Naujausia „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad 62 proc. gyventojų nuo darbo mintimis atitrūkti reikia bent 8 dienų, o daugiau nei trečdalis teigia, kad visiškai atsipalaiduoti pavyksta tik po dviejų savaičių ar dar vėliau. LRT RADIJO laidoje „10-12“ įžvalgomis apie atostogų sampratą šiuolaikinio žmogaus gyvenime dalijasi psichologas Dainius Jakučionis.
Visą laidos įrašą rasite čia:
– Ar verta akumuliuoti atostogų dienas, bandyti jas suderinti su nacionalinėmis šventėmis?
– Aišku, kad verta, ypač dirbant biure, turint šeimą. Jei žiūrėtume į poilsį, turėtume žiūrėti į jį kaip į ištęstinį, viso gyvenimo aspektą. Atostogos yra pabėgimas nuo darbo, tačiau, kaip terminas, jis sugalvotas tik dirbantiems žmonėms. Tačiau ką reiškia? Jei nedirbame – nėra nuo ko pavargti?
– Ar visos atostogos yra poilsis? Kodėl kartais girdime, kad po atostogų reikia dar vienų atostogų?
– Žmonės nemoka atostogauti, nežino pagrindinių principų, kaip galima pailsėti. Kai jie išvažiuoja atostogų, per savaitę nori įgyvendinti trijų savaičių ekskursijų planą, bet nusikala nuo kojų ir net negali sutalpinti patirtų įspūdžių, arba, dar geriau, kai jie sako – kam čia miegoti, grįši ir pamiegosi. Tai tikrai nepadeda poilsiui.
Tai, kad žmogus išvažiuoja atostogų, dar nereiškia, kad pailsės. Svarbus yra ir miegas, ir judėjimas, ir kognityvinis atsitraukimas – tai yra vienas svarbiausių aspektų. Jei per atostogas galvojate apie darbą, tai geriau dirbti, o jei žmonės ima atostogas, kad nudirbtų darbus namie, tai tuo labiau nėra atostogos – tai yra apgavystė (...).
Tačiau žmonės, dirbantys protinį darbą, dirbdami fizinį darbą, pailsi, jie tikrai atsitraukia. Priklauso nuo to, ar jie mėgaujasi ta veikla, ar tai jiems yra priverstiniai darbai.
– Ar visais atvejais yra nenormalu neatsitraukti nuo darbų atostogų metu?
– Tyrimai rodo, jog atsitraukimas yra pagrindinis poilsio elementas, bet yra žmonių, kurie geba į darbą per daug emociškai nereaguoti, jie padaro darbą, atlieka užduotį ir apie ją nebegalvoja. Tačiau tokie žmonės yra laikomi išskirtiniais, kaip ir tie, iš kurių darbą reikia tiesiog atimti.
Tai, kad žmogus išvažiuoja atostogų, dar nereiškia, kad pailsės.
Tačiau didžiajai daliai žmonių nuo darbo reikėtų visiškai atsiriboti (...). Nervinė sistema turi išeiti iš grėsmės būsenos, pastebėjau, kad tam padeda įspūdžiai. Jei susikuriame naujų įspūdžių, mes sugebame atsitraukti nuo įprastų minčių.
– Kaip išvengti per didelės stimuliacijos atostogų metu?
– Tai priklauso nuo žmogaus, kiek jam patinka planuoti savo atostogas. Aš mėgstu prisijungti prie draugų planų, tačiau galbūt tie, kurie mėgsta kontroliuoti situaciją, užsikrauna planavimą, nuo kurio pervargsta, kitas dalykas, jie išgyvena dėl netikėtumų.
– Yra žmonių, kurie neatostogauja kelerius metus iš eilės – ar kiekvienam reikia atostogų?
– Atostogauti reikia kasmet. Tyrimai rodo, jog kasmet atostogaujantys žmonės yra sveikesni – turi mažesnę širdies kraujagyslių lygų riziką. Kitas dalykas, perdegimo galimybė mažėja, jei rūpinamės savo atostogomis.
Jei susikuriame naujų įspūdžių, mes sugebame atsitraukti nuo įprastų minčių.
Tyrimai teigia, jog ne atostogų ilgis, o jų dažnumas turi įtakos žmogui – jis yra labiau pailsėjęs, sveikesnis, atsitraukęs. Net po keturių dienų atostogų žmogus gali būti pailsėjęs likusiam mėnesiui.
– Ar šiandienis poilsis turi būti sąmoningai planuojamas?
– Taip, pats poilsis turi būti planuojamas. Teisinga sakyti – jei nesuplanuosi savo laiko, kažkas kitas už tave jį suplanuos. Kaip jį planuoti – kitas dalykas. Aš esu už pradžios ir pabaigos planavimą, o visa kita galima daugmaž palikti – kol važiuosim, tai ir sugalvosim.
