais sakydamas kalbą moterų lyderystės renginyje Jutoje aktorius apgailestavo, kad jo chuliganiškas elgesys apkartino mamos gyvenimą: „Nepaisant visko, ji visada manimi tikėjo ir neabejojo, kad viskas susiklostys gerai. <...> Gaila, kad jos tinkamai neįvertinau – kaip ir visi tokio amžiaus vaikai. Liūdna, kad nespėjau jai padėkoti, prieš jai išeinant.“
Ir motinos netektis R. Redfordo nesustabdė – iš vakarėlių jis išeidavo vis vėliau, o tai visiškai nederėjo su jo atsakomybėmis, todėl netrukus jis neteko stipendijos, o po pusantrų metų studijų buvo pašalintas iš universiteto.
Po tokių sukrėtimų jaunuolis ieškoti savęs išvyko į Europą, kur atsidavė savo senai aistrai – menui. Florencijoje ir Paryžiuje jis mokėsi tapybos, vėliau Niujorke studijavo dramos akademijoje. Kaip jis pats buvo sakęs „LA Times“, tada jis buvo nelaimingas, tačiau laisvas, tad neturėdamas ko prarasti nusprendė surizikuoti ir jo drąsa atsipirko: „Kai pasukau į menus, man tai padėjo ištrūkti, o aktorystė glaudžiai siejosi su savo vietos pasaulyje paieškomis.“
Šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaiga į R. Redfordo gyvenimą, rodės, atnešė stabilumo ir džiugių permainų – jis pradėjo vaidinti teatre ir televizijoje, vedė mylimąją Lolą Van Wagenen, porai gimė pirmagimis Scottas.
Tačiau jaunos poros pasaulis netruko sugriūti – sulaukęs vos 10-ies savaičių jų sūnus mirė dėl staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS).
R. Redfordą šis įvykis sugniuždė. „Buvome labai jauni. Nieko nežinojome apie SKMS (šis sindromas žinomas nuo 1969-ųjų LRT.lt), todėl kaip tėvai kaltinome save. Tai paliko randą, kuris niekada visiškai nesugyja“, – vėliau prisipažino aktorius.
Praėjus trejiems metams po Scotto netekties, R. Redfordas su žmona vos neprarado ir antrojo savo sūnaus Jameso. Kaip rašoma 2011-aisiais išleistoje aktoriaus biografijoje, vaikelis gimė neišnešiotas, jam buvo nustatytas naujagimių kvėpavimo sutrikimo sindromas, todėl gydytojai abejojo, kad jis išgyvens.
Be to, tuo pačiu metu pavojuje buvo ir jo žmonos Lolos gyvybė. Tai, kad abu juos pavyko išgelbėti, aktorius vadino milžinišku palengvėjimu. Pora taip pat susilaukė dviejų dukrų – Shaunos ir Amy.
Vaikai augo, taip pat ir R. Redfordo karjera. Jis sparčiai kopė karjeros laiptais ir su kiekviena juosta darėsi vis žinomesnis, taip įtvirtindamas savo kaip kino ikonos statusą. 1980-aisiais su juosta „Ordinary People“ jis debiutavo ir kaip režisierius, o jo darbas buvo įvertintas „Oskaru“ ir pelnė jam penktąjį karjeroje „Auksinį gaublį“.
Nors karjera klostėsi puikiai, asmeniniame aktoriaus gyvenime tuo metu vyko reikšmingi lūžiai. Žiniasklaidoje ėmė mirgėti naujienos, kad R. Redfordas ir jo žmona Lola pasuko skirtingais keliais. Apie savo skyrybas jiedu viešai nekalbėjo, todėl nėra tiksliai žinoma, kada jų santykiai pašlijo, tačiau 1982-aisiais žiniasklaida skelbė, jog pora tuo metu jau kelerius metus negyveno drauge.
„Tai buvo abipusis sprendimas, turėjome judėti toliau. Mudu vienas kitam jaučiame labai šiltus jausmus, mylime vienas kitą ir esame draugai. Nusipelnome pagyrimo už tai, kad užauginome puikius vaikus. Niekada nenorėjau būti dar viena išsiskyrusi šou verslo pora, norėjau įrodyti, jog santuokos gali tęstis visą gyvenimą, bet man nepavyko“, – vėliau prisipažino R. Redfordas.
Savo gyvenimo meile jis vadino menininkę Sibylle Szaggars, su kuria susipažino dar 1996-aisiais, aktoriui priklausiančiame slidinėjimo komplekse „Sundance Mountain Resort“. Tuo metu 60-ies aktoriaus karjera jau buvo gerokai įsisukusi, o asmeninės dramos nurimusios.
Kūrėja iš Vokietijos teigė, kad tuo metu ji žinojo, jog jos sutiktas vyras aktorius, buvo mačiusi vos vieną kitą jo filmą, bet tik tiek. Kai jis pakvietė ją su draugais pavakaroti drauge, ši jaudinosi, kad apsikvailins nežinodama beveik jokių jo filmų. Tuo tarpu pats aktorius teigė, kad būtent tai jį labiausiai ir sužavėjo. „Nuostabi pradžia, kai žmonės susitinka ir mezga ryšį kaip tiesiog du žmonės, o ne jų pasiekimai“, – „People“ sakė jis.
S. Szaggars ir R. Redfordas susituokė 2009-aisiais kuklioje ceremonijoje Hamburge, kurioje dalyvavo 30 jiems artimiausių žmonių. Tiesa, kaip sekėsi santuokinis gyvenimas, pora niekada neatviravo ir saugojo savo privačią erdvę. Žinoma tiek, kad bendrų vaikų jiedu neturėjo, tačiau S. Szaggars palaikė gražius santykius su Redfordo vaikais iš pirmosios santuokos.
Sybille buvo ir tvirčiausias Roberto ramstis, kai šis neteko ir antrojo sūnaus, 58-erių Jameso, kurį 2020-aisiais pasiglemžė onkologinė liga. Dokumentikos kūrėjas Jamesas Redfordas dėl kepenų problemų kentė nuo mažens, 1993-iaisiais jam buvo atlikta kepenų transplantacija. 2019-aisiais, belaukdamas antrosios transplantacijos, jis sužinojo, kad serga vėžiu.
Po sūnaus netekties R. Redfordas atsitvėrė tylos siena, išplatino tik trumpą pranešimą žiniasklaidai: „Sielvartas dėl vaiko netekties yra neišmatuojamas. Jamie buvo mylimas sūnus, vyras ir tėvas. Jo palikimas gyvuoja per jo vaikus, meną, kiną ir atsidavimą gamtos apsaugai.“
Iš tiesų R. Redfordas visuomet vengė apie savo gyvenimą kalbėti viešai, todėl daugelis nustebo, kai jis sutiko bendradarbiauti su Michaelu Feeney Callanu, parengusiu 2011-aisiais pasirodžiusią jo biografiją. Anot aktoriaus, žinomumas ir Holivudo spindesys jo niekada nedomino, jis tiesiog norėjo kurti kiną. R. Redfordas taip pat buvo vienas iš Sandanso kino festivalio steigėjų. Kasmet rengiamas festivalis yra skirtas nepriklausomiems kino kūrėjams remti.
Tai, kad baigia karjerą, aktorius pranešė 2018-aisiais, palikdamas daugybę sukurtų personažų ir įtvirtinęs save kaip kino legendą, vieną ryškiausių ir patraukliausių savo kartos aktorių. Dabar, kai jo nebėra, jis lieka gyvas kino klasikos archyve ir gyvena savo herojuose.
