Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, žurnalistas Rimvydas Valatka sako, kad žinomas laidų vedėjas, žurnalistas, savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiasis redaktorius Algimantas Čekuolis buvo neeilinė asmenybė ir visų epochų, kuriose gyveno, atspindys. Anot jo, A. Čekuolis į Lietuvą atvežė vakarietiškos žurnalistikos know-how. „Iš jo, vienaip ar kitaip, mokėsi, kopijavo, bandė padaryti kaip nors geriau“, – LRT KLASIKOS laidoje „Pakeliui su klasika“ sako R. Valatka.
Tiražą per trejus metus pakėlė nuo 7 iki 314 tūkstančių: to nepavyko niekam
R. Valatka pasakoja, kad žinomas Lietuvos žurnalistas ir laidų vedėjas A. Čekuolis gimė Nepriklausomoje Lietuvoje, studijavo Maskvoje, tapo jūreiviu, o vėliau vienu iš nedaugelio lietuvių žurnalistų, kuris keliaudavo į užsienį.
„Iš čia ir daug prieštaringų dalykų ateina. Jį išrenka į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, Sąjūdžio Seimo tarybą. Ir išrenka todėl, kad jis grįžęs tampa savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiuoju redaktoriumi“, – komentuoja laidos pašnekovas.
R. Valatka sako, kad 1986-aisiais ėmęs vadovauti savaitraščiui „Gimtasis kraštas“, A. Čekuolis išspausdino „Kūčių numerį“. „Gūdžiais sovietų okupacijos metais staiga visi aštuoni puslapiai yra skiriami Kūčioms. Ten buvo ir juokingų dalykų – kaip jo sūnus, dabar jau penkiasdešimtmetį peržengęs vyras, su kaklaraiščiu prie Kūčių stalo deklamuoja eilėraštį. Tai buvo revoliucinis numeris – vakare numeris, kainavęs 8 kapeikas, juodojoje rinkoje kainavo 10 rublių, kiek aš prisimenu“, – prisimena R. Valatka.
Laidos pašnekovas prisimena, kad būdamas jaunas žurnalistas gavo savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiojo redaktoriaus A. Čekuolio kvietimą dirbti jo pavaduotoju.
„Nebuvau partijos narys. Tai buvo turbūt pirmas Sovietų Sąjungoje toks redaktoriaus pavaduotojas. Ir jis nepabijojo manęs kviesti net ir sužinojęs, kad „Tiesos“ laikraštis, kuriame dirbau, atsisakė man parašyti charakteristiką, kas tais laikais buvo privaloma, o charakteristikos nerašė todėl, nes nesutariau su tuo mečiu „Tiesos“ vyriausiuoju redaktoriumi“, – prisimena R. Valatka.
R. Valatka sako, kad jiems savaitraščio „Gimtasis kraštas“ tiražą per trejus metus pavyko padidinti nuo 7 tūkstančių iki 314 tūkstančių egzempliorių. „Gaila, kad tai nebuvo įrašyta į Gineso rekordų knygą. Aš manau, kad tokio tiražo kilimo niekas neturėjo pasaulyje. „Gimtasis kraštas“ buvo vienas iš tokių flagmanų, kuris grąžino lietuviams jų istoriją, simbolius, kalbėjo tokius dalykus, kurių sovietinėje spaudoje iki tol nebuvo“, – komentuoja buvęs savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiojo redaktoriaus A. Čekuolio pavaduotojas.
Iš jo mokėsi, kopijavo, bandė padaryti geriau
R. Valatka sako, kad A. Čekuolis iš kitų leidinių redaktorių išsiskyrė tuo, jog buvo kūrybiška asmenybė. „Žmogus, kuris galėjo žaibiškai pakeisti seną nuostatą, kuris mokėjo pasakoti istorijas. Iki tol visi rašydavo kažkokius nykius tekstus. Kai jis mane kvietė, sakė: „Tu rašai kitaip, negu kiti žurnalistai, todėl tu turi ateiti pas mane dirbti. Tai iš tiesų Čekuolis mokėjo pasakoti istorijas – vakarietiškas bruožas“, – mintimis dalijasi žurnalistas.
Jis taip pat pažymi, kad A. Čekuolis gerai mokėjo galbūt keturias penkias, o iš viso veikiausiai net aštuonias kalbas. R. Valatka sako, kad A. Čekuolio gebėjimas pasakoti istorijas jam padarė „milžinišką įspūdį“.
„Išsiskyrėme pakankamai konfliktiškai. Jis manė, kad „Gimtasis kraštas“, kokį kūrėme, gyvens šimtą metų, ir visi mes būsime milijonieriai. Aš sakiau, kad ateis Nepriklausomybė, ir reikės iš tokios geros lietuviškos nacionalinės propagandos daryti savaitraštį, kuris yra laisvos žiniasklaidos priemonė. Nesutiko su mano planu daryti tokį savaitraštį. Tada priėmiau sprendimą kandidatuoti į Aukščiausiąją Tarybą (Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas – LRT) ir mūsų keliai tuo ir išsiskyrė“, – komentuoja pašnekovas.
R. Valatka pažymi, kad šiandien Lietuvoje yra daug įdomiai istorijas rašančių reporterių, todėl A. Čekuolio gabumai nenustebintų, bet prieš 40 metų tokių žmonių buvo itin mažai. A. Čekuolis, pasak pašnekovo, į Lietuvą atnešė vakarietiškos žurnalistikos know-how.
„Iš jo, vienaip ar kitaip, mokėsi, kopijavo, bandė padaryti kaip nors geriau. Jo įtaka buvo didelė. Ir tai, kad jis iki pat, man regis, 85-erių ar net dar daugiau, vedė laidą-monologą per televiziją, irgi rodo, kad buvo neordinarinis žmogus“, – komentuoja Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.
Jo akimis, A. Čekuolis jau yra patekęs į Lietuvos istoriją dėl kelių svarbių dalykų.
„Tai, kad jis vis dėlto buvo Sąjūdžio pusėje, ir tai, kad anos valdžios organu padarė savaitraštį, kuris tapo Lietuvos savaitraščiu, Lietuvos laisvės simboliu. Vien to turbūt pakaktų, kad žmogų prisimintume su pliuso ženklu“, – teigia R. Valatka.
Parengė Emilis Jakštys
