Dainininkei Rositai Čivilytei lapkričio 3 d., pirmadienį, suėjo 60 metų. Jubiliejų atlikėja sutiko simboliškai: dalyvavo renginyje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur vyko jos knygos pristatymas. Literatūrinėje biografijoje „Rosita. Gyvenimas kaip staigi mirtis ir lėtas prisikėlimas“ aprašomas visas atlikėjos nueitas kelias, o jos pristatyme atlikėja ir juokavo, ir graudinosi.
Renginį vedė dainininkas Benas Aleksandravičius (ba.), kuris sakė, kad turėdamas tokį vaidmenį turbūt jaudinasi labiausiai iš visų. Jis jau buvo Rositos knygą perskaitęs ir pastebėjo, kad joje buvo tokių didelį emocinį krūvį turinčių vietų, kad skaitant kartais norėjosi padaryti pertrauką.
Su atlikėja B. Aleksandravičius aptarė kai kuriuos knygoje aprašytus jautrius momentus. R. Čivilytė prisiminė, kad jos jaunystė buvo netradicinė, nes būdama 18-os jau augino dukrelę ir visas jos pasaulis vertėsi aukštyn kojomis. Tuomet ji gyveno bute Lazdynuose su tėvais, o iš viso kartu gyveno trys šeimos, tad būdavo nelengva, nors visi ir stengėsi palaikyti gerus santykius.
„Pradėjusi kalbėti apie tėvus, aš visuomet susigraudinu“, – susijaudino atlikėja, o B. Aleksandravičius pajuokavo, kad turbūt reiktų pašnekėti apie kūrybą.
Visgi R. Čivilytė atsiminė, kad 30-metį sutiko jau kitaip – su trumpu sijonu ir smagiai nusiteikusi. 40 metų jai atrodė daug, bet kai jų sulaukė, anaiptol nesijautė močiute, kaip įsivaizdavo seniau. „50-ies papūtė dar kiti vėjai, nebūtinai geri. O skaičius 60 man patinka, viskas tvarkoje“, – sakė atlikėja.
Ji teigė neįsivaizduojanti, ką dar, be muzikos, galėtų gyvenime veikti. „Nors, kai pagalvoju, galėčiau būti gera kasininkė, prie mano kasos visuomet būtų eilė“, – nusišypsojo jubiliatė.
Taip pat renginyje dalyvavo knygos autorė Elvyra Kučinskaitė, dailininkė Jurgita Juodytė, knygos iniciatorius Gediminas Jaunius. E. Kučinskaitė sakė, kad apie Rositą norėjosi pasakoti pirmuoju asmeniu, kad išliktų jos minčių autentiškumas. O G. Jaunius prasitarė, kad ir su R. Čivilyte, ir su knygos autore jis pažįstamas jau seniai, tik turėjo jas supažindinti tarpusavyje ir pažiūrėti, ar „įvyks chemija“. Didelė dalis kūrybinio proceso ir vyko jo namų virtuvėje.
R. Čivilytė pasakojo, kad su knygos autore E. Kučinskaite pokalbius apie savo gyvenimą pradėdavo dieną, o baigdavo jau sutemus, nejusdamos bėgančių valandų. „Turiu pasakyti, kad niekas iki šiol nėra manęs tiek ir taip išklausęs“, – sakė knygos herojė.
G. Jaunius patikino, kad skaitant knygą „Rosita. Gyvenimas kaip staigi mirtis ir lėtas prisikėlimas“ puslapiai ištirpsta per vakarą ar per du ir sukelia daug minčių. Be to, knygoje yra faktų, kurie iki šiol buvo nutylėti.
R. Čivilytė buvo minėjusi, kad išgirdusi pasiūlymą išleisti jos biografiją sudvejojo, ar tikrai nori leistis į tokią atvirą išpažintį. Tačiau po kelių dienų abejonių ir pokalbio su leidėjų komanda ji tam pasiryžo.
Šių metų pradžioje Rosita interviu LRT.lt sakė, kad artėjantis 60-metis jos negąsdina. Ji prisipažino, kad kartais kokioje išvykoje suvokia, kad kūnas jau nebe toks, kaip seniau, ir mąstymas gal ne toks greitas – bet ji aiškiai suvokia, ko nori iš gyvenimo, ir toks brandaus žmogaus gyvenimas jai patinka.
Į renginį atvyko daug R. Čivilytės draugų ir bendražygių – atlikėjai Merūnas Vitulskis, Vladas Kovaliovas, režisierius Vytenis Pauliukaitis, menininkė Nomeda Marčėnaitė ir kt. Visi kartu sudainavo „Su gimimo diena“, o po renginio susidarė ilga eilė žmonių, norėjusių įteikti jubiliatei po solidžią gėlių puokštę.
