Antradienio vakarą Vilniuje, Istorijų namuose, vyko rašytojos Rūtos Vanagaitės knygos „Ne boboms“ pristatymas. Jos pristatyti autorė atvyko iš Ispanijos, kurioje pastaruoju metu gyvena ir, pasak knygos anonso, sako, kad ten pragyventi galima iš lietuviškos pensijos.
Į renginį rašytoja iš Ispanijos pasikvietė ir savo naująjį gyvenimo partnerį Davidą B. Stewartą, taip pat vieną iš knygos herojų, stebuklingai išgyvenusią savo draugę Claudią Selman su vyru Rabihu. Renginį moderavo režisierius, scenaristas Linas Ryškus.
Lygiai prieš dešimtmetį Vilniaus rotušėje vyko R. Vanagaitės knygos „Ne bobų vasara“ pristatymas, o naujoji knyga – savotiškas jos tęsinys. Autorei šių metų sausį suėjo 70 metų, bet ji, kaip byloja knygos aprašymas, jaučiasi amžinai jauna, pasiutusi ir nenugalima. Ir savo skaitytojas ragina tokiomis tapti.
„Apie ką su tavimi kalbėsiuosi šioje knygoje, spinduliuojančioje gyvenimo džiaugsmu? Apie tai, ką patyriau ir supratau per dešimt metų, kurie skiria „Ne bobų vasarą“ nuo šitos knygos – mano šešiasdešimtmetį nuo septyniasdešimtmečio. Apie tai, kaip netapau žyde: apie bandymą surasti Dievą ir naują tėvynę Jeruzalėje. Apie gyvenimą jachtoje, kuris buvo mano pragaras. Apie galybę kelionių – vienišų ir ne – bandant užkariauti didelį ir nesvetingą pasaulį. Apie nesibaigiančias pastangas užkariauti save.
Apie Ispaniją, kurią pasirinkau kaip paskutinius savo gyvenimo namus, nes čia galima gyventi... iš lietuviškos pensijos. Taip, iš tikrųjų gyventi. Ir galiausiai apie meilę, kuri mane vis ištinka. Štai ir vėl. Ar jau paskutinis kartas? Kaip manai?“ – kreipėsi R. Vanagaitė į savo skaitytoją.
Subobėjimo sindromu rašytoja vadina perdėtą dėmesį televizoriui, pomidorams ir anūkams, taip pat nutukimui. Pajutus šiuos simptomus pataria giliai įkvėpti, iškvėpti ir perskaityti dar bent vieną knygos puslapį. Po kurio laiko subobėjimo simptomų turėtų sumažėti.
