Penktadienį Lietuvą apskriejo žinia, kad, eidamas 94-uosius, mirė žurnalistas, keliautojas Algimantas Čekuolis. Kolegos ir bendražygiai prisimena ilgametį žurnalistą, palikusį svarų indėlį Lietuvos visuomeniniame, kultūriniame ir asmeniniame bei profesiniame gyvenime.
Ilgametis televizijos darbuotojas ir vyriausias pasaulyje laidų vedėjas
Televizija buvo svarbi A. Čekuolio gyvenimo dalis. Ilgametis žurnalistas buvo vyriausias pasaulyje televizijos laidų vedėjas. Savo gyvenimo ir profesinę patirtį jis sudėjo į 22 knygas ir du dešimtmečius LRT televizijos eteryje gyvavusią autorinę laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“ – ją paliko tik paminėjęs 85-ąjį gimtadienį.
„Televizija yra net ne didinamasis stiklas, tai mikroskopas. Kai į tave nukreipiama kamera, ji padidina tave tris ar net keturis šimtus tūkstančių kartų – tiek, kiek yra televizoriaus imtuvų. Televizijoje nesuvaidinsi. Gali suvaidinti, jei pats nori, kad tai matytųsi, bet jeigu bandysi kalbėti nuoširdžiai apie tai, ko nėra tavo širdyje, apgaulė greitai išlįs. Tas mikroskopas išdidina ir melą, ir nuoširdumą, o jeigu neturi nieko, jis išdidina tavo tuštumą“, – interviu leidiniui „TV antena“ 2012 metais yra sakęs A. Čekuolis.
Asta Einikytė: „Jo laidos buvo kaip monospektakliai“
Drauge su A. Čekuoliu ilgus metus LRT televizijoje dirbusi televizijos režisierė Asta Einikytė LRT.lt sakė, kad jis buvo „tikrų tikriausias televizijos žmogus“.
„Ne kiekvienas sugeba tiek laiko kalbėti eteryje ir išlaikyti susidomėjimą, todėl kartais jo laidas juokais vadindavau monospektakliu, – prisimena A. Einikytė. – A. Čekuolis ne veltui buvo vadinamas žmogumi enciklopedija, jis iš tiesų buvo eruditas, kas bebūtų išlaikydavęs šviesų protą ir vidinę eleganciją. Pasikalbėti su juo visada būdavo labai įdomu, nes visais klausimais turėjo savo nuomonę. Galėjo aptarti ne tik pasaulio ir Lietuvos aktualijas, tačiau taip pat pasidalydavo ir gyvenimiška išmintimi. Kadangi buvo ir keliautojas, jo pasaulėžiūra buvo labai plati“, – LRT.lt pasakoja televizijos režisierė, prisimindama, ir kaip kruopščiai bei atsakingai jis ruošdavosi savo laidoms.
Be to, kad buvo daugelio mėgstamas televizijos laidų vedėjas, anot televizijos režisierės, A. Čekuolis visada buvo šiltas ir labai malonus žmogus, visų mylimas ir gerbiamas.
„Nesu girdėjusi, kad jis su kuo nors būtų susipykęs ar kam piktą žodį pasakęs. Jis turėjo gerą humoro jausmą, tad nevengdavo pašmaikštauti, negailėdavo komplimentų moterims, o svarbiausia labai gerbė visus, su kuriais dirbo kurdamas savo laidas – nuo apšvietėjo iki tvarkytojos, visus pagarbiai įtraukdavo, su visais pakalbėdavo ir padiskutuodavo“, – kolegą prisiminė A. Einikytė.
Edita Mildažytė: „Iš kitų jį išskyrė jo charizma“
Buvusi Algimanto Čekuolio kolegė, žurnalistė Edita Mildažytė susipažino su juo, kai pradėjo dirbti LRT televizijoje 1987 m.
„Tada jis buvo grandas, aš – smulki žuvelė, kilbukas, tad tik pasisveikindavome, bet vėliau tapome draugais – jis lankydavosi pas mus svečiuose su žmona Edita“, – prisiminė E. Mildažytė.
Pasak jos, Algimantas buvo labai linksmas, pasitikintis savimi ir uždegantis kitus žmones.
„Jis buvo profesionalus žurnalistas, bet profesionalų yra daug ir anaiptol ne visi yra mylimi taip, kaip jis. Jį iš kitų išskyrė jo charizma – sakyčiau, tai pagrindinis jo požymis. Jis galėdavo, kaip sakė Ernestas Hemingway‘us, pasakoti apie paprastą sausainį – ir tas sausainis tapdavo ypatingu. Jis galėdavo ypatingu paversti bet ką, kiekviena moteris jo kompanijoje galėjo pasijusti karaliene“, – sakė E. Mildažytė.
Ji pridūrė, kad po to, kai Lietuva tapo nepriklausoma, A. Čekuolio, daug keliavusio po užsienį, akiratis buvo visai kito lygio, nei daugelio aplinkinių. Vėliau vienu metu jis organizuodavo keliones į Ispaniją – ir tos kelionės kainuodavo brangiau nei kitos dėl jų ypatingo vedėjo.
„Tačiau jis nesipuikavo, galėdavo būti ir savikritiškas – atsimenu, karjerai baigiantis juokavo, kad jam nėra ką veikti televizijoje su tuo kepto obuolio vedu“, – atsiminė E. Mildažytė.
Ir prasitarė, kad pastaraisiais metais, kai A. Čekuolis gyveno slaugos namuose, su juo bendravo mažai, bet neseniai kartu su vyru buvo sumaniusi nuvažiuoti jo aplankyti – deja, iš jo sūnaus išgirdo, kad neverta, nes tėtis jaučiasi pernelyg prastai.
„Tai buvo žmogus, kuris, aš manau, [gyvenimą – LRT.lt] kabino pilnu šaukštu, nugyveno spalvingą, įdomų, tokį pilnavertį gyvenimą“, – BNS cituoja E. Mildažytę.
„Iš esmės nugyventi 90 metų ir atsisukus pamatyt, kad nieko taip jau labai ypač prasto nenuveikei, o nuveikei tai, kas lieka žmonių atminty, yra labai daug“, – kalbėjo ji.
Prof. Audronė Nugaraitė: „Buvo puiku, kad savo patirtimi dalijosi ir su studentais“
Prisiminimais apie buvusį kolegą su LRT RADIJU pasidalijo ir Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė, buvusi Žurnalistikos instituto direktorė Audronė Nugaraitė.
Būtent šiame universitete dėstė ir A. Čekuolis.
„Labai džiaugėmės, kai jis atėjo. Tai buvo vienas tų praktikų, kuris gebėjo savo praktiką pateikti kaip teoriją. Kadangi jis buvo ir rašytinės žiniasklaidos universalas, vėliau – ir vienas vyriausių televizijos vedėjų pasaulyje, buvo puiku, kad jis tuo dalijosi ir su studentais“, – pasakojo A. Nugaraitė.
Pasak jos, jis visad pabrėždavo, kaip svarbu auditorijai pateikti tikslius, patikrintus faktus, bet ne mažiau svarbiu laikė bendravimą su šaltiniais.
„Jis sakydavo, kad žurnalisto profesija yra labai įdomi, nes tenka daug bendrauti. Jis rėmėsi Dale`o Carnegie`io mintimi, kad būtent gebėjimas bendrauti su žmogumi yra dar viena galimybė gauti reikiamą informaciją, o kartu ir pačiam tobulėti“, – pridūrė ji.
Produktyvus ir reiklus rašytojas: „Aukštai iškeldavo kartelę“
A. Čekuolis buvo ne tik ilgametis televizijos laidų vedėjas ir žurnalistas, bet ir publicistas, išleidęs 22 knygas. Jis juokaudavo – „bėgu nuo sukriošimo ir mirties“.
Paskutinė jo knyga – „Medinė kaukė. Tikroji mano istorija“ – išėjo žurnalistui jau gyvenant slaugos namuose.
Garsaus žurnalisto ir publicisto bei visuomenės veikėjo knygas leido leidykla „Alma littera“. Iš viso A. Čekuolis su šia leidykla yra išleidęs daugiau nei 15 knygų.
Atsiminimais apie jį pasidalijo buvusi leidyklos leidinių vadovė, dabar – Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotoja, rašytoja Vitalija Maksvytė. Ji gerai atsiminė pirmąjį susitikimą, kai važiavo su rašytoju tartis dėl naujos knygos leidybos.
„Važiavau į A. Čekuolio namus, jaudinausi, kaip būsiu sutikta – juk toks žinomas ir garsus žmogus! Algimantas su žmona mane sutiko su kava, vaišėmis. Pakvietė į didžiulį įspūdį palikusį kambarį, kuriame buvo gausu iš kelionių parsivežtų suvenyrų: ritualinių kaukių, kriauklių, lazdų... Vėliau visi mūsų susitikimai ir vykdavo šiame kambaryje. Tik porą kartų yra pakvietęs į savo darbo erdvę, aprodęs darbo stalą, rankraščius. Algimantas atrodė smalsus, svetingas, bet kartu žvelgė į mane kiek atsargiai – jis visiems, dirbantiems kartu, aukštai užkeldavo kartelę, jam buvo svarbu, kas bus jo knygos redaktorius, viršelio dailininkas, ir jis norėjo, kad kiekvienas savo darbą atliktų kuo geriau“, – atsiminė V. Maksvytė, vėliau tapusi ir rašytojo bičiule.
Pasak jos, rašytojas buvo reiklus savo kolegoms, bet gerąja to žodžio prasme. Tuo pačiu jis buvo ir dėmesingas, greitai pajusdavo, kuo jie gyvena. „Ne kartą lankiausi pas Algimantą ir su vaikais. Jis labai gerai pagaudavo, kuo jie gyvena, kokie charakteriai. Buvo labai įžvalgus. O atviriausi, nuoširdžiausi susitikimai vyko po žmonos Editos mirties...“ – prisiminė V. Maksvytė.
„Jis labai rimtai ruošdavosi ir knygų mugei, kur prie jo stendo nuolat driekdavosi eilės, o salės būdavo sausakimšos – apgalvodavo, kur sėdės, ką sakys, kaip geriau kontroliuoti tas eiles. Rimtai peržiūrėdavo renginio scenarijų – nors paskui, matyt, pajutęs žiūrovų nuotaikas, labai greitai jį pakeisdavo, nes mokėjo gerai improvizuoti“, – atsiminė V. Maksvytė.
Na, o kai ruošė leidybai knygą „Teisuolių vakarienė“, leidėja sakosi pajutusi, kad autorius reaguoja itin jautriai: „Algimantas neslėpė, kad pirmieji grožiniai kūriniai jam buvo itin reikšmingi, brangūs, tačiau vis daugiau dirbdamas kaip žurnalistas, jis grožinę kūrybą apleido. Grįžo prie jos paskutinį gyvenimo dešimtmetį. Jaudinosi, kaip šį grįžimą vertins skaitytojai, literatūros kritikai. Norėjo būti matomas ir kaip rašytojas, ne tik kaip žurnalistas“.
Česlovas Juršėnas: „Buvo pilnas visokių fantazijų, pasiūlymų žurnalistas“
Kovo 11-osios Akto signataras Česlovas Juršėnas kolegą prisimena kaip „labai energingą ir pilną visokių fantazijų, pasiūlymų žurnalistą“, kurio pozicija buvo svarbi bei matoma ir už Lietuvos ribų.
„Vadovaudamas „Gimtajam kraštui“, priešinantis kai kuriems žmonėms, taip pat ir CK stagnatoriams, jis publikavo temas apie lietuviškus papročius, apie Kalėdas ir jų šventimą, istorines temas, kurios tada būdavo nutylimos. Jis ir švietė žmones, ir kėlė tam tikras idėjas, plius kaip visuomenės veikėjas jis dalyvavo viso to realizavime“, – BNS pasakojo Č. Juršėnas.
„Man atrodo, kad jo pozicija buvo labai svarbi ir matoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – teigė jis.
Užuojautą reiškia kolegos, žurnalistai, visuomenininkai
Žurnalistas, buvęs LRT vadovas Audrius Siaurusevičius BNS sakė su A. Čekuoliu susipažinęs Sąjūdžio laikais, vėliau savaitraštyje „Gimtasis kraštas“ atliko praktiką.
„Paskui suvedė tas likimas mus LRT. Iš pradžių buvom abu laidų vedėjai, paskui aš jo viršininkas, kaip jis mane vadindavo. Man atrodo, 80-mečio proga aš įteikiau jam ne juridinę, bet šiaip tokią dovaną, kad sutartis su laidos vedėju „Popietė su Čekuoliu“ galioja neribotai, nutraukiama tik vienu atveju – paties autoriaus prašymu. Maždaug taip buvo suformuluota“, – BNS pasakojo žurnalistas.
„Tai čia buvo truputį humoras, bet daug kas priėmė labai rimtai ir rašė apie tai. Aš galiu pasakyt, kad jis sakė: aš pasakysiu, kada aš išeinu. Ir atėjo viena diena, kad aš radau jo pareiškimą: informuoju, kad vadovaudamasis maždaug ta sutartim, aš nutraukiu“, – sakė A. Siaurusevičius.
Užuojautą A. Čekuoliui penktadienį socialiniuose tinkluose išreiškė jį pažinoję kolegos, žurnalistai, visuomenininkai.
„Išėjo vienas didžiausių mano žurnalistikos ir publicistikos autoritetų. Užuojauta Justui Čekuoliui ir visiems pažinojusiems Algimantą“, – feisbuke rašė visuomenininkas, laidų vedėjas Andrius Tapinas.
„Netekome kolegos. Neteko Lietuva. Ir paliko jis tiek daug ir tokį ryškų, neišdildomą pėdsaką žurnalistikoje, prozoje, politikoje. Ilgam“, – rašė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
„Žinia skaudžioji tiems, kurie pažinome ne vien tik iš ekrano, o iš ekrano ir iš rašinių, iš knygų – Jį pažinojo daugel metų Lietuva“, – poetas, vertėjas Vladas Braziūnas.
A. Čekuolis mirė eidamas 94-uosius. Jis dirbo vertėju, žurnalistu įvairių šalių žiniasklaidoje, buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, poliglotas, mokėjo anglų, ispanų, portugalų, lenkų, rusų, italų, prancūzų kalbas, yra parašęs 22 knygas.
Rašytojas buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Portugalijos Nuopelnų ordino Komandoro kryžiumi, Krašto apsaugos ministerijos medaliu.
